QUOTE(Enija @ 2007 04 09, 10:26)
Kartą gyveno Kamanė po vyšnios krūmu.
kaip grazu
[quote=Enija,2007 04 09, 11:26]
Kartą gyveno Kamanė po vyšnios krūmu. Dar iš rudens ji buvo įsitaisiusi puikų būstą po išlindusia šaknimi. ....
6AUNI PASAKA LABAI PATIKO MANO MERGINAI
Kartą gyveno Kamanė po vyšnios krūmu. Dar iš rudens ji buvo įsitaisiusi puikų būstą po išlindusia šaknimi. ....
6AUNI PASAKA LABAI PATIKO MANO MERGINAI
Atnešu dar vieną pasaką, gal kam patiks 
Kartą gyveno miela musyčių šeimyna. Vadino visi jas vaisinėmis muselėmis. Taigi net pavardę jie turėjo labai sudėtingą, tokią kažkokią Lotynišką. Tačiau jie apie tai nieko nežinojo.
Tėtis Klavesinas, oi ne- Klemensas. Mama- Mandolina, ne ne- Aleftina, o gal Aliona, žodžiu visi ją vadino Ala. Ir mažasis jų sūnaitėlis vardu Trombonas. Nebūna tokių vardų? Gerai jau gerai, vardu Jonas. Mama Ala mokėjo zyzti labai gražias lopšines. Taip zzzyzzzyzzy. Jai visuomet pritardavo tėtė Klavesinas, oi- Klemensas. Taip zzzzzz, labai labai storu, pačiu storiausiu musės balsu. Taip:ZZZZZZ
Taigi vieną gražų trečiadienį, kaip tik tą kai patvoryje pražydo pirmoji pienė, jie nutarė išsikelti į vasarnamį žemuogių lysvėje. Apžiūrėję visus žemuogių krūmus jie pasirinko patį vešliausią ir įsikūrė kiekvienas po sau patikusiu lapu. Labai patogu, nes ten neužlyja lietus, nepučia vėjas ir nemato paukščiai. Tai va taip ir gyveno kol užsimanė valgyti. Apsidairę pamatė kad jų žemuogių krūme yra užmegztų uogelių. Ir visai nemažai. Tėtė Klavesinas, o Klemensas išsirinko pačią didžiausią. Mama Ala kiek mažesnę nes ji pati jautėsi mažesnė už tėtį tam tikra prasme. Ir pačią mažiausią išsirinko mažulėlis musiukas vardu Jonukas. Pagalvojo kiekvienas atskirai, pagalvojo visi kartu ir suprato kad žemuogės dar visai ne raudonos. Sakyčiau tokios netgi žalios. Mama Ala nutarė paruošti patiekalą pagal senovinį musių tautos receptą.
Ar žinai kaip musės ruošia patiekalus? Ogi paprastai. Ištaria burtažodį saulyte, saulyte, parausvink uogytę ir saulytė rausvina uogas. Kai kurias pageltonina, dar kažkurios pamėlynuoja, bet tai nesvarbu nes žemuoges tai dažniausiai rausvina. Kol gaminosi patiekalas mama Ala pasiūlė paskraidyti aplink gėlytes. Va kaip tik po langais jau žydi labai sudėtingai vadinami krūmai labai kvapniais žiedais.
Ir kol nieko neįtardama musių šeimynėlė skraidė apie gėlytes į žemuogių lysvę atėjo mergaitė vardu Mildutė. Ji net šūktelėjo iš laimės ir suplojo katučių, nes dar vakar buvę žalios uogelės net spindėjo saulėje nuo raudonumo. Ji greit greit prisirinko žemuogių ir nubėjo pas savo mamą. Tuo metu grįžo musės ir pamatė kad jų namelyje kažkas jau lankėsi. Kažkas nuskynė mano uogą,- liūdnai pasakė tėtė Klavesi... oi Klemensas. Kažkas nuskynė ir mano uogą labai liūdnai pritarė mama Ala, O mano uogelę su visa šakele nurooooovėėė pravirko musiukas Jonukas, net ūseliai sulipo jam iš liūdnumo.
Mama buvo labai sumani tai pasakė kad dar ne viskas prarasta ir reikia sekti paskui kvapą. Musiukas nežinojo kaip tai daroma, bet pasijuto labai svarbus, nes tuoj tuoj dalyvaus ypatingame reikale. Jie nusekė paskui žemuogių kvapą ir atsidūrė prie atidaryto virtuvės lango. Ten kvepėjo ką tik suvalgytomis žemuogėmis. Mergaitės akutės net spindėjo po tokios skanios vakarienės. Visa virtuvė kvepėjo uogomis.
