Sveiki
Noriu paklausti mirus dedei kas paveldi palikima tastamento nera , mires dede vaiku ir zmonos neturejo. Tik viena broli ir mirusiu broliu bei seseru vaikus.
Aciu
QUOTE(Renita456 @ 2014 01 29, 14:06)
Sveiki
Noriu paklausti mirus dedei kas paveldi palikima tastamento nera , mires dede vaiku ir zmonos neturejo. Tik viena broli ir mirusiu broliu bei seseru vaikus.
Aciu
Noriu paklausti mirus dedei kas paveldi palikima tastamento nera , mires dede vaiku ir zmonos neturejo. Tik viena broli ir mirusiu broliu bei seseru vaikus.
Aciu
Nesant testamento (pasitikrinkite pas notara, ar tikrai jo nera) paveldima pagal istatyme numatyta paveldetoju eile: http://www.infolex.lt/ta/57542:str5.11
Susidurė šeima su keista situacija.
Žodžiu mirė viena moteris ir paliko savo turtą (biškį žemės ir namelį) dviems žmonėms po lygiai - Onutei ir Petriukui.
Dokumentai sutvarkyti - dabar visas turtas teisiškai priklauso Onutei ir Petriukui. Dokumentai namui atskirai, žemei atskirai, bet visur minimimi abu paveldėtojai.
Onutė turi du vaikus - vadinkim juos O1 ir O2
Petriukas irgi turi vaikų - P1, P2, P3...
Praėjo jau nemažai metų, turtas stovi, pasidalinti nerandama kaip.
Onutė sugalvojo savo dalį perrašyti vienam savo vaikui O1.
Kodėl O2 vaikas skriaudžiamas - nutylima, žodžiu nesvarbu.
Ar gali Onutė tai padaryti be kito Petriuko žinios?
Ar visdėlto ant dokumentų privalės pasirašinėti Petriukas?
Jei visdėlto Onutė apgaus Petriuką ir perrašys slapta dokumentus savo vaikui O1, ar tas vaikas gali užstatyti turtą bankui ir paimti paskolą?
Žodžiu mirė viena moteris ir paliko savo turtą (biškį žemės ir namelį) dviems žmonėms po lygiai - Onutei ir Petriukui.
Dokumentai sutvarkyti - dabar visas turtas teisiškai priklauso Onutei ir Petriukui. Dokumentai namui atskirai, žemei atskirai, bet visur minimimi abu paveldėtojai.
Onutė turi du vaikus - vadinkim juos O1 ir O2
Petriukas irgi turi vaikų - P1, P2, P3...
Praėjo jau nemažai metų, turtas stovi, pasidalinti nerandama kaip.
Onutė sugalvojo savo dalį perrašyti vienam savo vaikui O1.
Kodėl O2 vaikas skriaudžiamas - nutylima, žodžiu nesvarbu.
Ar gali Onutė tai padaryti be kito Petriuko žinios?
Ar visdėlto ant dokumentų privalės pasirašinėti Petriukas?
Jei visdėlto Onutė apgaus Petriuką ir perrašys slapta dokumentus savo vaikui O1, ar tas vaikas gali užstatyti turtą bankui ir paimti paskolą?
QUOTE(Prima-Wera @ 2014 02 02, 00:21)
Susidurė šeima su keista situacija.
Žodžiu mirė viena moteris ir paliko savo turtą (biškį žemės ir namelį) dviems žmonėms po lygiai - Onutei ir Petriukui.
Dokumentai sutvarkyti - dabar visas turtas teisiškai priklauso Onutei ir Petriukui. Dokumentai namui atskirai, žemei atskirai, bet visur minimimi abu paveldėtojai.
Onutė turi du vaikus - vadinkim juos O1 ir O2
Petriukas irgi turi vaikų - P1, P2, P3...
Praėjo jau nemažai metų, turtas stovi, pasidalinti nerandama kaip.
Onutė sugalvojo savo dalį perrašyti vienam savo vaikui O1.
Kodėl O2 vaikas skriaudžiamas - nutylima, žodžiu nesvarbu.
Ar gali Onutė tai padaryti be kito Petriuko žinios?
Ar visdėlto ant dokumentų privalės pasirašinėti Petriukas?
Jei visdėlto Onutė apgaus Petriuką ir perrašys slapta dokumentus savo vaikui O1, ar tas vaikas gali užstatyti turtą bankui ir paimti paskolą?
