Oho,kokie paliko populiarūs tie kursai Jei nebėra vietų,bandykite palikti savo telef.nr.,jei kokia mamytė atsisakytų ir nebelankytų,kad paskambintų jums.
Gal kartais kuri zinot ar Telsiuose toks dalykas kaip nesciuju kursai buna? Buvau nusprendus i Siaulius gal nuvaziuoti,bet sakau gal netycia vietoj rasiu
Pasidalinsiu savo žindymo patirtimi. Būdama nėščia jaučiau, kad labai noriu žindyt būsimą vaikelį,dėl jo ir savo geresnės sveikatos. Tiesa, žinių apie tai daug neturejau,o internete galima rast daug ir skirtingos informacijos. Aišku tikėjaus, kad viskas tiek gimdymas tiek žindymas bus sklandu ir be bėdų, bet visgi buvo laiko,o gal ir nuojauta skatino užsirašyti į žindymo kursus. Draugė rekomendavo pradžių pradžios zindymo kursus (www.pradzia.org). Gimdymas nebuvo iš sklandžiųjų, baigėsi skubiu cezariu, teko gauti įv, medikamentų, o ir vaikiuks ne iškart buvo pradėtas žindyt, taip kad pradžia nebuvo sklandi. Po operacijos maitinau kurį laiką tik gulimoj padety, vaikiukas buvo mieguistas, valgė trumpai, paviršutiniškai ir vis snausdavo. Pirmą savaitę visai neaugo kūno svoris. Krūtyse pasikartodavo latakų užsikimšimai su aukšta temperatūra, tiesa,pavyko išvengti nugraužtų spenelių, išmoktų teisingų žindymo padečių dėka. Tikrai nekart gavau siūlymus primaitint vaiką mišiniu, svert prieš ir po valgio, pažiūrėt nusitraukus pieną, ar jo užtenka. Buvo daug nerimo, pasimetimo, abejonių ir didelis noras žindyti. Tuomet labai padėjo žinios įgytos kursuose, kuriomis tikėjau ir vadovavausi. Informacija tiek apie žindymo padėtis, rekomenduojamas svorio priaugimo normas, krūtų būkles buvo labai naudinga ir visa panaudota praktikoje. Taip pat didelis palaikymas yra tame, kad žinai, jog gali kreiptis pagalbos į mamas savanores, nes iš praktikos patyriau, kad medikai neretai tame palaikymo nesuteikia. Pačiai teko komsultuotis su mama Rasa, kuriai didelis ačiū už patarimus, padrąsinimus ir palaikymą. Kai turi, kas profesionaliai paremia yra lengviau tikėti, kad gali pavykti. Taip kad po savo patirties įsitikinau, kad pieno gamyba yrasmegenyse ir kad tikrai daug įmanoma. Ir joks Cezario pj., gauti medikamentai, stresas, mažos krūtys nėra kliūtis žindyt,jei esi tam pasiryžus, tereik labai norėt, stengtis ir įdėt nemažai darbo pačioje pradžioje. Aš pati tiesiog daug ir ilgai žindydavau,tiek kiek dukrytė norėjo,t.y. pirmą menesi atrodo vaikas nuolat buvo šalia krūties dieną ir naktį keldavau kas 3val,aišku stebėjau svorio augimą. Ir aišku jokių soskyčių. Buvo sunku tikrai, bet pavyko išvengt mišinių, soskių, primaitinimų nutauktu pienu.. Dabar jau dukrytei prasidejo ketvirtas mėnuo,nuo antro mėn priauga po1kg svorio, maitinu ir toliau savo pienuku ir tikiu, kad jau įsivažiavom. Visoms būsimoms mamoms rekomenduoju šiuos pradžių pradžios organizuojamus žindymo kursus, nes tai tikrai didelis indelis į artėjančias patirtis.Galima paskaitas paklausyti www.maomospienas.lt. Teorija tik padeda praktikoje. Pati įsitikinau, žindymas kad ir yra natūralus procesas, tačiau žindymo pradžia nėra tokia paprasta. Kantrybės ir pasiryžimo visoms!
Pritariu, kad tuo klausimu butina rimtai pasidometi nes ne taip jau tai naturalu, tiksliau mes pacios nebeatsirenkame kas naturalu kai reikia pradeti zindyti ir gydytojai daznai suklaidina.
Šiaulių moters ir vaiko klinikoje rengiami labai geri kursai nėščiosioms kartu su antra puse, ten ne tik apie žindymą, bet ir tai įeina. Ir aišku kiekvienai verta perskaityti K. Vitkausko knygą o jau veliau atsirinkti kas pravertė o kas ne iš tos knygos