negalejau maitint, nes pienas su krauju bego o kodel? kas nutiko? ar cia kokia medicinine priezastis, ar psichologiskai negalejai prisiversti maziuka krauju maitinti? nes kraujas tai kartais bega pradzioj.
, ačiū dievui, "ten" viskas buvo tvarkoj ir priešpienis bėgo, apsidžiaugiau be proto , laiminga maitinau savo kūdikėlį 1,5 val., aišku didžiąją dalį jis tik džiaugėsi mama, bet nesvarbu... kitą dieną iš manęs vaikelį paėmė, nes prasidėjo didžiulė gelta, man liepė nusitraukinėti pieną - čia buvo baisiausia ką man teko patirti - nutraukti nieko nėjo, visos akušerės bandė, sumaigė krūtis iki mėlynių, krūtys sutino, pamėlynavo, o nutraukti nieko nėjo, pienas gaminosi kosminiu greičiu nors dvi paras negėriau nei lašpo tik skalavau burną, pagaliau sulašinus vaistų nusitraukiau pieną, prašviesėjo akyse, tada atidavė kūdikį, deja, jis krūties jau nepripažino. Prasikankinau tris paras ir trečioj paroj vaikelis vėl pradėjo imti krūtį, pienas tekėjo upeliais vos prisilietus. Ligoninėj dėl geltos prabuvom ilgai, gryžom namo tik 9 parą, maitinau dar savaitę be problemų - pienas bėgo, vaikas valgė, nors jau spėjau prasirgti mastitu. Po to vaikelis pradėjo darytis neramus, verkė, ištisai gulėjo prie krūties, man vėl mastitas, tik išgyju - ir vėl, vaikelis pradėjo nebeaugti, daug atpylinėti, pienas pradėjo mažėti, gulėjau su 40 temperatūra nejudėdama, taip 5 kartus prasirgau mastitu, sugėriau stipriausius antibiotikus, pieno žiauriai sumažėjo, maniau praeis mastitai, atsigausiu, deja. Vaikelį ištyrė klinikose ir nustatė - jis nemoka žysti, dėl to man ištisi mastitai, dėl to jam nebeaugo svoris ir iš vis jis tik palaikė gyvybę su pienu, kuris labai lengvai bėgdavo ir jo nereikėdavo traukti. Kadangi reikėjo , kad vaikas atsigautų, davėm mišinėlių, bandžiau nutraukinėti pieną ir girdyti buteliuku, kad matyčiau kiek suvalgo, deja nutraukinėjant pienas žvėriškais tempais mažėjo ir iš vis nutraukti neina, užsispazmuoja krūtis ir nenutrauksi, nors jauti, kad pieno dar būtų, bet nutraukti jau neina. Taip likau su keliais lašais pieno, bet dar stengiuosi nutraukinėti, kadangi kūdikis po buteliuko krūties iš vis nebeima ir sugirdau pieną, po to mišinuką. 
, ačiū dievui, "ten" viskas buvo tvarkoj ir priešpienis bėgo, apsidžiaugiau be proto , laiminga maitinau savo kūdikėlį 1,5 val., aišku didžiąją dalį jis tik džiaugėsi mama, bet nesvarbu... kitą dieną iš manęs vaikelį paėmė, nes prasidėjo didžiulė gelta, man liepė nusitraukinėti pieną - čia buvo baisiausia ką man teko patirti - nutraukti nieko nėjo, visos akušerės bandė, sumaigė krūtis iki mėlynių, krūtys sutino, pamėlynavo, o nutraukti nieko nėjo, pienas gaminosi kosminiu greičiu nors dvi paras negėriau nei lašpo tik skalavau burną, pagaliau sulašinus vaistų nusitraukiau pieną, prašviesėjo akyse, tada atidavė kūdikį, deja, jis krūties jau nepripažino. Prasikankinau tris paras ir trečioj paroj vaikelis vėl pradėjo imti krūtį, pienas tekėjo upeliais vos prisilietus. Ligoninėj dėl geltos prabuvom ilgai, gryžom namo tik 9 parą, maitinau dar savaitę be problemų - pienas bėgo, vaikas valgė, nors jau spėjau prasirgti mastitu. Po to vaikelis pradėjo darytis neramus, verkė, ištisai gulėjo prie krūties, man vėl mastitas, tik išgyju - ir vėl, vaikelis pradėjo nebeaugti, daug