Žodžiu mirė viena moteris ir paliko savo turtą (biškį žemės ir namelį) dviems žmonėms po lygiai - Onutei ir Petriukui.
Dokumentai sutvarkyti - dabar visas turtas teisiškai priklauso Onutei ir Petriukui. Dokumentai namui atskirai, žemei atskirai, bet visur minimimi abu paveldėtojai.
Onutė turi du vaikus - vadinkim juos O1 ir O2
Petriukas irgi turi vaikų - P1, P2, P3...
Praėjo jau nemažai metų, turtas stovi, pasidalinti nerandama kaip.
Onutė sugalvojo savo dalį perrašyti vienam savo vaikui O1.
Kodėl O2 vaikas skriaudžiamas - nutylima, žodžiu nesvarbu.
Ar gali Onutė tai padaryti be kito Petriuko žinios?
Ar visdėlto ant dokumentų privalės pasirašinėti Petriukas?
Jei visdėlto Onutė apgaus Petriuką ir perrašys slapta dokumentus savo vaikui O1, ar tas vaikas gali užstatyti turtą bankui ir paimti paskolą?
Onutė gali perrleisti savo dalį kam tik nori. Jei Onutė sudarys dovanojimo (ar pvz. mainų) sutartį ir padovanos (ar pvz. išmainys) savo dalį savo vaikui O1, tai tokiu atveju jokio sutikimo gauti iš Petriuko nereikia. Atitinkamai įgijęs nuoasvybės teises O1 galės savo dalį įkeisti, tačiau bankas greičiausiai reikalaus, kad būtų nustatyta naudojimosi daiktu tvarka, t. y. kad būtų aišku, kuria konkrečiai namo dalimis naudojasi O1. Naudojimosi sutartis turėtų būti sudaroma tarp O1 ir Petriuko ir įregistruota VĮ Registrų centre.
Jei Onutė visgi savo vaikui O1 ar kitam asmeniui norėtų parduoti savo dalį, tokiu atveju turėtų pirmiausia pasiūlyti pirkti kitam namo bendraturčiui, t. y. Petriukui. Tai numato Civilinio kodekso 4.79 str.
Taigi su Petriuko žinia galėtų įvykti tik pirkimo-pardavimo sandoris, o jei Onutė norėtų sudaryti dovanojimo, mainų, išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir t.t., ji Petriuko neturi apie tai informuoti.
Vadovaujantis CK 4.79 str. Onutė pirmiausia turėtų pasiūlyti pirkti savo dalį Petriukui (per notarą), o jam atsisakius, ar neišreiškus valios, Onutė sudarytų pirkimo-pardavimo sutartį pas notarą, kur Petriukas jau nedalyvautų.
Turiu klausima,gal kas pades 
Tevai turejo buta(imkim jo verte 100 000lt)
Butas buvo tevo vardu,mirus tevui ,testamento nebuvo ir paveldejom ji
mama,dukra ir sunus
mama sirgo(Igr. invalidumas) tad po metu savo dali uzrase RENTA dukrai,kuri rupinosi ja ir jos buitim iki pat paskutines minutes,sunus jos gyvenime ir buityje neprisidejo niekuom. Dabar mirus mamai (puse metu) norim buta parduoti,suprantu,kad sunaus dalis yra mazesne(pinigu atzvilgiu)
Ar as gerai suprantu,kad pagal popierius broliui priklausytu 25 000lt o 75 000 man ar as kaska netaip skaiciuoju?
Kaip brolis ir sesuo tikrai kitaip skaiciuociau,bet toks draskimasis ir turto dalybos(brolio zmonos) net nesinori apie tai kalbet,tad visi liepia elgtis,kaip testamente yra
p.s.renta surasyta 2007metais ar reik dar laukti tuos 5metus del mokesciu
Aciu,kas atsakys
Tevai turejo buta(imkim jo verte 100 000lt)
Butas buvo tevo vardu,mirus tevui ,testamento nebuvo ir paveldejom ji
mama,dukra ir sunus
mama sirgo(Igr. invalidumas) tad po metu savo dali uzrase RENTA dukrai,kuri rupinosi ja ir jos buitim iki pat paskutines minutes,sunus jos gyvenime ir buityje neprisidejo niekuom. Dabar mirus mamai (puse metu) norim buta parduoti,suprantu,kad sunaus dalis yra mazesne(pinigu atzvilgiu)
Ar as gerai suprantu,kad pagal popierius broliui priklausytu 25 000lt o 75 000 man ar as kaska netaip skaiciuoju?
