Taip, kai nebelieka savęs lyginimo su kitais, tikrai jautiesi laisvas 
Ir laisvas gali būt nuo kitų neigiamų emocijų
Jei kas nors siūlo tau dovaną, o tu jos nepriimi, kam tada ji priklauso? Žmogus atsakymą gavo. Jei kas nors nori įteikti jums pykčio ar neapykantos dovaną, o jūs jos nepriimate, ji taip ir lieka dovanotojui. Kodėl turėtumėte liūdėti ir pykti dėl to, kas jums nepriklauso?
Spinduliuodami vidinę ramybę, šalia esančius žmones paveiksite vien tik savo buvimu. /W. W. Dyer
Ir laisvas gali būt nuo kitų neigiamų emocijų
Jei kas nors siūlo tau dovaną, o tu jos nepriimi, kam tada ji priklauso? Žmogus atsakymą gavo. Jei kas nors nori įteikti jums pykčio ar neapykantos dovaną, o jūs jos nepriimate, ji taip ir lieka dovanotojui. Kodėl turėtumėte liūdėti ir pykti dėl to, kas jums nepriklauso?
Spinduliuodami vidinę ramybę, šalia esančius žmones paveiksite vien tik savo buvimu. /W. W. Dyer
Duodu jėgų būti ramybės stulpu savo šeimoje.
Duodu jėgų neprotingiems atleisti jų neprotingumą.
Duodu jėgų atleisti sau, kai suklysi, nes ir Aš atleidžiu.
Duodu jėgų skausmą ir nuoskaudas Man atiduoti, nesidalijant su kitais.
Duodu jėgų džiaugsmą ir polėkį Man atiduoti, su kitais pasidalijus.
Duodu jėgų būti lengva kaip snaigė, kuriai nei sparnų, nei besvorės būsenos nereikia.
Duodu jėgų, kad jėgų iš Manęs neprašytum, kad pati būtum jėga.
ŠIMTAS IR AŠTUONI
Duodu jėgų neprotingiems atleisti jų neprotingumą.
Duodu jėgų atleisti sau, kai suklysi, nes ir Aš atleidžiu.
Duodu jėgų skausmą ir nuoskaudas Man atiduoti, nesidalijant su kitais.
Duodu jėgų džiaugsmą ir polėkį Man atiduoti, su kitais pasidalijus.
Duodu jėgų būti lengva kaip snaigė, kuriai nei sparnų, nei besvorės būsenos nereikia.
Duodu jėgų, kad jėgų iš Manęs neprašytum, kad pati būtum jėga.
ŠIMTAS IR AŠTUONI
QUOTE(Lelija33 @ 2008 02 27, 09:49)
Patiko?Mėgaukis dar
Plepi, tauški, gražbyliauji- kodėl Mano ausų visai netausoji?
Argi taip plepėtum, jei sėdėčiau šalia?
Tylėtum, šypsotumeis, verktum, ir Mums būtų nuostabu.
Bet kodėl gi manai, kad šalia Manęs nebesėdi? Kad su Manim nebevaikštai? Kad tavo lūpom tartas žodis nepasiekia Mano ausies?
Su kuo bekalbėtum, žinok, kad girdžiu. Taigi, galvok, ką sakai.
Jeigu mokėtum kiek dažniau patylėti, išgirstum ir Mane. Šypsotumeis, verktum, ir Mums būtų nuostabu.
ŠIMTAS IR AŠTUONI
Barsukėle, saulele, širdis dainuoja 
Ir kaip gerai, kad iš pat ryto...
Ir kaip gerai, kad iš pat ryto...
Mokau atve gyventi be saugumo jausmo-kad išdrįstum nežinoti kito savo žingsnio.
Noriu, kad patikėtum Man savo būsimus žingsnius, o Aš jau žinosiu, kur juos nukreipti.
Noriu, kad drąsiai ir laisvai judėtum pagal savo dėsnius ir matmenis neaprėpiamoj erdvėj, nes tai Mano valdos, Aš suvokiamas tik tenai.
Paduose tau įspaustas gyvenimo žemėlapis- išmok į jį nežiūrėti, įrašų į savo kalbą neversti.
Mokau tave rašyti eilėraščius kalba, kurios kartais nesupranti.
--------------------------------------------------------------------------
Kai leidžiu pasirinkti pasaulį arba Mane, renkiesi Mane, tačiau su gailesčio kruopelyte dar gręžiojies ir į pasaulį.
Dėl tos gailesčio kruopelytės paskui save seka perkaręs šuo, inkšdamas taip, kaip inkščia alkani ir apleisti.