atpylinėti, pienas pradėjo mažėti, gulėjau su 40 temperatūra nejudėdama, taip 5 kartus prasirgau mastitu, sugėriau stipriausius antibiotikus, pieno žiauriai sumažėjo, maniau praeis mastitai, atsigausiu, deja. Vaikelį ištyrė klinikose ir nustatė - jis nemoka žysti, dėl to man ištisi mastitai, dėl to jam nebeaugo svoris ir iš vis jis tik palaikė gyvybę su pienu, kuris labai lengvai bėgdavo ir jo nereikėdavo traukti. Kadangi reikėjo , kad vaikas atsigautų, davėm mišinėlių, bandžiau nutraukinėti pieną ir girdyti buteliuku, kad matyčiau kiek suvalgo, deja nutraukinėjant pienas žvėriškais tempais mažėjo ir iš vis nutraukti neina, užsispazmuoja krūtis ir nenutrauksi, nors jauti, kad pieno dar būtų, bet nutraukti jau neina. Taip likau su keliais lašais pieno, bet dar stengiuosi nutraukinėti, kadangi kūdikis po buteliuko krūties iš vis nebeima ir sugirdau pieną, po to mišinuką. laikykis. as irgi norejau be galo savo mazuti maitinti pati. bet... na ka dabar mes galim padaryti. yra kaip yra. pazistu mergina, kuriai del pulingo mastitu komplikaciju nupjauta krutis. priezasciu nedrisau klaust. o jai tik 25 m ir vaikutis pirmas. sake daugiau gyvenime negimdys 
tai as atradau, kad manes visiskai nepucia, kai obuoliuka nusilupu. tada viskas 
buna. palgau pasicepsedama 
, ačiū dievui, "ten" viskas buvo tvarkoj ir priešpienis bėgo, apsidžiaugiau be proto , laiminga maitinau savo kūdikėlį 1,5 val., aišku didžiąją dalį jis tik džiaugėsi mama, bet nesvarbu... kitą dieną iš manęs vaikelį paėmė, nes prasidėjo didžiulė gelta, man liepė nusitraukinėti pieną - čia buvo baisiausia ką man teko patirti - nutraukti nieko nėjo, visos akušerės bandė, sumaigė krūtis iki mėlynių, krūtys sutino, pamėlynavo, o nutraukti nieko nėjo, pienas gaminosi kosminiu greičiu nors dvi paras negėriau nei lašpo tik skalavau burną, pagaliau sulašinus vaistų nusitraukiau pieną, prašviesėjo akyse, tada atidavė kūdikį, deja, jis krūties jau nepripažino. Prasikankinau tris paras ir trečioj paroj vaikelis vėl pradėjo imti krūtį, pienas tekėjo upeliais vos prisilietus. Ligoninėj dėl geltos prabuvom ilgai, gryžom namo tik 9 parą, maitinau dar savaitę be problemų - pienas bėgo, vaikas valgė, nors jau spėjau prasirgti mastitu. Po to vaikelis pradėjo darytis neramus, verkė, ištisai gulėjo prie krūties, man vėl mastitas, tik išgyju - ir vėl, vaikelis pradėjo nebeaugti, daug atpylinėti, pienas pradėjo mažėti, gulėjau su 40 temperatūra nejudėdama, taip 5 kartus prasirgau mastitu, sugėriau stipriausius antibiotikus, pieno žiauriai sumažėjo, maniau praeis mastitai, atsigausiu, deja. Vaikelį ištyrė klinikose ir nustatė - jis nemoka žysti, dėl to man ištisi mastitai, dėl to jam nebeaugo svoris ir iš vis jis tik palaikė gyvybę su pienu, kuris labai lengvai bėgdavo ir jo nereikėdavo traukti. Kadangi reikėjo , kad vaikas atsigautų, davėm mišinėlių, bandžiau nutraukinėti pieną ir girdyti buteliuku, kad matyčiau kiek suvalgo, deja nutraukinėjant pienas žvėriškais tempais mažėjo ir iš vis nutraukti neina, užsispazmuoja krūtis ir nenutrauksi, nors jauti, kad pieno dar būtų, bet nutraukti jau neina. Taip likau su keliais lašais pieno, bet dar stengiuosi nutraukinėti, kadangi kūdikis po buteliuko krūties iš vis nebeima ir sugirdau pieną, po to mišinuką. 