Kaip brolis ir sesuo tikrai kitaip skaiciuociau,bet toks draskimasis ir turto dalybos(brolio zmonos) net nesinori apie tai kalbet,tad visi liepia elgtis,kaip testamente yra
p.s.renta surasyta 2007metais ar reik dar laukti tuos 5metus del mokesciu
Aciu,kas atsakys
[quote=laumir,2014 02 06, 20:16]
Turiu klausima,gal kas pades
Tevai turejo buta(imkim jo verte 100 000lt)
Jūsų situaciją gana sunku komentuoti, nes neparašėte daug duomenų. Na bet pabandysiu trumpai parašyti, kiek supratau.
Kaip suprantu mirus jūsų tėčiui, pagal įstatymą mama paveldėjo 1/4 dalį ir 1/2 jai priklausė, tad iš viso mamai po tėčio mirties priklausė 3/4 turto.
Jūs su broliu paveldėjote likusią 1/4, t.y. po 1/8.
Mama sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, kur po jos mirties visa jos dalis atitenka jums.
Taigi jei vadovautis šia sutartimi, jums po mamos mirties priklauso 3/4 dalis (mamos) ir jūsų 1/8, viso 7/8 dalys turto. Broliui 1/8.
Taigi jei turto, kurį parduosite vertė 100000 lt, tai jums atitinkamai priklausytų 87500, o likusi dalis broliui.
Šiaip jums priklausanti dalis juk matosi Nekilnojamojo turto registro išraše, kurį gavote po mamos mirties, pateikę mirties liudijimą.
Man užkliuvo jūsų parašymas: visi liepia elgtis kaip testamente, tai taip ir nesupratau, kas parašė tą testamentą ir kaip dabar gaunasi: buvo išlaikymo iki gyvos galvos sutartis ir testamentas??? Kažkas čia ne taip.
O dėl mokesčių, tai plačiau ieškokit vmi:
http://mic.vmi.lt/do...e_id=1000001737
http://mic.vmi.lt/do...e_id=1000001737
http://mic.vmi.lt/do...e_id=1000007588
http://mic.vmi.lt/do...e_id=1000007612
http://mic.vmi.lt/do...88#tr1000007588
Turiu klausima,gal kas pades
Tevai turejo buta(imkim jo verte 100 000lt)
Jūsų situaciją gana sunku komentuoti, nes neparašėte daug duomenų. Na bet pabandysiu trumpai parašyti, kiek supratau.
Kaip suprantu mirus jūsų tėčiui, pagal įstatymą mama paveldėjo 1/4 dalį ir 1/2 jai priklausė, tad iš viso mamai po tėčio mirties priklausė 3/4 turto.
Jūs su broliu paveldėjote likusią 1/4, t.y. po 1/8.
Mama sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, kur po jos mirties visa jos dalis atitenka jums.
Taigi jei vadovautis šia sutartimi, jums po mamos mirties priklauso 3/4 dalis (mamos) ir jūsų 1/8, viso 7/8 dalys turto. Broliui 1/8.
Taigi jei turto, kurį parduosite vertė 100000 lt, tai jums atitinkamai priklausytų 87500, o likusi dalis broliui.
Šiaip jums priklausanti dalis juk matosi Nekilnojamojo turto registro išraše, kurį gavote po mamos mirties, pateikę mirties liudijimą.
Man užkliuvo jūsų parašymas: visi liepia elgtis kaip testamente, tai taip ir nesupratau, kas parašė tą testamentą ir kaip dabar gaunasi: buvo išlaikymo iki gyvos galvos sutartis ir testamentas??? Kažkas čia ne taip.
O dėl mokesčių, tai plačiau ieškokit vmi:
http://mic.vmi.lt/do...e_id=1000001737
http://mic.vmi.lt/do...e_id=1000001737
http://mic.vmi.lt/do...e_id=1000007588
http://mic.vmi.lt/do...e_id=1000007612
http://mic.vmi.lt/do...88#tr1000007588
Ačiū .buvo renta.tik ne taip pasakiau
zmones dar nepriprate. prie rentos.tad ivardina kaip testamenta
Aciu
zmones dar nepriprate. prie rentos.tad ivardina kaip testamenta
Aciu
QUOTE(Vi_ktorija @ 2013 05 22, 18:21)
...Paveldėjimo būdu įgyto turto įsigijimo kaina laikoma turto vertė, kuria šis turtas buvo įvertintas tą dieną, kai turtą paveldintis gyventojas pateikė mokesčių administratoriui prašymą nustatyti to turto apmokestinamąją vertę, reikalingą paveldimo turto mokesčiui apskaičiuoti. Tokiu atveju paveldėto turto įsigijimo kaina laikoma Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti (toliau Komisija) nustatyta tokio turto vidutinė rinkos kaina.