Nebegalėdama pakęsti to inkštimo, tu sustoji ir numeti jam savo dėmesio kaulą.Dabar vizgindami uodegas einate abudu.Jam suurzgus, tu vėl sustoji ir išsigandus Manęs šaukiesi.
Jeigu nebūtų buvę gaila, nebūtum ir pasigailėjus.Gailestis- tavo norų grandis.
Kai vieną dieną pasirinksi Mane jau be mažiausio gailesčio kruopelytės, šuns inkštimo nebegirdėsi.
ŠIMTAS IR AŠTUONI
Noriu, kad patikėtum Man savo būsimus žingsnius, o Aš jau žinosiu, kur juos nukreipti.
Noriu, kad drąsiai ir laisvai judėtum pagal savo dėsnius ir matmenis neaprėpiamoj erdvėj, nes tai Mano valdos, Aš suvokiamas tik tenai.
Paduose tau įspaustas gyvenimo žemėlapis- išmok į jį nežiūrėti, įrašų į savo kalbą neversti.
Mokau tave rašyti eilėraščius kalba, kurios kartais nesupranti.
--------------------------------------------------------------------------
Kai leidžiu pasirinkti pasaulį arba Mane, renkiesi Mane, tačiau su gailesčio kruopelyte dar gręžiojies ir į pasaulį.
Dėl tos gailesčio kruopelytės paskui save seka perkaręs šuo, inkšdamas taip, kaip inkščia alkani ir apleisti.
Nebegalėdama pakęsti to inkštimo, tu sustoji ir numeti jam savo dėmesio kaulą.Dabar vizgindami uodegas einate abudu.Jam suurzgus, tu vėl sustoji ir išsigandus Manęs šaukiesi.
Jeigu nebūtų buvę gaila, nebūtum ir pasigailėjus.Gailestis- tavo norų grandis.
Kai vieną dieną pasirinksi Mane jau be mažiausio gailesčio kruopelytės, šuns inkštimo nebegirdėsi.
ŠIMTAS IR AŠTUONI
Kodėl atsitiko taip, kad iš vienos Biblijos atsirado tiek daug bažnyčių ir tiek skirtingų nuomonių apie Tiesą? Kiekviena krikščionybės atšaka siūlo skirtingą Jėzaus žodžių interpretaciją, dėl to, kad žmonių supratimas yra ribotas. Jie negali įsivaizduoti nieko, išskyrus tai, ką patiems teko patirti. Užuot stengęsi atrasti tą savo dalį, kuri sukurta pagal Dievo pavidalą, jie stengiasi sukurti Dievą pagal savo žmogiškąjį pavidalą.
Geriau vieno šventojo pasakyta tiesa, negu milijonų pripažinta dogma.
Nesantaika tarp pasaulio religijų kyla iš skirtingo to paties Dievo suvokimo lygmens.
Religijos tikslas nėra tiksliai apibūdinti Dievą, tikslas yra įkvėpti žmonėms troškimą susijungti su Juo patirti Jį vidinėje tyloje, savo sielose.
Krikščionybė yra tikrasis Jėzaus mokymas, bažnytybė tai, ką iš to mokymo sukūrė Jėzaus sekėjai. / Iš P. Joganandos "savirelizacijos esmė"/
Geriau vieno šventojo pasakyta tiesa, negu milijonų pripažinta dogma.
Nesantaika tarp pasaulio religijų kyla iš skirtingo to paties Dievo suvokimo lygmens.
Religijos tikslas nėra tiksliai apibūdinti Dievą, tikslas yra įkvėpti žmonėms troškimą susijungti su Juo patirti Jį vidinėje tyloje, savo sielose.
Krikščionybė yra tikrasis Jėzaus mokymas, bažnytybė tai, ką iš to mokymo sukūrė Jėzaus sekėjai. / Iš P. Joganandos "savirelizacijos esmė"/
Keletas Omaro Chajamo ketureilių:
OMARAS CHAJAMAS IŠMINTIES TAURĖ
Kiek mirksnių tau gyvent, seniai lemtis atskaitė,
Tad nė vienam iš jų neduok liūdnai praeiti.
Gyvenimas yra brangiausia, ką turi, -
Ir jis praeina taip, kaip tu jį pats praleidi.
Vėl pralėlė diena kaip lengvas gūsis vėjo
Iš mūs gyvenimo ji amžinai išėjo,
Bet aš, kol gyvas, sau nekvaršinsiu galvos
Dėl būsimos dienos ir tos, kuri praėjo.
Daug atneša bėdų būties tėkmė srauni,
Bet nieko nebijok vargai ne amžini.
Neverk dėl praeities, sutik drąsus rytojų
Ir džiaukis, kad linksmai šį mirksnį gyveni.
