Paveldėjimas

Na šiaip šie klausimai nagrinėjami kitoje temoje ;)http://www.supermama.lt/forumas/index.php?showtopic=360373&st=0
Trumpai: namo naudojimosi tvarka gali būti netvirtinama notaro ir turi būti registruojama Registrų centre. Žemės naudojimosi tvarka tvirtinama notaro, registruojama Registrų centre.
Naudojimosi daiktu tvarka - tai bendraturčių susitarimas, jei įregistruotas Registrų centre galiojantis tretiesiems asmenims.
Jei vienas iš bendraturčių persigalvoja, tai pakeisti esamą susitarimą galima tik bendru visų bendraturčių nauju susitarimu arba teisme.
Savo dalies geodezinių matavimų jūs negalėsite atlikti, nes matuojamas visas žemės sklypas, tiesiog jūsų dalis gali būti atvaizduota plane, nuraodant konkrečias koordinates.
Atidalijimas iš viso kita kategorija. Jei naudojimosi tvarka - tai keli bendraturčiai naudojasi vienu daiktu, tiesiog kiekvienas žino kur konkrečiai jo dalis yra, o atidalijimas, tai vienas daiktas padalijamas į kelis ir kiekvienas bendraturtis tampa vieninteliu savininku.

Aš ne taip supratau. Galvojau klausiat kas būtent iš turto priklauso Onutei, o kas Petriukui. Nu pvz. - namas vienam žmogui, žemė - kitam žmogui...

Taip, dokumentuose nurodyta, kad per pusę viskas.
Būtent taip ir neramina, kad Onutė nenori pardavinėti (ir aišku nesiūlys Petriukui išpirkti) o nori perrašyti savo dalį vaikui O1, neinformavus apie tai Petriuko.
Čia linksta link to, kad tas O1 gavęs iš motinos tokią dovaną, gali eiti į banką užstatyti turtą ir paimti paskolą. Jam pinigai reikalingi, o tas namas ir žemė ne motais - atseit gali bankas sau paimti.

Ar yra kaip apsaugoti Petriuką nuo to? Nes aišku Petriukas norės kada nors savo vaikams savo pusę perrašyti. O ką vaikams daryti su žeme, kuri jau bus įkeista bankui?

Tai Petriuko gi dalis nei namo, nei zemiu nebus ikeista O1 ikeis bankui savo dali turto, puse namo ir puse zemiu. Kuria dali zemiu butent ir kuria namo dali, tai bus nurodyta naudojimosi daiktu sutartyje jei bijot kad ikeis ir Petriuko turta stebuklingu budu, tai tegu Petriukas inicijuoja turto dalinima ir kiekvienas bus savo dalies seimininkas be jokiu bendrasavininku, tai zinoma jau kainuoja ir nemazus pinigus.kiek teko dometis

Būtent taip ir yra, kaip parašė prieš tai komentatorė. O1 įkeistų tik savo dalį namo ir žemių. Bet kad tai padarytų, jam reikės pasirašyti su Petriuku naudojimosi daiktu sutartį. Petriuko dalis liktų neįkeista.

Ačiū, būtent tai ir domina.
Šiuo metu nėra pasirašytos tarp Petriuko ir Onutės naudojimosi namo/žemės sutarties. Tai kažkiek ir ramina, kad ir paveldėjęs vaikas O1 negalės įkeisti pakol nebus tokios sutarties.
Nes kaip tik tas O1 ir šokinėja, drasko akis, kad galės įkeisti visą turtą banke, ir nereikės nei Petriuko sutikimo tam.
Kas dėl inicjatyvos - o jei Petriukas neinicjuos. Ta prasme - Petriuką kol kas tenkina dabartinė padėtis. Na aišku norės kada nors pasidalint ar pardavinėti viską. Bet dar ne dabar...
Aišku durna situacija. Išpirkti Petriukas visko negali. Nėra tam pinigų.
Kaip patartumėt elgtis Petriukui?

