"Yra daug žmonių, kurie įsivaizduoja, kad supranta, nes mūsų "išoriniame" elgesyje jie atranda kažką panašaus į tai, ką jie bent kartą savo gyvenime yra patyrę. Jiems negana manyti, kad supranta mūsų paslaptis - paslaptis, kurių ir mes patys savyje nepažįstame, - jiems dar reikia sunumeruoti ir užklijuoti etiketes, pastatyti mus kurioje nors iš daugelio savo lentynų, talpinančių jų mintis bei idėjas, lygiai kaip chemikas ar vaistininkas elgiasi su savo skysčiais bei milteliais. Rašytojas, laikantis, kad tu viename ar kitame savo kūrinyje imituoji mane,- argi jis nepriklauso tai žmonių kategorijai, kurie tariasi suprantą ir žiną mūsų paslaptis? Tau nepavyktų jo įtikinti, kad tikslas, į kurį juda visos sielos, yra nepriklausomybė ir kad ąžuolas bei gluosnis negali augti vienas kito šešėlyje."
Kahlil Gibran "Meilės laiškai"
Nuostabu. K.Gibran galima cituoti visą, be sustojimo.... 
QUOTE(Takelis @ 2008 02 07, 09:08)
Ir aš skaičiau, tikrai
QUOTE(miesto kaukas @ 2007 04 21, 18:25)
Išminties perliukų galima rasti praktiškai kiekvienoje knygoje. Labai retai skaitau religine tematika knygas. O tuo metu kai rinkausi citatas, nei vienos tokios neperskaičiau. Jei kam įdomu gali pasiskaityti mano citatas. Bet dalis jų tik man svarbios ir man suprantamos 
Ačiū labai. Perskaičiau viską, bet labiausiai įstrigo "Kai meilė tampa pernelyg didelė, ji tampa bežodė" ar kažkas panašiai.
Supratau daba, ko mano brangiausias visą laiką tyli, basliu nepramuši. Užtat džiaugiuos kaip 
Pastebėjau, kad vieni žmonės labiau mėgsta poezijos forma išreikštą išmintį, o kiti prozos. Man poezija visada buvo labai tolima forma... Bet į senatvę pradedu pastebėt, kad kartais ir eilėraščiuose paslėpta išmintis gali labai stipriai keisti mūsų mąstymą
Alfredas Tennysonas, 19a. anglų poetas
AŠ NEPAVYDŽIU
Aš nepavydžiu net karaliams
Visų jų įgeidžių paikų,
Narve įkalintiems paukšteliams,
Neikart nemačiusiems miškų.
Aš nepavydžiu žvėriui ploto
Ir jo savivalės laukuos,
Nei viso grobio, sumedžioto,
Nes sąžinė toliau miegos.
Net savo palaimingai širdžiai,
Kuri laimėjusi, deja,
Sustingsta tingulio paviršiuj,
Nelyg oazėj skurdžioje.
Ir liūdesy, ir ėmus švęsti
Mintis ateina ta pati:
Geriau mylėti ir prarasti
Nei niekad meilės nepatirt.
(Vertė K. Navakas)
Alfredas Tennysonas, 19a. anglų poetas
AŠ NEPAVYDŽIU
Aš nepavydžiu net karaliams
Visų jų įgeidžių paikų,
Narve įkalintiems paukšteliams,
Neikart nemačiusiems miškų.
Aš nepavydžiu žvėriui ploto
Ir jo savivalės laukuos,
Nei viso grobio, sumedžioto,
Nes sąžinė toliau miegos.
Net savo palaimingai širdžiai,
Kuri laimėjusi, deja,
Sustingsta tingulio paviršiuj,
Nelyg oazėj skurdžioje.
Ir liūdesy, ir ėmus švęsti
Mintis ateina ta pati:
Geriau mylėti ir prarasti
Nei niekad meilės nepatirt.
(Vertė K. Navakas)
"Geriau mylėti ir prarasti
Nei niekad meilės nepatirt."
Nepamenu to lietuvių autoriaus, kuris rašė
"aš paminklo ramybę patogią
ir į juokdario apdarą keisčiau"
arba
Iš liūdesio ir nieko
aš renkuosi liūdesį
Eiliuota išmintis gimsta iš spontaniškai atėjusios to momento būsenos, todėl ji labai daugialypė. Man patinka poezija.
Nei niekad meilės nepatirt."
Nepamenu to lietuvių autoriaus, kuris rašė
"aš paminklo ramybę patogią
ir į juokdario apdarą keisčiau"
arba
Iš liūdesio ir nieko
aš renkuosi liūdesį
Eiliuota išmintis gimsta iš spontaniškai atėjusios to momento būsenos, todėl ji labai daugialypė. Man patinka poezija.
O kas, jei miegotum,
o kas jei miegodamas
sapnuotum?
Ir kas, jei
sapne
nukeliautum į dangų
ir ten nusiskintum
keistą ir gražią gėlę?
Ir kas,
jei prabustum
ir pamatytum,
kad rankoje gėlę laikai?
Kas tada? (D. Chopra. Mago kelias).
O tada turbūt pas psichiatrą pirmu taikymu -konsiultacijai
QUOTE(Staiga @ 2008 02 23, 23:21)
Kaip gražu ir artima
Ai, merginos, davaj aš jumi dar vieną eilėraštuką savaitgaliui besibaigiant.
Dėkingas tau, lemtie, nelepinai manęs
Įdavusi kraičiu kelionėn svajones
lydėjai vieškeliu lyg motina sena
visad giedra viltim už rankos vedina
kad tik ne nuoskaudos-mane tu kantriai globei-
o vien širdies žmonėms išliktų lobiai.
Dėkingas tau, lemtie, nelepinai manęs
Įdavusi kraičiu kelionėn svajones
lydėjai vieškeliu lyg motina sena
visad giedra viltim už rankos vedina
kad tik ne nuoskaudos-mane tu kantriai globei-
o vien širdies žmonėms išliktų lobiai.
Nebevertinkite savo gyvenimo pagal kitų elgesį ir laimėjimus. Pasirinkdami savo gyvenimo kelią klausykite širdies. Pamiršę prisitaikėliškumą būsite apdovanoti pasitenkinimu.
Jei norime puikiai psichologiškai jaustis mums reikia išpildyti vienintelę ir labai svarbią sąlygą privalome sugebėti visiškai būti dabartyje, negalvodami apie jokią kitą vietą. Nesugebėjimas visiškai pasinerti į dabartį tik prastas įprotis, kurį galime keisti jau dabar! /W. W. Dyer
Jei norime puikiai psichologiškai jaustis mums reikia išpildyti vienintelę ir labai svarbią sąlygą privalome sugebėti visiškai būti dabartyje, negalvodami apie jokią kitą vietą. Nesugebėjimas visiškai pasinerti į dabartį tik prastas įprotis, kurį galime keisti jau dabar! /W. W. Dyer
O,čia visai įdomi tema
