Labas rytas!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!
Rytas toks, koki kiekviena matome
Myliu si skyreli!!! Nors mes cis kartais viena kitai ir pasiguodziam, bet tikrai ne del to, kad tikimes paguodos. Mes tikimes pagalbos ieskant budu kaip viska issprest. Tikras konstruktyvaus mastymo skyrelis. Ir niekas cia su tavim neberkia. Dar ir velniu gali gaut jei per daug inikai i negatyvus. Mes - tikros saunuoles!!!!!
Lineta, prasei, kad kas nors uzsuktu pabendraut, o cia jau visa gvardija pizityvisciu susirinko Tu, ziuriu, panasi i mane. As irgi galiu ta pacia diena skraidyt ant spartnu, o paskui gulet apimta apatijos Aciu Dievui, kad taip buna retai. Smagu, kad siandien tavo nuotaika vel puiki!!!
Geros visoms dieneles!!!! Toms, kurios dirba nuo pirm iki pnkt. - savaites vidurys. Su tuom ir sveikinu!!!!!!1
BusVakare kazkaip ilgai uztruko. Tikiuosi, kad viskas pas ja gerai
Labas rytas, labas rytas!
Įlindau šį rytą ir matau, kad tik 2 lapus nuo paskutinio prisijungimo (vakar vakare) prirašiusios, o buvau nusiteikusi kokius 5 skaityt
Na ką, žodis Dujokaukeei, neak.studijose ne lozoriai mokosi (prašom neįžeinėt ).Tiesiog, kai man buvo 18 m., žinojau, kad noriu dirbt su žmonėmis, jiems padėti ir jei ne gydyti, taip bent savo šypseną dalint, gerą žodį...Stojau ten, kur širdis vedė, o su savo vidurkiu be vargo iškart į univerą galėjau taikyt. Bet... tiksliųjų mokslų bijojau (už tai dabar su skaičiais dirbu ), tai rinkausi sferą nuo kurios kaifavau per visas praktikas, džiūgavau, atseit tikrai savose rogėse sėdžiu Bet po poros metų tos rogės po truputį nebe tokios mielos darėsi, nors į darbą kiekvieną rytą lėkiau, kaip ant sparnųGal ir būsiu pasmerkta, bet atlygis už darbą šioje vietoje taip pat s v a r b u s. Tai štai, po kelių metų mano žvilgsnis vis dažniau (artėjant pavasariui) ėmė krypti į universitetą Dirbau, tai teko rinktis neak.studijas. Tai štai, aš taip pat iš tų žmonių, kurie sprendimus įtakoja širdis, po to - protas
žaviuosi, vaižgante Bet mane žinojimas, kas laukia ateityje truputį gąsdintų Nors..., kai tiki, kad esi pašauktas padėti žmonėms, tas laukimas gal ir nebaugina?
Papildyta:
Kresida, nesigraužk labai dėl sprendimo, juk savo dukriuką saugai nuo ligos Pabūsit šiandien abi, papramogausit, vaikui užsimirš ta nuoskauda
LinetaBlue ir pepilota, būkit linksmos ir mažiau tų žiūrėjimų į lubas, geriau per langą, arba taip
Laura_k, žinau...pas tave irgi viskas bus gerai, neskubėk
P.S. o psichologiją studijuot ir aš svajojau
Įlindau šį rytą ir matau, kad tik 2 lapus nuo paskutinio prisijungimo (vakar vakare) prirašiusios, o buvau nusiteikusi kokius 5 skaityt
Na ką, žodis Dujokaukeei, neak.studijose ne lozoriai mokosi (prašom neįžeinėt ).Tiesiog, kai man buvo 18 m., žinojau, kad noriu dirbt su žmonėmis, jiems padėti ir jei ne gydyti, taip bent savo šypseną dalint, gerą žodį...Stojau ten, kur širdis vedė, o su savo vidurkiu be vargo iškart į univerą galėjau taikyt. Bet... tiksliųjų mokslų bijojau (už tai dabar su skaičiais dirbu ), tai rinkausi sferą nuo kurios kaifavau per visas praktikas, džiūgavau, atseit tikrai savose rogėse sėdžiu Bet po poros metų tos rogės po truputį nebe tokios mielos darėsi, nors į darbą kiekvieną rytą lėkiau, kaip ant sparnųGal ir būsiu pasmerkta, bet atlygis už darbą šioje vietoje taip pat s v a r b u s. Tai štai, po kelių metų mano žvilgsnis vis dažniau (artėjant pavasariui) ėmė krypti į universitetą Dirbau, tai teko rinktis neak.studijas. Tai štai, aš taip pat iš tų žmonių, kurie sprendimus įtakoja širdis, po to - protas
žaviuosi, vaižgante Bet mane žinojimas, kas laukia ateityje truputį gąsdintų Nors..., kai tiki, kad esi pašauktas padėti žmonėms, tas laukimas gal ir nebaugina?
Papildyta:
Kresida, nesigraužk labai dėl sprendimo, juk savo dukriuką saugai nuo ligos Pabūsit šiandien abi, papramogausit, vaikui užsimirš ta nuoskauda
LinetaBlue ir pepilota, būkit linksmos ir mažiau tų žiūrėjimų į lubas, geriau per langą, arba taip
Laura_k, žinau...pas tave irgi viskas bus gerai, neskubėk
P.S. o psichologiją studijuot ir aš svajojau
Labas rytas
Dujokauke, o kur galima paziureti Tavo tapybos darbu?