, ačiū dievui, "ten" viskas buvo tvarkoj ir priešpienis bėgo, apsidžiaugiau be proto , laiminga maitinau savo kūdikėlį 1,5 val., aišku didžiąją dalį jis tik džiaugėsi mama, bet nesvarbu... kitą dieną iš manęs vaikelį paėmė, nes prasidėjo didžiulė gelta, man liepė nusitraukinėti pieną - čia buvo baisiausia ką man teko patirti - nutraukti nieko nėjo, visos akušerės bandė, sumaigė krūtis iki mėlynių, krūtys sutino, pamėlynavo, o nutraukti nieko nėjo, pienas gaminosi kosminiu greičiu nors dvi paras negėriau nei lašpo tik skalavau burną, pagaliau sulašinus vaistų nusitraukiau pieną, prašviesėjo akyse, tada atidavė kūdikį, deja, jis krūties jau nepripažino. Prasikankinau tris paras ir trečioj paroj vaikelis vėl pradėjo imti krūtį, pienas tekėjo upeliais vos prisilietus. Ligoninėj dėl geltos prabuvom ilgai, gryžom namo tik 9 parą, maitinau dar savaitę be problemų - pienas bėgo, vaikas valgė, nors jau spėjau prasirgti mastitu. Po to vaikelis pradėjo darytis neramus, verkė, ištisai gulėjo prie krūties, man vėl mastitas, tik išgyju - ir vėl, vaikelis pradėjo nebeaugti, daug atpylinėti, pienas pradėjo mažėti, gulėjau su 40 temperatūra nejudėdama, taip 5 kartus prasirgau mastitu, sugėriau stipriausius antibiotikus, pieno žiauriai sumažėjo, maniau praeis mastitai, atsigausiu, deja. Vaikelį ištyrė klinikose ir nustatė - jis nemoka žysti, dėl to man ištisi mastitai, dėl to jam nebeaugo svoris ir iš vis jis tik palaikė gyvybę su pienu, kuris labai lengvai bėgdavo ir jo nereikėdavo traukti. Kadangi reikėjo , kad vaikas atsigautų, davėm mišinėlių, bandžiau nutraukinėti pieną ir girdyti buteliuku, kad matyčiau kiek suvalgo, deja nutraukinėjant pienas žvėriškais tempais mažėjo ir iš vis nutraukti neina, užsispazmuoja krūtis ir nenutrauksi, nors jauti, kad pieno dar būtų, bet nutraukti jau neina. Taip likau su keliais lašais pieno, bet dar stengiuosi nutraukinėti, kadangi kūdikis po buteliuko krūties iš vis nebeima ir sugirdau pieną, po to mišinuką. 
ir ne tik apie valgyma,bet ir apie yprociu,veiksmus.
ir ne tik apie valgyma,bet ir apie yprociu,veiksmus.
, ačiū dievui, "ten" viskas buvo tvarkoj ir priešpienis bėgo, apsidžiaugiau be proto , laiminga maitinau savo kūdikėlį 1,5 val., aišku didžiąją dalį jis tik džiaugėsi mama, bet nesvarbu... kitą dieną iš manęs vaikelį paėmė, nes prasidėjo didžiulė gelta, man liepė nusitraukinėti pieną - čia buvo baisiausia ką man teko patirti - nutraukti nieko nėjo, visos akušerės bandė, sumaigė krūtis iki mėlynių, krūtys sutino, pamėlynavo, o nutraukti nieko nėjo, pienas gaminosi kosminiu greičiu nors dvi paras negėriau nei lašpo tik skalavau burną, pagaliau sulašinus vaistų nusitraukiau pieną, prašviesėjo akyse, tada atidavė kūdikį, deja, jis krūties jau nepripažino. Prasikankinau tris paras ir trečioj paroj vaikelis vėl pradėjo imti krūtį, pienas tekėjo upeliais vos prisilietus. Ligoninėj dėl geltos prabuvom ilgai, gryžom namo tik 9 parą, maitinau dar savaitę be problemų - pienas bėgo, vaikas valgė, nors jau spėjau prasirgti mastitu. Po to vaikelis pradėjo darytis neramus, verkė, ištisai gulėjo prie krūties, man vėl mastitas, tik išgyju - ir vėl, vaikelis pradėjo nebeaugti, daug atpylinėti, pienas pradėjo mažėti, gulėjau su 40 temperatūra nejudėdama, taip 5 kartus prasirgau mastitu, sugėriau stipriausius antibiotikus, pieno žiauriai sumažėjo, maniau praeis mastitai, atsigausiu, deja. Vaikelį ištyrė klinikose ir nustatė - jis nemoka žysti, dėl to man ištisi mastitai, dėl to jam nebeaugo svoris ir iš vis jis tik palaikė gyvybę su pienu, kuris labai lengvai bėgdavo ir jo nereikėdavo traukti. Kadangi reikėjo , kad vaikas atsigautų, davėm mišinėlių, bandžiau nutraukinėti pieną ir girdyti buteliuku, kad matyčiau kiek suvalgo, deja nutraukinėjant pienas žvėriškais tempais mažėjo ir iš vis nutraukti neina, užsispazmuoja krūtis ir nenutrauksi, nors jauti, kad pieno dar būtų, bet nutraukti jau neina. Taip likau su keliais lašais pieno, bet dar stengiuosi nutraukinėti, kadangi kūdikis po buteliuko krūties iš vis nebeima ir sugirdau pieną, po to mišinuką. )! sekmes!
saugok save sekmes.
