Įkraunama...
Įkraunama...

Gal kas augina hiperaktyvų vaiką?

QUOTE(iloniux @ 2008 02 03, 20:54)
Sveikos,
O kas tau cia per operacija buvo, kazka praziopsojau, ar labai rimta ir kaip jautiesi.




Sveikos,
man nieko rimto, puliuojančia angina šalino, bet po jos kalbėti negaliu lotuliukas.gif ir valgyti ir ryti iš naujo mokausi biggrin.gif
o šiaip visai jau gerai jaučiuosi biggrin.gif
Atsakyti
QUOTE(Roga @ 2008 02 03, 23:02)
Sveikos,
man nieko rimto, puliuojančia angina šalino, bet po jos kalbėti negaliu lotuliukas.gif ir valgyti ir ryti iš naujo mokausi biggrin.gif
o šiaip visai jau gerai jaučiuosi biggrin.gif

Nu tai Benas ilsisi siom dienom jei net kalbet negali lotuliukas.gif , man irgi gerkle skauda tai saukti negaliu , nu tai dziaugiasi mano Saida sako kaip gerai man galva pailses nuo taves lotuliukas.gif
Atsakyti
QUOTE(iloniux @ 2008 02 03, 22:47)
Nu tai Benas ilsisi siom dienom jei net kalbet negali lotuliukas.gif , man irgi gerkle skauda tai saukti negaliu , nu tai dziaugiasi mano Saida sako kaip gerai man galva pailses nuo taves lotuliukas.gif




būtent, kai kalbėti negaliu ir mano vaikas taip pat sako ačiū dievui mama kalbėti negali blink.gif


o šiaip Benas pasinaudojo, ar tiesiog nusivylęs buvo ir pasinaudojo, kad aš ligoninėje gulėjau ir nepadarė nei vienos pamokos viską atsilikęs buvo, tai oj dar ir dabar sėdi prie pamokų. o kas svarbiausia meluoja ir sako mama nieko neužduota, o kai patikrinau tai nieko nepadaryta unsure.gif doh.gif
Atsakyti
QUOTE(Roga @ 2008 02 03, 23:49)
būtent, kai kalbėti negaliu ir mano vaikas taip pat sako ačiū dievui mama kalbėti negali blink.gif
o šiaip Benas pasinaudojo, ar tiesiog nusivylęs buvo ir pasinaudojo, kad aš ligoninėje gulėjau ir nepadarė nei vienos pamokos viską atsilikęs buvo, tai oj dar ir dabar sėdi prie pamokų. o kas svarbiausia meluoja ir sako mama nieko neužduota, o kai patikrinau tai nieko nepadaryta unsure.gif  doh.gif

Man Saida irgi daznai sako kad neuzduota nieko, bet ji labai issiblaskiusi tai pamirsta ar uzduota ar ne sakau pasiziurek ar tikrai neuzduota tai kai pasiziuri sako ai atsiminiau uzduota buvo, o meluot ji man nelabai meluoja nebent pajuokaudama ka nors nu dar taip rimtai meluojant nepriciupau. Kazkada isleidau su drauge i kiema sakau tik neik pas ja i namus sako gerai. Tai girzdiu ta drauge jai sako einam pas mane o mamai nieko nesakyk kad buvai greit grisi ji ir nesupras galvoju ka ji atsakys bet atsake kad mama neleido ir neisiu geriau sako einu dar pasiklausiu gal isleis pas tave, tai taip apsidziaugiau kad tokia saunuole buvo ir leidau biski pas ta drauge.
Atsakyti
QUOTE(iloniux @ 2008 02 04, 19:38)
Man Saida irgi daznai sako kad neuzduota nieko, bet ji labai issiblaskiusi tai pamirsta ar uzduota ar ne sakau pasiziurek ar tikrai neuzduota tai kai pasiziuri sako ai atsiminiau uzduota buvo, o meluot ji man nelabai meluoja nebent pajuokaudama ka nors nu dar taip rimtai meluojant nepriciupau. Kazkada isleidau su drauge i kiema sakau tik neik pas ja i namus sako gerai. Tai girzdiu ta drauge jai sako einam pas mane o mamai nieko nesakyk kad buvai greit grisi ji ir nesupras galvoju ka ji atsakys bet atsake kad mama neleido ir neisiu geriau sako einu dar pasiklausiu gal isleis pas tave, tai taip apsidziaugiau kad tokia saunuole buvo ir leidau biski pas ta drauge.




