Na va mielosios, kaip kartais gyvenime būna, apsireiškė vėl etatinis mano ilgalaikis "draugas", tiksliau, meilužis. Pažįstu jį kokius 4 metus, bendravusi esu kokius 20 - 30 kartų. Na jis ne lietuvis, atvažiuoja čia kas keli mėnesiai.. Iš pradžių tai jis man buvo labai labai, jau beveik buvau įsimylėjusi, bet kai pamačiau, kad bendravimas mūsų apsiriboja ištaigingais susitikimais ir po to seksu, tai meilės kažkaip išgaravo

Tai va. Po paskutinio susitikimo sakiau, kad tikrai daugiau nebesusitiksiu, nes kažkaip viskas netikra ir nebeįdomu. Vien tik seksas nebedžiugina, kai nebeliko nei to išsigalvoto jausmo.... Po to karto, kai buvo atvykęs kažkaip praignoravau jį, nesusitikau ir neatrašiau, galvojau, kad dabar išsižeidė ir paliks mane ramybėj

Ale ne, neįsižeidė

Ir jau iš anksto derina susitikimą kitai savaitei.. Tai va. Lyg ir nebenoriu aš su juo susitikti, bet kad nieko geriau šiuo metu nesimato horizonte. O pavasaris daro savo...

Tiesiog norisi nueiti į pasimatymą, paflirtuoti... Ir pašnekovas jis visai įdomus. Galvoju, eičiau tik į pasimatymą, pavakarieniaučiau ir po to - namo

Betgi žinau, kad išgersiu vyno ir galiu namo nebenorėti

Vat ir suku galvą, kaip čia man sužaidus