Musės pabandė įskristi ir gauti bent likučius, jau buvo bepradedą skraidyti virš lėkščių, tik staiga mergaitės mama pasakė:oi iš kur čia tiek musių ir pamojavusi rankšluosčiu išginė muses į kiemą bei uždarė langą.
Kartą gyveno miela musyčių šeimyna. Vadino visi jas vaisinėmis muselėmis. Taigi net pavardę jie turėjo labai sudėtingą, tokią kažkokią Lotynišką. Tačiau jie apie tai nieko nežinojo.
Tėtis Klavesinas, oi ne- Klemensas. Mama- Mandolina, ne ne- Aleftina, o gal Aliona, žodžiu visi ją vadino Ala. Ir mažasis jų sūnaitėlis vardu Trombonas. Nebūna tokių vardų? Gerai jau gerai, vardu Jonas. Mama Ala mokėjo zyzti labai gražias lopšines. Taip zzzyzzzyzzy. Jai visuomet pritardavo tėtė Klavesinas, oi- Klemensas. Taip zzzzzz, labai labai storu, pačiu storiausiu musės balsu. Taip:ZZZZZZ
Taigi vieną gražų trečiadienį, kaip tik tą kai patvoryje pražydo pirmoji pienė, jie nutarė išsikelti į vasarnamį žemuogių lysvėje. Apžiūrėję visus žemuogių krūmus jie pasirinko patį vešliausią ir įsikūrė kiekvienas po sau patikusiu lapu. Labai patogu, nes ten neužlyja lietus, nepučia vėjas ir nemato paukščiai. Tai va taip ir gyveno kol užsimanė valgyti. Apsidairę pamatė kad jų žemuogių krūme yra užmegztų uogelių. Ir visai nemažai. Tėtė Klavesinas, o Klemensas išsirinko pačią didžiausią. Mama Ala kiek mažesnę nes ji pati jautėsi mažesnė už tėtį tam tikra prasme. Ir pačią mažiausią išsirinko mažulėlis musiukas vardu Jonukas. Pagalvojo kiekvienas atskirai, pagalvojo visi kartu ir suprato kad žemuogės dar visai ne raudonos. Sakyčiau tokios netgi žalios. Mama Ala nutarė paruošti patiekalą pagal senovinį musių tautos receptą.
Ar žinai kaip musės ruošia patiekalus? Ogi paprastai. Ištaria burtažodį saulyte, saulyte, parausvink uogytę ir saulytė rausvina uogas. Kai kurias pageltonina, dar kažkurios pamėlynuoja, bet tai nesvarbu nes žemuoges tai dažniausiai rausvina. Kol gaminosi patiekalas mama Ala pasiūlė paskraidyti aplink gėlytes. Va kaip tik po langais jau žydi labai sudėtingai vadinami krūmai labai kvapniais žiedais.
Ir kol nieko neįtardama musių šeimynėlė skraidė apie gėlytes į žemuogių lysvę atėjo mergaitė vardu Mildutė. Ji net šūktelėjo iš laimės ir suplojo katučių, nes dar vakar buvę žalios uogelės net spindėjo saulėje nuo raudonumo. Ji greit greit prisirinko žemuogių ir nubėjo pas savo mamą. Tuo metu grįžo musės ir pamatė kad jų namelyje kažkas jau lankėsi. Kažkas nuskynė mano uogą,- liūdnai pasakė tėtė Klavesi... oi Klemensas. Kažkas nuskynė ir mano uogą labai liūdnai pritarė mama Ala, O mano uogelę su visa šakele nurooooovėėė pravirko musiukas Jonukas, net ūseliai sulipo jam iš liūdnumo.
Mama buvo labai sumani tai pasakė kad dar ne viskas prarasta ir reikia sekti paskui kvapą. Musiukas nežinojo kaip tai daroma, bet pasijuto labai svarbus, nes tuoj tuoj dalyvaus ypatingame reikale. Jie nusekė paskui žemuogių kvapą ir atsidūrė prie atidaryto virtuvės lango. Ten kvepėjo ką tik suvalgytomis žemuogėmis. Mergaitės akutės net spindėjo po tokios skanios vakarienės. Visa virtuvė kvepėjo uogomis.
Musės pabandė įskristi ir gauti bent likučius, jau buvo bepradedą skraidyti virš lėkščių, tik staiga mergaitės mama pasakė:oi iš kur čia tiek musių ir pamojavusi rankšluosčiu išginė muses į kiemą bei uždarė langą.
Na labai gražios vabaliukų pasakos 
Grazi pasaka