bigsmile.gif tai labai gerai thumbup.gif šaunuolė tavo Saida 4u.gif 4u.gif 4u.gif


o mano Benas dėja meluoja visur ir visiems ir apie viska doh.gif klausiu kodėl meluoji, atsako nežinau, arba pasako mama aš tavęs bijau blink.gif tu negerai, todėl ir meluoju, nes išsisukinėju doh.gif unsure.gif na žo reikia suprasti, meluoja visiems nes mes negeri unsure.gif o gal netaip suprantu, gal jo tiesiog ginybinė reakcija tokia, o gal tikrai negera mama aš esu, gal tikai manęs bijo g.gif unsure.gif vien žo niekas nesikeičia, vis melai didyn ir baisyn, kartais net nežinai sako tiesa ar ne verysad.gif
Atsakyti
Sveikutės, va kažkoks nekalbadienis buvo, paskaitau o parašyt nebėr jėgų, juk būna taip.... ax.gif
Su melavimais aš irgi manau,kad kariausiu. Tik maniškio dar "nekalti "melai ir daugiau prie fantazijų. Jis man sako, mama, matai,mano robotinę ranką? blink.gif arba, pas mane buvo lovoj pelytė blink.gif va tokie melai, arba dar apie darželį mėgsta pameluot apie auklėtoja, kaip jo neleido per pietų miegą sisiuko eit padaryt blink.gif aš nuėjus į darželį klausiu auklt. o ji sako, kad taip nebuvo. Tikiu,kad Markas mėgsta pafantazuot. Tai po to bus melo daugiau. Bandau kalbėtis aiškinti,kad geriau bet kokia tiesa, nei gražus melas. Nežinau, bus vėliau matyt.
Mes dar namie, namų režimas, tik kitą savaitę į darželį eisim, tai man stogelis jau baigia nuvažiuot, nes tiek dėmesio abiems reik, kad doh.gif
O išvažiuot kur? su mažu dviejų mėn. kūdikiu išlėksiu? Gal pavasarį...keliom dienom prie jūros, mano sesuo Klaipėdoj gyvena, turi namą, bet pas ją 4 asmenys, ir aš dar su 4 atvažiuosiu, nu nežinau, gal per drąsu. Tai manau, savaitgalio Palangoj užteks. Čia tik svajoju.
Ir šiaip, labai labai laukiu pavasario, greičiau saulytė išlįstų. O,beje, pastebėjot jau diena daug daug ilgesnė wub.gif
Iloniux, nebesirkit, va jums po 4u.gif
O ru,Roga, laikykis, dabar svarbus laikas po operacijos, pati žinai,kad turi saugotis. O Benas geras tavo vaikas, bet ta baimė mamas blink.gif Ar čia tik ne jo vaikiška fantazija? ką specialistai apie tai sako? man įdomu, nes nenoriu,kad mano pradėtų meluoti, kaip apeiti tą melą?
Atsakyti
doh.gif Gal atrasit, paskelbiau naują temą, kitaip pavadinau, bet tęsiam taip pat.
Papildyta:
Jaučiu, aš čia viena pasibaigsiu temą. Buvo visai nelengva atsidarinėt naują temą karsta.gif
Atsakyti
Sveikos 4u.gif

QUOTE(chikko @ 2008 02 05, 01:05)
O ru,Roga, laikykis, dabar svarbus laikas po operacijos, pati žinai,kad turi saugotis. O Benas geras tavo vaikas, bet ta baimė mamas blink.gif Ar čia tik ne jo vaikiška fantazija? ką specialistai apie tai sako? man įdomu, nes nenoriu,kad mano pradėtų meluoti, kaip apeiti tą melą?



