QUOTE(Cikadelė @ 2007 05 02, 19:27)
tai tamstą būtent taip ir vadinčiau

nes taip pati paprašėt, pasakėt... aš esu už tai, kad pats žmogus pasisakytų, kaip nori, kad jį vadintų

nes kaip minėjau, pvz mano pavardę kirčiavo taisyklingai, tiksliau dėl metrikacijos darbuotojos klaidos, pavardė baigėsi -iutė, nors turėjo būti -iūtė

ir mane baisiai nervindavo, kai pabrėždavo tą ū ilgąją, aš pataisydavau taip, kaip man patiko, kaip buvo nuo gimimo- -iutė
Visiškai pritariu

Nes išties, kai kalbant apie mane sako anA tai net nesuprantų, apie ką čia šneka, ar apie mane, ar apie kažkokią ten aną mergą...

Juk mane vadino nelietuvisšku vardu, gal žinodami, kad teks Lietuvoj gyvent ir vardas taip skambėtų, tai juo ir nevadintų (bent jau aš nepavadinčiau, jeigu žinočiau, kad taip kirčiuojasi. Yra daug vardų, kurių neduočiau vien dėl kirčiavimo... ;( ) Na, bet kokiu atveju mane pavadino būtent Ana, na tiesą sakant Anna, bet vėl gi: kai gavau pasą man neleido įrašyt nn, motyvuodami tuo, kad lietuvių kalboje tai neįmanoma (nors išties čia vissiška nesąmonė...

) tad gana kraipyti mano vardą

Aš ne aną mergiotė, o Ana
Papildyta:
QUOTE(muminukas @ 2007 05 02, 15:57)

o man kaip 100-procentinei
LolItai , gimusiai
LolItos vardo dieną, patinka, jei apie mane kalbėdami sako
LolitA, o kreipdamiesi -
LolIta
Čia juk skonio reikalas

LolitA ir man skamba gražiai, bet yra vardų, kurie nuo kirčio tam tikroje vietoj taip subjaurėja...