Vardų kirčiavimas

Čia nusprendžiau sukurti tokia temelę, nes man tai gan įdomu
Taip pat manau,kad būtų visai naudinga, jeigu čia parašytųme (kas išmano šiuos dalykus ) , kaip kirčiuojami kai kurie vardai su tam tikrom galūnėm, gal kam praverstų, gal kas norės pasidomėti vienu ar kitu vardu

Taigi, kaip žinome, yra daug vardų, kuriuos didelė dalis žmonių kirčiuoja nederamai. Pastebėjau, jog vieni taip elgiasi, nes nežino, kiti - nes taisiklingas kirčiavimas nekelia ypatingo žavėsio... Kaip manote, ar tai yra svarbu? O gal nieko tokio, kad kirčiuojame kaip gražiau, juk galima tik oficialiuose kalbose laikytis taisyklių?
Tarkim, mano vardą kalbos kultūros dėstytojai ištardavo Ana (ten, kur raudona spalva yra kirtis, nemoku čia kitaip uždėt ) Nieko bjauriau (tai mano asmeninė nuomonė ) ir būti negali Visi kiti (ir aš pati) sako Ana. Ir nors lietuvių kalboj tai neteisingas variantas, bet tas tikrasis, teisingasis kirčiavimas mane varo iš proto, nes taip darko gražų vardą...
Ir išvis, bet koks vardas, su galūne -na, man skamba žymiai gražiau, kai ta galūnė nekirčiuojama, bet taisyklės reikalauja... Na, bent gerai, kad kreipiantis į žmogų tas kirtis "slenka"
Panašiai yra ir su Gabija. Man labai gražus vardas, jeigu kirčiuoti ne pagal taisykles. Visi pažįstami taria "Gabija", o vardas turi skambėti berods kaip "Gabija". Teisingas variantas man labai negražus...
Dar man įdomi situacija su visom - mantėm. Išties vienur skaičiau, kad turi būti Deimantė, Rimantė ir panašiai. Bet girdėjau kažkur, jog gali būti ir kitas variantas: jeigu vardas kildinamas nuo -mantės, o ne nuo pradinio žodžio, tai kirčiuojamas tas galas "-mantė" ar "-mantė", dabar tiksliai nepamenu... Gal kas žino?

Pasidalinkite ir Jūs kitais pavyzdžiais bei nuomonėmis

O mane labai nervindavo ir net erzindavo kai tiek mokykloje, tiek universitete mane vadindavo Renata Nu taip be ryšio skamba, kad nors nusišauk Visada sakydavau, kad mane vadintu tik Renata ir nesvarbu man ar čia taisyklingas kirčiavimas ar ne

aš tai spjaunu ne į lietuvių kalbos kirčiavimo taisykles, o į kelių eismo baika man tas 50 km/h greitis mieste - man visas miestas ralio trasa

na, išvada paprasta - pačią tikriausiai geriausia vadinti dabartiniu nicku, kirčiuojant jo trečią skiemenį?

Kas link vardų kirčiavimo, tai mano galva čia dažnai ir tarmė pasireiškia. Literatūrinė kalba vis dėlto yra daugiau ar mažiau dirbtinė, sukurta pagal suvalkiečių ir šiek tiek aukštaičių tarmę. Mano nuomone kalbos taisykles reikėtų palikti rašybai, o jau tarimą palikti taip kaip kas moka ir kaip toj apylinkėj taria: nėra jokios prasmės mokyti tarti vienaip, nes čia jau gaunasi ne kalbos saugojimas, bet lietuviškų tarmių įvairovės naikinimas.