teks man skambintis dėl gerklės doh.gif guzas išaugo man ant kaklo, o dar nei savaitė nepraėjo po operacijos unsure.gif
O ką sako dėl Beno, vaikas mano pasirinko kol kas tokia taktika visada būti nuskriaustu, taip daugiau dėmesio susilaukia ir gauna dėmesio. tam ir meluoja. net įsikalė į galva, kad yra blogas, ir elgiasi krečia šunybes, o kai sužinau jo akys taip nušviečia ir sako pagaliau sužinojo ir ką aš blogas. doh.gif na žo dar ilgas darbas laukia mūsų verysad.gif psichologė sako einame tinkame linkme tiesiog reikia būi tvirtiems ir eiti tinkame linkme, dar kol kas nereikai vėl eiti vaiko raidos centra. g.gif sakėme iki vasaros žiūrėsime kas bus tada g.gif
o išvengti melo kažin ar įmanoma, net paprasti vaikai meluoja, o hiperiukai meluodami kol jie mažiukai, tikrai tiki kad sako tiesa, ir tai negali sakyti kad tai melas g.gif na žo chikko nereikia ankščiau laiko bijoti, viskas bus gerai mirksiukas.gif


QUOTE(chikko @ 2008 02 05, 01:28)
doh.gif Gal atrasit, paskelbiau naują temą, kitaip pavadinau, bet tęsiam taip pat.
Papildyta:
Jaučiu, aš čia viena pasibaigsiu temą. Buvo visai nelengva atsidarinėt naują temą karsta.gif




einu ieškoti naujo temos bigsmile.gif


tau už varga va baliončikų 4u.gif 4u.gif 4u.gif
Atsakyti
niu ką tokią proga, kad karta metuose užgavėnės, tai pabaikime apie užgavėnes bigsmile.gif

Užgavėnių ubagių daina


Dianos Šeduikienės, Alvydo Seduikio, Ado Sendrausko, Sigito Varno nuotraukose – akimirkos iš
Užgavėnių šventės renginių, vykusių Palangoje, Plateliuose, Rumšiškėse