Gal atsakytumėt:
Prieš mirtį, man tėvelis padovanojo 6 ha žemės.
Praėjo beveik 3 metai, norėčiau parduoti.
Kaip suprantu, valstybei aš privalėsiu sumokėti GPM nuo skirtumo tarp įsigijimo ir pardavimo kainos.
Parduodant , kokia bus laikoma tos žemės įsigijimo kaina?
Ar toji , kuri nurodyta po dovanojimo išduotame NT Registro išraše?
(Dėl turto vertės per tą laiką niekur nesikreipiau)
Ačiū!
Atsiprasau- susivokiau, kad tevu padovanotas turtas, parduodant neapmokestinamas GPM-u 
QUOTE(Vi_ktorija @ 2014 02 05, 15:39)
Onutė gali perrleisti savo dalį kam tik nori. Jei Onutė sudarys dovanojimo (ar pvz. mainų) sutartį ir padovanos (ar pvz. išmainys) savo dalį savo vaikui O1, tai tokiu atveju jokio sutikimo gauti iš Petriuko nereikia. Atitinkamai įgijęs nuoasvybės teises O1 galės savo dalį įkeisti, tačiau bankas greičiausiai reikalaus, kad būtų nustatyta naudojimosi daiktu tvarka, t. y. kad būtų aišku, kuria konkrečiai namo dalimis naudojasi O1. Naudojimosi sutartis turėtų būti sudaroma tarp O1 ir Petriuko ir įregistruota VĮ Registrų centre.
Jei Onutė visgi savo vaikui O1 ar kitam asmeniui norėtų parduoti savo dalį, tokiu atveju turėtų pirmiausia pasiūlyti pirkti kitam namo bendraturčiui, t. y. Petriukui. Tai numato Civilinio kodekso 4.79 str.
Taigi su Petriuko žinia galėtų įvykti tik pirkimo-pardavimo sandoris, o jei Onutė norėtų sudaryti dovanojimo, mainų, išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir t.t., ji Petriuko neturi apie tai informuoti.
Vadovaujantis CK 4.79 str. Onutė pirmiausia turėtų pasiūlyti pirkti savo dalį Petriukui (per notarą), o jam atsisakius, ar neišreiškus valios, Onutė sudarytų pirkimo-pardavimo sutartį pas notarą, kur Petriukas jau nedalyvautų.
Jei Onutė visgi savo vaikui O1 ar kitam asmeniui norėtų parduoti savo dalį, tokiu atveju turėtų pirmiausia pasiūlyti pirkti kitam namo bendraturčiui, t. y. Petriukui. Tai numato Civilinio kodekso 4.79 str.
Taigi su Petriuko žinia galėtų įvykti tik pirkimo-pardavimo sandoris, o jei Onutė norėtų sudaryti dovanojimo, mainų, išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir t.t., ji Petriuko neturi apie tai informuoti.
Vadovaujantis CK 4.79 str. Onutė pirmiausia turėtų pasiūlyti pirkti savo dalį Petriukui (per notarą), o jam atsisakius, ar neišreiškus valios, Onutė sudarytų pirkimo-pardavimo sutartį pas notarą, kur Petriukas jau nedalyvautų.
Ačiū už atsakymą.
Kažkas paaiškėjo.Patiksliniu - nėra aiškiai nurodyta, kuri dalis yra Onutės, kuri - Petriuko. Visuose dokumentuose turto savininkai nurodomi abu - Onutė ir Petriukas. Tai ar tikrai Onutė gali perrašyti/padovanoti kažką be Petriuko žinios? Kiek įsivaizduoju, jei Onutė dovanos savo vaikui O1, tuomet reikės perdarineti dokumentus - nuosavybė pereitų Petriukui ir vaikui O1. O čia jau visur reikės Petriuko parašo.
Ar ne taip įsivaizduoju?
Ar ne taip įsivaizduoju?