Jei pats aukščiausias mums kasdienės duonos duoda,
Tai kiekviena riekė nuo amžių atmatuota.
Nereikia sielotis dėl to, ko dar nėra.
Verčiau mes būkime laisvi nuo to, kas duota.
OMARAS CHAJAMAS IŠMINTIES TAURĖ
Kiek mirksnių tau gyvent, seniai lemtis atskaitė,
Tad nė vienam iš jų neduok liūdnai praeiti.
Gyvenimas yra brangiausia, ką turi, -
Ir jis praeina taip, kaip tu jį pats praleidi.
Vėl pralėlė diena kaip lengvas gūsis vėjo
Iš mūs gyvenimo ji amžinai išėjo,
Bet aš, kol gyvas, sau nekvaršinsiu galvos
Dėl būsimos dienos ir tos, kuri praėjo.
Daug atneša bėdų būties tėkmė srauni,
Bet nieko nebijok vargai ne amžini.
Neverk dėl praeities, sutik drąsus rytojų
Ir džiaukis, kad linksmai šį mirksnį gyveni.
Jei pats aukščiausias mums kasdienės duonos duoda,
Tai kiekviena riekė nuo amžių atmatuota.
Nereikia sielotis dėl to, ko dar nėra.
Verčiau mes būkime laisvi nuo to, kas duota.
QUOTE(Lelija33 @ 2008 03 07, 19:52)
Nereikia sielotis dėl to, ko dar nėra.
Verčiau mes būkime laisvi nuo to, kas duota.
Verčiau mes būkime laisvi nuo to, kas duota.
per širdį, per širdį kaip perėjo
Draugija, kuriai jūs priklausote, turi daug reikšmės. Jei paliksite paltą kambaryje, kuriame žmonės rūko, pakankamai greitai jis prasmirs dūmais. Jei paliksite jį sode, įnešę namo su juo parsinešite šviežio oro ir gėlių kvapą. Tas pats nutinka ir protui. Jūsų minčių drabužis sugeria virpesius tų, su kuriais bendraujate. Aplinka stipresnė už valios jėgą. Ar žmogus tampa šventuoju ar nusidėjėliu, labai priklauso nuo jo pasirinktos draugijos.
Gyvenime patirsite daug sėkmių ir nesėkmių. Nereaguokite jausmingai, pakilkite virš simpatijų ir antipatijų. Bet kokiomis aplinkybėmis išlikite ramus ir džiaugsmingas.
Kai kituose matote ką nors bloga ir jus tai erzina, prisiminkite, kad tai jūsų bėda. Kai viduje esate teisingas, visi dalykai yra geri, nes viską matote kaip Dievo dalį. Tada jūs nevertindami priimate dalykus tokius, kokie jie yra, ir į visus žiūrite švelniai ir užjaučiančiai, kokie kvaili jie bebūtų.
/Iš Paramhansa Jogananda Savirealizacijos esmė/
Gyvenime patirsite daug sėkmių ir nesėkmių. Nereaguokite jausmingai, pakilkite virš simpatijų ir antipatijų. Bet kokiomis aplinkybėmis išlikite ramus ir džiaugsmingas.
Kai kituose matote ką nors bloga ir jus tai erzina, prisiminkite, kad tai jūsų bėda. Kai viduje esate teisingas, visi dalykai yra geri, nes viską matote kaip Dievo dalį. Tada jūs nevertindami priimate dalykus tokius, kokie jie yra, ir į visus žiūrite švelniai ir užjaučiančiai, kokie kvaili jie bebūtų.
/Iš Paramhansa Jogananda Savirealizacijos esmė/
labai gera tema!
" Kai kituose matote ką nors bloga ir jus tai erzina, prisiminkite, kad tai jūsų bėda. Kai viduje esate teisingas, visi dalykai yra geri, nes viską matote kaip Dievo dalį. Tada jūs nevertindami priimate dalykus tokius, kokie jie yra, ir į visus žiūrite švelniai ir užjaučiančiai, kokie kvaili jie bebūtų.
/Iš Paramhansa Jogananda Savirealizacijos esmė/"
man sitas patiko
" Kai kituose matote ką nors bloga ir jus tai erzina, prisiminkite, kad tai jūsų bėda. Kai viduje esate teisingas, visi dalykai yra geri, nes viską matote kaip Dievo dalį. Tada jūs nevertindami priimate dalykus tokius, kokie jie yra, ir į visus žiūrite švelniai ir užjaučiančiai, kokie kvaili jie bebūtų.
/Iš Paramhansa Jogananda Savirealizacijos esmė/"
man sitas patiko