UŽGAVĖNĖS

Užgavėnės - paskutinė mėsėdžio diena, žiemos palydų, žiemos išvarymo, daugelio dar vadinama vaisingumo žadinimo, skalsos ir gausumo skatinimo švente. Ji buvo žinoma net ir pagonybės laikais. Seniau ji vadinta Ragučio švente.
Pagal seną tradiciją Užgavėnės turėtų būti švenčiamos net 8 dienas (pradedant sekmadieniu. Na, o tikroji Užgavėnių diena - 46-oji diena prieš Velykas.
Dabartiniai Užgavėnių papročiai - tai senovėje buvusių šventės apeigų, kuriomis būdavo siekiama nulemti derliaus gausumą, mūsų dienas pasiekusi dalis.
Tą dieną pagal tradiciją niekas nedirba.
Labiausiai Užgavėnės, ypač Žemaitijoje, garsėja persirengėlias, dažniausiai Užgavėnių ubagais ar žydais vadinami. Šie persirengėliai daug kur panašūs į tuos, kurie po kaimus vaikšto Saulėgrįžos švenčių ciklo metu. XX a. pabaigoje Užgavėnės daugelyje Lietuvos regionų, išskyrus Žemaitiją, buvo primirštos, tačiau apie 1985-uosius-1990-uosius metus jos vėl buvo atgaivintos. Žemaičių Užgavėnių tradicijas perėmė ir kiti regionai, ši šventė labai mėgstama pasidarė Vilniuje, Kaune.
Balys Buračas knygoje „Lietuvos kaimo papročiai“ (Vilnius, „Mintis“, 1993, p. 171) rašo: „Per šventes buvo rengiamos iškilmingos vaikštynės, kuriose, keršus jaučius pasikinkę, vežiojo kažkokią baidyklę arba maumą, lydimą daugybės palydovų, apsirengusių keistomis baisybėmis ir giedančių, muzikai pritariant, ypatingas giesmes.“ Ko gero, iš tų baidyklių palaipsniui atsirado Morė (Kotrė), kiti Užgavėnių persirengėliai.
Žemaitijoje svarbiausia Užgavėnių karnavale - pamėklė Morė (dar vadinama Kotre). jau minėtoje knygoje (p. 171-172) B. Buračas nurodo, kad „Kretingos apylinkės genčių, Kuršaičių ir daugely kitų kaimų per Užgavėnes buvo, o kai kur ir dabar tebėra paprotys rengti Mores. Morei aprengti ypatingų rūbų ar kitų dalykų nereikia. Paimama kokia palinkusio medžio pašliūža ar senų rogių pavaža, į tą pavažą įkalamas paprastas mietas, o ant mieto užmaunamas senas medinis ratas. Prie rato prikalami kokie trys pagaliai, kurie laiko Morę ir atstoja jai kojas. Taip ant to rato sukryžiuotų pagalių užvelkamas koks nors senoviškas marginis sijonas ir kiti moteriški rūbai. Galva aptaisoma lininiais plaukais. Ant galvos uždedamas eglišakių vainikas. Galva ir pati Morė apkaišoma įvairiais margais popierėliais. Į rankas įkišamas spragilas, kuriuo ji vežama švaistosi kaip gyva. Todėl, kas norėtų ją pripuolęs nupešioti, negalėtų, nes gautų spragilu per galvą. Be to, Morės palydovai, apsirengę įvairiomis baidyklėmis, šakėmis, virpčiais, pušinėmis šluotomis ir šiaip pagaliais apsiginklavę, saugo, kad, susidūrę su priešingos pušės Užgavėnių vėzdininkais, neprarastų savo mylimos Morės. Dveji vėzdininkai susidūrę susipeša. Nugalėtojai atimtą Morę užvelka ant aukšto kalno ir sudegina. Seni žmonės mena, kad prieš 40-50 metų Morę rengdavo ir po kaimus vežiodavo ypač Šiaulių ir Raseinių apskrityse.“ Dabar bene svarbiausias, Balio Buračo knygoje nepaminėtas Morės akcentas - išryškintos jos moteriškos kūno formos, ypač krūtys, ryškiai išdažytas veidas. Vežama Morė ant rato sukasi, visur aplinkui didžiausias triukšmas - paleidžiami į darbą barškalai. Dažnai jos rankose, be botago ar spragilo, dar būna ir šluota. Po kaimą, miestelį ji dažniausiai pradedama vežioti dar prieš pietus.
Anot Balio Butačo (ta pati knyga, p. 175), „Morės vežimas taip pat turi savo reikšmę. Jis padarytas iš pusės rogių ir pusės ratų. Vadinasi, pusę žiemos važiuojama rogėmis, o antrąją pusę - ratais.“ Kretingoje seniau Morės vežimą traukdavo keletas piemenukų ir pusbernių. Dabar dažniausiai - arklys.
Tradicinis per šią šventę ir „Užgavėnių bičių“ vežimas - į vežimaitį įkeliama statinė su vandeniu, už jo susitupia mergaitės, kurių rankose eglišakės. Vežėjas aptaisomas lyg koks meška. Toks vežimas pasuka per gyvenvietę, o vežėjas šaukia: „Vandens, vandens!“ Merginos - tariamosios bitės - dūzgia kaip įmanydamos. kai pro šalį važiuoja toks vežimas, sodybos šeimininkė stengiasi suspėti išbėgti su kibiru šalto vandens ir juo apipilti mergaites, t. y. „bites“. jei joms tai padaryti pavyksta, gali tikėtis gero derliaus. Na, o kad mergiotes nuo šalto vandens apsaugotų, vežėjas moteris nuo vežimo tolyn botagu gena (betygaliečių tradicija).
Be Morės ir jos palydos, Žemaitijoje per Užgavėnes visada gausu triukšmą keliančių kitų persirengėlių, juokdarių ir išdaigininkų. Jų vaikštynės po kaimus tęsiasi nuo ryto iki sutemstant. Juos dažniausiai sekioja ir neperirengę vaikėzai, kiti Užgavėnių dalyviai. Dažniausiai per Užgavėnes persirengiama žydais, elgetomis, čigonais, jaunavedžiais, daktarais vengrais. Žemaitijoje gausu ir kaukių, vaizduojančių gyvulius. Tai arklys, ožys, gervė; malpa (beždžionė), kiti gyvuliai. Demoniškas būtybėms atstovauja giltinė, velnias, raganos. Užgavėnės, be Kanapinio ir Lašininio, jų kovos, Morės sudeginimo ant laužo (Vilniuje įsigudrinta jas jau ir skandinti) - ne Užgavėnės. Visa tai simbolizuoja nenorinčio pasitraukti mėsėdžio arba žiemos (Lašininio) kovą su žmonių išsiilgtu pavasariu arba pasninku (Kanapiniu), kuris p[er kitą šventę - Velykas - pagal tradiciją išvejamas. Seniau Lašininio ir Kanapinio kovos daug kur vykdavo Pelenų dieną.
Pamėklė Morė (Kotrė) ant laužo sudeginama Užgavėnių žydams dažniausiai jau aplankius visas sodybas, visas tokiai šventei tinkamas dainuškas išdainavus, sočiai Užgavėnių vaišių prisivalgius.
Po Užgavėnių laužo Užgavėnių žydai ir juos lydėję šventės dalyviai neišsibarsto. Priešingai. Jie susimeta į būrelius, sudeda į vieną krūvą tai, ką jiems vaikštant po sodybas pasisekė prisirinkti, kas dosnių šeimininkų pridovanota, ir vaišinasi iki išnaktų, bandydami atsidainuoti, atsivalgyti ir atsigerti už visą artėjančią gavėnią, pasninką, kuris tęsiasi 7 savaites.
Kai kur seniau Užgavėnes apvainikuodavo vakarėliai, o juose būdavo rodomi įvairiausi vaidinimai: „Fotografai“, „Žydai“, „Piršliai“, „Jaunieji“ ir kt.