Kad jums ramiau būtų, nurodau civilinio kodekso straipsnį.
CK 4.171 str. 6 d. nustatyta, kad daiktas, priklausantis bendrosios nuosavybės teise, gali būti įkeistas tik visų bendraturčių sutikimu. Įkeičiant bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto dalį, kitų bendraturčių sutikimas nereikalingas, tačiau įkeičiama daikto dalis turi būti tiksliai nustatyta bendraturčių sudarytoje ir notaro patvirtintoje naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo sutartyje.
Taigi arba savo dalį Onutės vaikas O1 galės įkeisti tik su Petriuko sutikimu arba turės būti sudaryta naudojimosi daiktu sutartis, kur Petriukas taip pat turės išreikšti savo valią.
Kol nėra nustatyta naudojimosi daiktu sutartis, tai kiekvienas bendraturtis naudojasi neapibrėžta dalimi. Na jei gyvenimas kartu visiems bendraturčiams taptų neįmanomas, galima kreiptis į teismą dėl tokios tvarkos nustatymo. Jei asmuo neturi pinigų, įrodžius tai galima gauti nemokamą teisinę pagalbą.
Papildyta:


Buvau neteisi dėl namo naudojimosi tvarkos nustatymo. taisausi
Civilinio kodekso 4.81 str. nustatyta, jog:
1. Namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise.
2. Jeigu šiame straipsnyje nurodytas susitarimas yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešame registre, tai jis yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį to namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybės teisėmis.

Is zmogiskosios.puses noreciau paklausti, kodel Petriukas nenori ir.trukdo Onutei ar O1 sutvarkyti dokumentus? Todel kad nori ikeisti, bet tai bet kokiu atveju nepriklauso Petriukui, i jo dali niekas juk nepretenduoja. Va ir nuoroda auksciau idejo. Man tai nesuprantama, vat ir dabar pas mus panasi situacija, tris bendrasavininkai paveldejo mamos turta ir vienas nesutinka jokiais budais nei dalintis, nei pasirasyti jokios sutarties, jau 8metai eina, gyvena ten visko naudojasi ir jam gerai, o ka daryti dar dviems, juk ju dalis irgi ten yra ir jie noretu ar tai pirti kokia pastatyti ar parduoti galu gale, nes tai ju. Belieka tik i teisma kreiptis...

Ačiū, būtent to ir reikėjo.




Jei leisti sutvarkyti dokumentus ir pasidalinti - tai bus nei šis nei tas. Yra namas su žeme ir keli gabalai žemės. Kiekvienam objektui atskiri dokumentai. Nėra nei dviejų lygiaverčių objektų. Jei kiekvieną objektą dalinti pusiau, tai kiekvienam lieka - nei šis nei tas. Namo iš vis ten nepadalinsi - ten tik virtuvė ir kambarys. Ir žemės aplink namą nėra tiek, kad galima būtų dalinti. Čia tokie faktai.
O dabar moralinė ir kartu piniginė pusė. Tuose valduose Petriukas (jei tai būtų viskas jo) pasistatytų sodybą, dirbtų žemę, vasaromis gyventų, o poto tą turtą saviems vaikams paliktų. Tuo tarpu Onutė - iš kart sakė, kad ji ten nieko nedarys, ją domina tik pardavimas.
Tačiau įvykiai klostėsi tokia seka.
Pirmiau Onutė siūlė, kad išpirks Petriuko dalį. Kainą nustatė (ji pati su savo vaiku O1) kaip valstybinė kažkokia paskaičiuota, tai išeitų suma su keturiais nuliais. Petriukas pagalvojo - per mažai. Bet to nepasakė tiesiai šviesiai, o pasiūlė geriau - tai jis nori sumokėti tą sumą Onutei už jos dalį. Bet tuomet Onutės veidas persikraipė - atseit Petriukas nori ją apgauti, juk tas turtas kainuoja 4 ar 5 kart daugiau. Tarp pirmo ir antro pokalbio praėjo porą savaičių. Ar per tiek laiko kaina gali tiek išaugti? Tai kur teisybė - kodėl sugalvota kaina skiriasi tiek ir tai priklauso kas nuo ko išpirkti norės? Petriukas nevilkintų, tiesiog bendro susitarimo neįmanoma kol kas rasti.

