Man yra tekę vesti tėčio jubiliejų. Tai radau tokias (nu tikrai šiaip sau) užsilikusias scenarijaus nuotrūpas. Gal Jums pravers... Ten yra yrašytas jubiliato valsas (jį šoka tėtis su žmona, vėliau įsijungia jo brolis (ar sesė) su savo antra puse, dar vėliau vaikai su antromis pusėmis - gaunasi šeimos rato valsas. Dar papildykite vaikų, kitų artimųjų, draugų palinkėjimais. Pabaigoje - šventiniai fejerverkai ir pan. Nu gal ką pritaikysit. Čia nusipjoviau idėją iš Biliūno Laimės žiburio...
I Vedantysis:
Kaip greitai bėga dienos, mėnesiai ir metai.
Apsidairai aplink pavasaris, o štai ir vėl ruduo.
Nors amžių mes skaičiuojame gimtadieniais,
Bet tik vaikystėj laukiam jo.
Ir vėl ruduo pakeičia vasarą, o rudenį - žiema.
Ir kaip kasmet, nei vieno neaplenkdama,
Aplanko mus kiekvieną ši diena.
II vedantysis:
Dienos kaip volungės greitos ir grakščios.
Skrenda į praeitį ir nebegrįžta.
Raukšlės ant veido metraštį rašo.
Plaukus prisninga žiedlapiai vyšnių.
Ir tarsi antspaudai metai po metų
Suteikia teisę žmogui gyventi,
Širdyje augti ir nepasenti.
I vedantysis:
Šiandien ypatinga diena. Mes švenčiame du tėčio 60 metį .
II vedantysis:
Praskrido metai tarsi gulbės,
Pasidabravę Jūsų plaukus
Ir lenkia žiedus šiandien gėlės
Dienos šios laukę ir nelaukę
Prasmingi metai nuskubėjo,
Ir širdį liūdesys užliejo,
Kad šitaip greitai jie praėjo
Bet Rudenio šviesa galinga.
Ir nors rami, bet apgaulinga
Išsklaidžius rūką vėl rusena
Širdis pulsuoja nepasenus
I vedantysis:
Gyvenimas tai neprašoktas tango,
Tad įsileisk jaunystę ir būki vėl su ja.
Skelbiamas Jubiliatų valsas.
II vedantysis :
Mielas tėti, prieš keliasdešimt metų, ant aukšto stataus Jūsų gyvenimo kalno įsižiebė Jūsų gyvenimo stebuklingas žiburys. Žibėjo jis kaip žvaigždė, apsiaustas šviesiu ratu iš aukso raidžių. Kiekvienus savo gyvenimo metus Jūs ėjote prie šio kalno, stebėjote jį, ir po truputį kopėte vis aukštyn ir aukštyn, kad užlipę galėtumėte išskaityti aukso raidžių užrašą.
I vedantysis:
Ištisas dienas ir naktis, mėnesius ir metus Jūs kopėte vis aukščiau ir aukščiau, tai pavargdami, tai vėl tikėdami ir vildamiesi.
O žiburys ne tik negeso, bet vis labiau žibėjo, aukso raidės vis labiau blizgėjo...
II vedantysis:
Ir štai atėjo ta diena, kai Jūs, įkopę į gyvenimo kalną, galite perskaityti svarbiausią gyvenimo tiesą: svarbiausia gyvenime laimė. Žmonių laimė.
I vgedantysis:
Kopdami į gyvenimo kalną savo laimės siekėte darbais, žiniomis, išmintimi.
II vedantysis:
Todėl šiandien Jūs ne tik patys gerai suprantate, kitiems galite paaiškinti ką tie žodžiai reiškia, bet ir skleidžiate laimę aplink save.
I vedantysis:
Šiandien Jūs pats šviečiate tarsi laimės žiburys.
II vedantysis:
Linkime, kad Jūsų gyvenimo kelio kantrybės, patirties ir palaimos kruopelės susirinktų į vieną, gyvenimo išmintimi žvilgantį perlą.
Papildyta:
Oi, soryy, ne visur pataisiau gimines: mat tuo metu buvo tėčio 60 - metis ir močiutės 80 - metis, tad kai kur buvo daugiskaita kalbama....