UŽGAVĖNIŲ VALGIAI
Sakoma, kad jei per Užgavėnes gerai pavalgysi, per visus metus būsi sotus, riebus ir stiprus. Užgavėnių dieną valgoma daug kartų - nuo 7-9 iki 12.
Tradiciniai valgiai: šiupinys, kopūstai, vėdarai, blynai (miltiniai ir bulviniai), dešros, pyragaičiai, kunkis.
Mėsos pasiruošiama daug, bet tiek, kad visa ji Užgavėnių dieną (kol sumigs visi Užgavėnių kaukininkai) būtų suvalgyta, nes jei liks, suges - po Užgavėnių prasideda Pelenų diena (Pelenija), o su ja ir gavėnia, kai mėsos jokiu būdu valgyti negalima.
Šiupinys
- senovėje per Užgavėnes labiausiai buvęs paplitęs patiekalas Žemaitijoje. Dabar jį daug kur jau yra pakeitę blynai.
Šiupinys verdamas iš kruopų, žirnių, miltų, pupelių, lašinių, į jį pridedama įvairių prieskonių. Svarbiausias šiupinio akcentas - kiaulės uodega. Sakoma, kad tas, kas ją šiupinyje pirmasis suras, pirmas ir žmoną ves. Suradęs uodegą, jaunikaitis ją perduoda piemeniui, kad tas geriau bandą ganytų. Kai kuriose Žemaitijos vietose prie šiupinio išvirdavo ne kiaulės uodegą, o kiaulės galvą (Tauragė. Lietuvos tautosakos archyvas, 1284/257. 1937 m. užrašė A. Butkus
Laukuvos apylinkėse šiupiniu vadindavo kruopų košę su gaidžio mėsa (pasturgaliu).
Užgavėnių vaišės užsitęsdavo ilgai, iki pat paryčių ir visą tą laiką būdavo sočiai ir mėsiškai valgoma - sakoma, kad per Užgavėnes mėsą gali valgyti iki to laiko, kol atsiguli.
Šiaip jau užgavėjimo laikas - pusiaunaktis. Jam atėjus, pvz., Tauragėje giedodavo giesmę „Kurs kentėjai“ (Lietuvos tautosakos archyvas 1609/240). Kitur Užgavėnių dalyviai, norėdami pratęsti linksmybių laiką, paslėpdavo gaidį (pusiaunakčio simbolį) po duonkubiliu ir užgavėdavo tik auštant
Kunkis (sutinė, šutynė)
- šutintos bulvės su mėsa. Bulvės nuskutamos ir kartu su mėsa sudedamos į vandenį, kurio užpilama mažiau negu verdant sriubą, bet daugiau negu paprastas bulves. Viskas šutinama kol bulvės gerai išverda. Po to sudedami prieskoniai ir patiekalas jau paruoštas. Tuo atveju, kai mėsa iš anksto jau gerai išvirusi, ji kartu su sultiniu sudedama ant išvirusių bulvių ir dar kiek pašutinama.
Blynai.
Tradiciniai - mieliniai. Žemaitijoje tešlą Užgavėnių blynams kai kur visą parą raugindavo. Iš tokios tešlos iškeptus blynus „pampučkomis“ vadindavo.