[/quote]
Ne taip įsivaizduojat
Negali būti nenurodyta aiški turto dalis. Vis tiek priklauso kiekvienam kažkokia AIŠKI dalis - trupmena (1/2, 3/5 ir t.t.). Jei jūs turite omeny nėra aišku, kuria patalpa kuris naudojasi, tai šiam reikalui yra sudaroma naudojimosi daiktu sutartis, kur aiškiai susitariama, kuria patalpa kuris naudosis arba jei nesusitariama, tada kreipiamasi į teismą. Na dar galima atsidalinti savo dalį, bet čia jau daug vargo (turi būti galimi 2 įėjimai į namą, namas pertvarkomas, gauti leidimai, daromos atskiros bylos ir pan.)
Jei dabar dokumentuose pvz. nurodyta, kad Onutei ir Petriukui priklauso po 1/2 dalį turto , tai galimi 2 variantai:
1) Onutė padovanos, išmainys savo dalį vaikui O1. Tam nereikia jokių Petriuko parašų, sutikimų ir pan. tiesiog Onutė nueis pas notarą. Notaras užsakys pažymą sandoriui, vėliau bus sudaryta dovanojimo sutartis ir įregistruota Registrų centre. Tokiu atveju dokumentuose bus nurodyta, kad Onutės vaikui O1 priklauso 1/2 dalis r Petriukui priklauso 1/2 dalis. Jei Petriukas norės dokumentų, kuriuose matysis, jog savininkai pasikeitė(t.y. iš Onutės 1/2 perėjo Onutės vaikui), tai Petriukas galės užsisakyti Registrų centre registro išrašą. Tačiau tai tik bus informacija, kurią Petriukas sužinotų, bet jo nuosavybės dalis kaip buvo 1/2, taip ir lieka.
2) Onutė sugalvos parduoti savo 1/2 vaikui ar kitam asmeniui. Tada, kaip jau rašiau, pirmiausia turės siūlyti Petriukui pirkti.
[/quote]
Ne taip įsivaizduojat
Negali būti nenurodyta aiški turto dalis. Vis tiek priklauso kiekvienam kažkokia AIŠKI dalis - trupmena (1/2, 3/5 ir t.t.). Jei jūs turite omeny nėra aišku, kuria patalpa kuris naudojasi, tai šiam reikalui yra sudaroma naudojimosi daiktu sutartis, kur aiškiai susitariama, kuria patalpa kuris naudosis arba jei nesusitariama, tada kreipiamasi į teismą. Na dar galima atsidalinti savo dalį, bet čia jau daug vargo (turi būti galimi 2 įėjimai į namą, namas pertvarkomas, gauti leidimai, daromos atskiros bylos ir pan.)Jei dabar dokumentuose pvz. nurodyta, kad Onutei ir Petriukui priklauso po 1/2 dalį turto , tai galimi 2 variantai:
1) Onutė padovanos, išmainys savo dalį vaikui O1. Tam nereikia jokių Petriuko parašų, sutikimų ir pan. tiesiog Onutė nueis pas notarą. Notaras užsakys pažymą sandoriui, vėliau bus sudaryta dovanojimo sutartis ir įregistruota Registrų centre. Tokiu atveju dokumentuose bus nurodyta, kad Onutės vaikui O1 priklauso 1/2 dalis r Petriukui priklauso 1/2 dalis. Jei Petriukas norės dokumentų, kuriuose matysis, jog savininkai pasikeitė(t.y. iš Onutės 1/2 perėjo Onutės vaikui), tai Petriukas galės užsisakyti Registrų centre registro išrašą. Tačiau tai tik bus informacija, kurią Petriukas sužinotų, bet jo nuosavybės dalis kaip buvo 1/2, taip ir lieka.
2) Onutė sugalvos parduoti savo 1/2 vaikui ar kitam asmeniui. Tada, kaip jau rašiau, pirmiausia turės siūlyti Petriukui pirkti.
Noreciau pasiteirauti apie naudojimosi daiktu sutari, kaip suprantu ja patvirtina notaras ir tai yra bendrasavininku vidinis sutarimas. O ar lengva sita sutarti pakeisti, jei pvz vienas is bendrasavininku persigalvotu? ir dar, pagal sia sutarti galima butu padaryti savo dalies geodezinius matavimus ar cia jau aie atidalinima sklypo kalba eitu ir tokia sutartis ne prie ko?