Esu girdėjusi panašią situaciją kaip jūsų. O gal ir nelabai panašią.
Dvi seserys ir brolis paveldėjo namą ir žemę iš tėvų. Po tėvų mirties turtas teisiškai priklausė visiems trims. Nors motina norėjo viską perrašyti sūnui - jis visą gyvenimą gyveno kartu tame name (be to dar ir jo žmona ir du jų vaikai), dirbo ant tos žemės, ūkininkavo, apdirbinėjo žemę, kad nestovėtų dirvonai, iki mirties rūpinosi tėvais, kurie jau sirgo į senatvę. O dukros tėvus prisimindavo tik porą kart per metus. Nors tėvai abiems dukroms padėjo finansiškai butus didmiestyje nupirkti. Žinot kuo tas baigiasi? Tėvai mirė, turtas teisiškai liko ant trijų vaikų. Sūnaus šeimoje buvo krizė - išsiskyrė su žmona. Žmona išėjo iš namų (jų vaikai tuo metu jau studijavo užsieniuose), turėjo proto per visus tuos metus slapčia susitaupyti pinigų ir išsiskyrusi nupirko sau butą. Abi dukros po tėvų mirties sutvarkė kuo greičiau dokumentus ir pardavė tą namą. Net nesiūlė broliui išpirkti visą namą. Tiesiog kainą pastatė pardavimui juokingai žemą ir pirkėjas greit atsirado. Beto ir broliui atseikėjo ne trečdalį sumos, o mažiau. Tiksliau nepasakysiu kiek. Bet liko kaip reikiant nuskriaustas. Pinigų jam nepakako nei kokiam butui nupirkti. Pasiprašė "laikinojo prieglobsčio" pas buvusią žmoną, tai kiek žinau jie susitaikė ir iki šiol gyvena kartu. Su seserimis jis nebendrauja.
Moralo nebus. Kiekvienas išvadas pasidarys pats.

Nesipleciant, jei tevai noretu viska perrasyti sunui, jie taip ir padarytu. Tevams visi vaikai vienodi kokie nebutu, tai jei su vienu gyvena, logiska kad pades ir kitam. Dar cia klausimas, kam daugiau padejo, ar tam kur buta nupirko, ar su kuo kiekviena diena gyveno
Musu situacija panasi tik tuo, kad mama gyveno su dukra, o ja rupinosi sunus, net piena, kur turejo dukra karve, atvezdavo sunus. Trecias sunus zuvo, liko dvi vaikaites, nuo tos dienos kai dukros neteko tecio, mama pareiske, kad ner sunaus, ner ir vaikaiciu. Mama atgavus zemes, padalino perpus sunui ir dukrai. Tik dukra pasistenge oficialiai viska iforminti, o sunus kaip sunus,po mirties atiteks jos dalis. Tai dabar teisingiausia butu, kad i ta dali zemiu dukra visai nepretenduotu, bet kadangi puse zemiu pagal dokumentus buvo mamos, tai palikimas priklauso visiems, tai ir ji nori dar dalies. Vaikaites iskviete jau notaras, suzinojes, kad dar buvo vienas sunus. Manau, teisinga ir joms per tiek metu gauti nors kazkokia dali... kaip kazkas pasake, jei nedalinai su zmogum palikimo, zmogaus iki galo nepazisti

Nesiplėčiant, norėjo perrašyti, bet nespėjo. Čia ta situacija, kai tėvams atrodo, kad jie amžinai gyvens. Ir dukros pritarė, kad viskas atiteks broliui. Bet kai mirė tėvai, jos parodė tikrus savo veidus.


Vi_ktorija, dar turiu klausimą. Petriukas ir Onutė paveldėję, negalėjo pardavinėti 5 metus turto, nes nenorėjo mokėti mokesčio. Nepamenu tikslaus pavadinimo.
Dabar jeigu visdėlto Petriukas išpirktų Onutės dalį, taptų vienas savininkas, bet po metų kitų (žodžiu neišlaukęs tų 5 metų) sugalvotų visgi viską pardavinėti - ar jam reikės mokėti kokį mokestį?

Jei ir reikėtų mokėti, tai būtų Gyventojų pajamų mokestis (15 proc.). Manau, kad Petriukas, įsigijęs Onutės dalį, neišlaikęs jos 5 metus ir pardavęs už didesnę, nei pirko sumą, turėtų mokėti šį mokestį (nuo 1/2 dalies). Pasitikslinkit dėl mokesčių dar www.vmi.lt

Gal turejot kas reikalu su MTL servisas firma Kaune?Kokie atsiliepimai?