Beje, dziaugiuosi del Tavo geru pazymiu, Tu saunuole
O dar norejau pasakyti, kad pati istojau ten, kur norejau, nors is savo specialybes niekada neturejau materialines naudos. Bet jei reiketu vel rinktis, stociau ten pat:)man mano studijos daug dave dvasine prasme, suzinojau daugybe dalyku, kurie is tikruju mane domino ir kuriuose matau prasme... va tai mane, kaip diplomuota meno kritike, domina Tavo tapyba
Dujokauke, o kur galima paziureti Tavo tapybos darbu?
Beje, dziaugiuosi del Tavo geru pazymiu, Tu saunuole
O dar norejau pasakyti, kad pati istojau ten, kur norejau, nors is savo specialybes niekada neturejau materialines naudos. Bet jei reiketu vel rinktis, stociau ten pat:)man mano studijos daug dave dvasine prasme, suzinojau daugybe dalyku, kurie is tikruju mane domino ir kuriuose matau prasme... va tai mane, kaip diplomuota meno kritike, domina Tavo tapyba
Labas rytas... juk priimsit?
Seniai skaitinėju jūsų puslapėlį neakivaizdžiai, taip sakant, ieškau kažin ko ir sau. Mat optimizmas blėsta. Ramybės dūšioj nėr. Mano problema - ne, ne problema, tiesiog dalia - sunkiai sergantis, nebepagysiantis tėtis. Žinojimas, kad niekuo jam nebepadėsiu. Stengiuos lengvint, kaip nors pagražint, paskanint dienas, o širdy - liūdesys...
Ne, depresijai nepasiduodu - na, nebent kartais. Ypač lyjant, Taigi - ne šiandien.
Dėkui, kad esat.
Dujokaukee - aš ir vėl neabejoju, kad viskas tau klosis sėkmingai. Kad ir ką studijuosi, kad ir kokį diplomą gausi, ateity rasi, ko ieškai. (Beje, kai aš baigiau mokyklą, per išleistuves vilkėjau ilgą drobinį sijoną, siūtą iš močiutės austos rankšluostinės drobės... )
Seniai skaitinėju jūsų puslapėlį neakivaizdžiai, taip sakant, ieškau kažin ko ir sau. Mat optimizmas blėsta. Ramybės dūšioj nėr. Mano problema - ne, ne problema, tiesiog dalia - sunkiai sergantis, nebepagysiantis tėtis. Žinojimas, kad niekuo jam nebepadėsiu. Stengiuos lengvint, kaip nors pagražint, paskanint dienas, o širdy - liūdesys...
Ne, depresijai nepasiduodu - na, nebent kartais. Ypač lyjant, Taigi - ne šiandien.
Dėkui, kad esat.
Dujokaukee - aš ir vėl neabejoju, kad viskas tau klosis sėkmingai. Kad ir ką studijuosi, kad ir kokį diplomą gausi, ateity rasi, ko ieškai. (Beje, kai aš baigiau mokyklą, per išleistuves vilkėjau ilgą drobinį sijoną, siūtą iš močiutės austos rankšluostinės drobės... )
QUOTE(vaižgantė @ 2007 04 25, 09:08)
Mano seima kitokia. Su didziaja jos dalimi nebendravo tie, pas kuriuos as uzaugau (tiksliau siek tiek praaugau, nes nuo 14 metu gyvenu atskirai), neieskau ju ir as... Nors tiek ten to ieskojimo, i Atleisk tikrai nereiketu kreiptis
Isvis, "gavausi" labai nepanasi i saviskius.
Gyvenimas suveda labai skirtingus zmones. Ir nesuprasi, kodel. Mano vaikas va sedi gaubli apsikabines ir svaigsta, kaip noretu gyventi Kinijoje. Stogai mat jam grazus ir miestai dideli. Piesia piesinius su raudona ryskia saule ir kiniskais stogais, drakonus, etc. Vakar va kinu pasaka knygyne paprase nupirkt. Nesuprasi... As pati TA kultura nesidomiu visiskai, vaikas uzauges beveik be tv (namie neturejome)..
Zodziu. Man tai smagiai idomu.
QUOTE(Vijurka @ 2007 04 25, 09:27)
Gal ir būsiu pasmerkta, bet atlygis už darbą šioje vietoje taip pat yra s v a r b u s.
Faktas, kad gyvent reikia turet is ko. Negincijamas. Bet tai gali ateiti ivairiai
As kazkaip atsipalaidavau siuo klausimu..
Beje, i musu namus pinigai tuomsyk ateina tik per mane - esu vienisa mama
QUOTE(Vijurka @ 2007 04 25, 09:41)
Dujokaukees darbus galima pamatyti, paspaudus ties jos parašu eilutę: mano kūrybinia darbai DuArt
Radau tai blondine as, nepastebejau pati
Alan, as dar karta isitikinu, kad i si skyreli renkasi tik stiprios moterys!!! Neturiu teises tau nieko patart. Tu puikiai tvarkaisi! Nesu buvus tokioj situacijoj. Linkiu tau daug stiprybes! Tu tikra saunuole! O kad pasiguodei, tai visiskai normalu ir net labai gerai. Juk neakmenines mes, nors ir pozityvistes. laikykis!!!!
QUOTE(Alan @ 2007 04 25, 09:46)
Labas rytas... juk priimsit?
Seniai skaitinėju jūsų puslapėlį neakivaizdžiai, taip sakant, ieškau kažin ko ir sau. Mat optimizmas blėsta. Ramybės dūšioj nėr.
Seniai skaitinėju jūsų puslapėlį neakivaizdžiai, taip sakant, ieškau kažin ko ir sau. Mat optimizmas blėsta. Ramybės dūšioj nėr.
Be abejo priimsim . pabendravus tikrai ramiau pasidarys ir depresija rečiau kamuos. Stiprybės tau
BusVakare, labas!!!