QUOTE(Elemire @ 2007 04 19, 10:23)
Kas link vardų kirčiavimo, tai mano galva čia dažnai ir tarmė pasireiškia. Literatūrinė kalba vis dėlto yra daugiau ar mažiau dirbtinė, sukurta pagal suvalkiečių ir šiek tiek aukštaičių tarmę. Mano nuomone kalbos taisykles reikėtų palikti rašybai, o jau tarimą palikti taip kaip kas moka ir kaip toj apylinkėj taria: nėra jokios prasmės mokyti tarti vienaip, nes čia jau gaunasi ne kalbos saugojimas, bet lietuviškų tarmių įvairovės naikinimas.
Tu visiškai teisi - vardus žmonės kirčiuoja taip, kip įprasta jų tarmėje. Mano vyro tarmėje visi kirčiuoja vardininką mama, o ne mama, kaip man įprasta mano vakarų aukštaičių tarmėje. Taip pat ir vardą Aušra: Aušra, o ne Aušra.
Vardai ngali būti jokia išimtis - kaip bendriniams žodžiams yra taikomos tam tikros kirčiavimo taisyklės, taip ir tikriniams. Kas būtų, jeigu tarimas būtų paliktas, kaip tu sakai, kiekvieno asmeniniam reikalui: kaip kad savo apylinkėje taria. Įsivaizduok, jeigu per žinias žurnalistas prabiltų savo gimtąja tarme? Arba koks politikas iš tribūnos? Pusė Lietuvos iš juokos apsisisiotų.
O dirbtinai sukurta bendrinė kalba tarmių tikrai nenaikina. Ji yra skirta viešajam bendravimui: radijas, televizija, spauda, mitingas, universiteto paskaita...
Ir jeigu tu mokėsi ir savo gimtąją tarmę, ir bendrinę kalbą, būsi labai turingas žmogus
Beje, dėl bulviakasio. Net į žodyną pažiūrėjau. Reikia kirčiuoti bulviakasis.
Vielabraukis - tai tarpukario anekdotas.
Saulius - vedinys iš Saule. Saulius - biblinis karalius. Taigi galima ir taip, ir taip.