Taip ir su vardais, žmogaus vardas turi būti tariamas taip, kaip tėvai davė, ne taip kaip koks nors dėdė kalbininkas išsigalvojo.

na jau, na jau. nepradėkime vardų kelti ant šakių... kuo jie skiriasi nuo kitų tos pačios kirčiuotės bendrinių žodžių? nebent tuo, kad daug dažniau vartojame šauksmininką. juk su žodžiu "mama" problemų nekyla: Čia mano mama ir Mama, kur tu?

reikalas kad su tuo kirčiavimu vis prigalvojama kažkokių naujovių. pagal visas nesuspėsi. o su vardais, kai tradiciniai, tai žinai kaip "įprasta" o kai įmantresni, tai tada nežinai kaip teisingai pasakyt.

prašom kalbėti konkrečiau vardams taikomos ne kažkokios naujos, o tos pačios senos lietuvių kalbos kirčiavimo taisyklės. čia jau mūsų problema, jei nemokame taisyklingai kirčiuoti.
žinoma, yra atvejų, kai vieno ar kito žodžio kirčiavimas svarstomas iš naujo ir pakeičiamas ar pateikiamas antras jo variantas. bet išimtys tik patvirtina taisyklę

na nežinau, esu keletą tokių bajerių girdėjus, kad nežinojau ar priimt už rimtą. pvz. kad turi būt ne GinTArė, bet GINtarė, ne SaUlius, bet SAulius. nu nors užmušk, bet ausį rėžia toks "taisyklingumas"

Na skirtumų yra nemažai. Visų pirma, dauguma vardų - tarptautiniai žodžiai ir originalo kalboje gali būti kirčiuojami kitaip, nei lietuvių kalboje. Kad ir tas pats vardas Ana - jis nėra lietuviškas, niekur pasaulyje jis nėra tariamas Ana ir toks lietuvinimas yra paprasčiausias vardo darkymas. Apskritai, niekur pasaulyje vardai nėra brukami į vietinės kalbos taisykles - kaip tėvai davė, taip ir paliekama, nebjaurojama, čia tik Lietuvoj toks išsigalvojimas nerašyt vardų originalo kalba, o lietuvinti. Juk niekur ant svieto nerasit kad kokią nors Laima, perdarytų į Lijma - rašo taip kaip yra, o taria kaip pats vardo savininkas pasiūlo. Taip pat, vardai rašomi taip kaip tėvai pasako, neperdarome juk Laimos į Laimę, nes toks variantas būtų "lietuviškesnis", neverčiame Anos į Oną dokumentuose.

Be to, kodėl tarkim Renatai ar Anai turėtų būti taikomos lietuvių kalbos kirčiavimo taisyklės, o kokiems nors vardams kurių neįmanoma įsprausti į tuos rėmus - ne. Tarkim, nelinksniuojame ir netaikome taisyklių kokiam nors BLODEUWEDD, MÉABH, MORRIGHAN ir pan., tai kodėl turime darkyti paprastesnius vardus, tokius kaip ANNA.

Be to, su daugybe kalbininkų "išradimų" yra nemažai problemų, tarkim nevadiname mes troleibuso vielabraukiu kaip buvo siūlyta, o ir nekirčiuojame bulviakasis kaip turėtų būti (su tuom bulviakAsiu tai visa auditorija išlūžo per kalbos kultūros paskaitas, dar tokio čiūdo negirdėjom).

Elemire, šiuo klausimu nepradėsiu ginčytis, nes nuomonės kardinaliai skiriasi.

Dios, mažiau kalbų klausyk, o atsiversk Vardų žodyną: teikiami ir vienas, ir kitas vardų Gintarė ir Saulius variantai

o man patinka, kai vardai pagal taisykles kirčiuojami. bėda ta, kad LT kirčiavimo taisyklės labai sudėtingos ir jas perprasti nėra lengva. dėl to tėvai, suteikdami vaikui vardą, dažnai net nežino, kaip jis turi būt kirčiuojamas. va tada ir prasideda bėdos - taisyklingai sukirčiuotas vardas tėveliams ir vaikui gali nebepatikti . ir tada imama purkštauti, kad čia nesąmonė, kaip noriu, taip vadinu. bet gi vien dėl to negalima skatinti nemokšiškumo . taigi, tegul tėveliai geriau prieš eidami į metrikaciją pasidomi, kaip taisyklingai kirčiuojamas vardas

o dėl nelietuviškų vardų nelietuviškose šeimose - tai gal ir nederėtų jų kirčiuoti pagal lietuviškas taisykles. nes čia jau kišimasis į svetimą kalbą.