5d. jau pozityvisčių mergaičių

bet... jeigu is tikruju suveiktu kazkokie desniai ir tarkim is tikruju vienas zmogus galetu perduoti kitam kazkokia savo savybe...gera savybe...ar kartu su ja nepersiduotu dar kas nors, kokia nesamone, kurios visai nereikia perduoti?
tai as fantazuoju kaip visada neatskiriu fantaziju nuo realybes

Tu fantazuoji "totaliai"!!!!!!!!!!!
Jei sukrausi savo energija ties geru dalykeliu, ko cia mes prasom, tai perduosi gerus dalykelius...O jei nesukrausi, tai nieko ir neperduosi.. Pagaliau, mes ir neimsim!
Lekiu ir as

ne i tema, bet man jos darbai labai patinka, tie visi angelai.

http://www.aurika.pu..._angelai_45.htm

Yra toks dalykas telegonija...Va dėl jos kartais auginam "ne savo" vaikus...

As vel cia!!! Papietaujam su MB ir atsakysiu Vijurkai.

BusVakare, gal geriau pasijutai, kad jau kazkur begi As is taves atsakymo AZ nesulaukiu

Mergytes, siandien ieskojau paveikslo kokio nors su kudikeliu, arba kad seima simbolizuotu. Na kad pritraukti tai ko noriu neradau Ieskosiu toliau

Aprimot....

Sveikutes visos čia susirenkančios.
Seniai vis įlendu į šia temą, smagu paskaityt, smagu rast ir sau kažką naujo.
Pati su pozityviu mastymu susipažinau labai seniai, prieš kokius 9metelius, netyčiom į rankas buvo papuolusi plona knygelė, kuri labai padėjo tuo metu atsigauti. Paskui patiko berots Lazarevo "Karmos diagnostika", tik va kurį laiką negalėjau jos skaityt, tiesiog nesiskaitė, nors iš pradžių ryte ryjau.
Ir dabar dažnai , kai liūdesys užeina paskaitau Luise L.Hay "Mintys iš širdies". Gerai padeda niūrias mintis nuvaryt, nusišypsot ir atrast kas džiugina.
Padėjo tos knygelės atrast ramybę, kai jos labai reikėjo, padėjo atrast pagrindą, kai atrodė, kad jau krisiu ir niekad nebeatsikelsiu, padėjo atrast savąją laimę, kuomet atrodė, kad niūrūs debesys niekuomet neišsisklaidys...
Tik va vieno dalyko niekaip negaliu išmokt, niekaip negaliu ATLEISTI, tai kaip našta, kurios šiaip nejaučiu, kol to žmogaus nepamatau, tuomet tokių emocijų lavina užgriūna, po jų jaučiuos tokia išsekus, pavargus...gal dar reikia laiko...

Na kam ta ironija? Šiandien turiu laiko, tai mielai atsakinėju į klausimus. (vaižgantė)
vaižgante, mano balse nebuvo nei šapo ironijos Atleisk, jei taip nuskambėjo.

Sveikute, BusVakare
Mane labai sudomino tavo sitas pasakymas.Jei gali papasakok placiau.

Pepilota, man irgi idomus asmenybes ugdymo trainingas.Parasyk apie tai i eteri, prasom.

...o aš pepilotos laukiu

Atleidžiu ir skiriu atgailą: trys ratai keliais aplink miegamojo lovą

Tai va, truputi uzsitese pietus
Apie traininga. Praejau i pries kokius 4m. Kiek zinau vis dar vyksta. Smulkmenu neatsimenu, o daug ko ir negaliu pasakot. nes ten net pasirasai, kad neviesinsi to, kas vyks. Vien del to, kad nesumazint busimiems dalyviams efektyvumo. Sitas trainingas LT vadinamas "Sperndimai ir galimybes" (Angl. "Life spring"). Turi tris pakopas: Ivadini kursa, isplestini kursa, lyderio programa. Kaip man pries ji nusiperkant sake, kad po jo labai stipriai prasiples mano konforto zona, kad galesiu daryti tokius dalykus, kuriu anksciau bijojau. Gavau daug daugiau. Ten kaip reikiant tave is vidaus supurto. Kaip treneris sake: man sitie trainingai patinka tuo, kad tai ne knyga, kuria tu perskaitei ir padejai i sona. Cia jau jei atejai turi dalyvaut. neturi pasirinkimo.
Is tikruju taip ir buvo. Viskas paremta vien praktiniais pratimais. Kuo gilesne pakopa, tuo gilyn eini. Visokiu dalyku apie save atrandi, apie savo santykius su zmonesmis. Dabar berasant pradejo list prisiminimai.... Labai noreciau dar karta ten patekt. Tokia svari kuri laika jauciausi. Po to zmones su vyrais ir zmonom santykius susitvarkydavo, darbe geriau sektis pradedavo. Mes tai kartu su MB buvom. Labai mus suartino. Dar jei iki tol kazkokiu nutylejimu buna, tai po to ju nelieka. Zodziu geras dalykas. Dabar labai kazkaip prisiminimai pradejo plaukt. Sakes.... Jei ka, klauskit. Kiek sugebesiu atsakysiu
Papildyta:
Sermuksnele, perskaityk Svijaso "Ismintingas pasaulis", ten atleidmo meditaciju yra. Man padejo atsikratyti vidinio pykcio zmogui, kuris mane laaaaabai iskaudino. Nors tu manai, kad nepyksti, bet vidui tas kirminas sedi. Po situ meditaciju is tikruju jo nelieka. Stebuklingai kazkaip. Ziuri i ta zmogu tiesiog kaip i Dievo ar aukstesniu jegu kurini, ir nemoki pykt. Dar jauciu man reikes paciai sau tumeditaciju padaryt. Tada nedariau. O dabar jauciu, kad gal reiktu. Nes juk ant saves irgi pykstam. Ir atleist sau yra sunkiausia......

Nu sveikos ir as pagaliau radau siame forume savo vieta Bo Super mamoms nepriklausau, esu tik mama, o dar su pirmu vaiku, tai plius nepatyrusi
Tiesiog SUPER kad yra tokia tema Jus tikros saunuoles. O as galvojau, kad as viena sau galvoje susikuriu ateiti (oj nuskambejo lyg man butu ciku maku..) Bet jus supratot ka norejau pasakyt