SPĖJIMAI PAGAL UŽGAVĖNIŲ ORĄ
Jei Užgavėnių dieną saulėta - pavasarį reikia anksti sėti (Plungė);
Jei Užgavėnių dieną sulauki kritulių - tais metai gerai augs javai, nežiūrint kur juos pasėsi (Žemaičių Kalvarija);
Jei per Užgavėnes sausa - sėjos metu reikia būti atsargiam.
UŽGAVĖNIŲ BURTAI, ŽAIDIMAI (Šilalės rajonas)
Užgavėnių dieną susirenka mergaitės, paima tris lėkštes. Į vieną lėkštę įpila žemių, į kitą įdeda rūtų vainiką, o į trečią - žiedą. Po to paeiliui mergaitėms užriša akis, paveda jas toliau nuo lėkščių, apsuka jas ir parodo, į kurią pusę eiti link lėkščių. Jei mergaitė pirmiausiai paliečia lėkštę su žiedu - po Velykų ji greitai ištekės, jei lėkštę su rūtų vainiku - liks jauna merga, jei prisilies prie lėkštės su žemėmis - gali tikėtis mirties.
Šilalės rajono Nevočių kaime iki šiol žinomas toks Užgavėnių burtas:
Per Užgavėnes suskinamos vyšnių šakelės, jos atitinkamai pažymimos ir pamerkiamos į vandenį. Tas, kurio suskintos šakelės iki Velykų pražįsta, greitai ištekės arba ves. To, kurio tik lapeliai išsiskleis, tais metais sau poros dar neras. Liūdniausia bus tam, kurio šakelės, sukrovusios žiedus, Velykų rytą juos numes.
Šilalės rajono Kiaukų kaime Užgavėnių vakare kambaryje į eilę sudedamos įvairių žmonių klumpės. Po to paskutinė klumpė keliama į priekį tol, kol viena klumpė išeina pro duris. Sakoma: tas, kieno klumpė „išėjo pro duris“, Velykų nebesulauks.
Per Užgavėnes reikia nuo kalniuko važinėtis. Tikima, kad tas, kuris per Užgavėnes iškrenta iš rogių, sniege išsivolioja, žemei padeda iš pašalo išsivaduoti.
Per Užgavėnes įprasta laistytis vandeniu - nuo seno manyta, kad taip galima pagreitinti pavasarį ir žemės atgimimą.

UŽGAVĖNIŲ DARBAI (dažniausiai dirbama tik iki pietų)
Užgavėnių dieną reikia važinėtis, jei tik įmanoma, rogėmis. Sakoma, kad geresni bus to žmogaus išauginti javai, linų pluoštas ilgesnis, kuris Užgavėnių dieną toliau nuvažiuoja (geriausiai, jei važiuoji stačias);
Užgavėnių dieną pravartu ir į svečius eiti - kuo toliau nueisi, tuo linai geresni, aukštesni bus, turės geresnį pluoštą.
Supimasis - tradicinis Užgavėnių užsiėmimas. Tikima, kad supimasis per Užgavėnes taip pat lemia javų derlingumą. Supynes anksčiau įtaisydavo tiek daržinėje, tiek ir kieme. Sakydavo, kad kuo aukščiau įsisupsi, tuo ilgesnis bus linų pluoštas.
Dūnininkų krašte buvo tikima, kad kuo balčiau Užgavėnių dieną baltinius išvelėsi, tuo bus tais metais geresni linai, karvės duos daugiau pieno.
Sei Užgavėnių dieną vysi pančius, arkliai bus riebesni.
Per Užgavėnes reikia mesti audeklus - geriau derės linai.
Anot Varnių gyventojų, jei nori, kad geriau javai augtų, Užgavėnių dieną į laukus išvežk bent vieną vežimą mėšlo.
Jei nori, kad linai nebūtų žolėti, per Užgavėnes neužmiršk žlugto išsiskalbti.
Kad bitės daug medaus prineštų, gerai spiestų, per Užgavėnes reikia susodinti į kubilą keletą vaikų, uždengti juos paklode, vežioti juos kaip bites zyziančius ir vandens prašančius po sodybas. Vaikai zyzia, šaukia „Vandens! Vandens!“, o sutiktieji juos vandeniu laisto..
Laukuvoje nuo seno buvo paprotys Užgavėnių dieną ten, kur yra jaunimo, daržinėse prie balkio pririšti supynes (už visų kampų karklubą, duplikes). Po to visi jauni susėda per dumplikės vidurį, kiti galuose atsistoję spiria, siūbuoja. Pasakojama, kad anksčiau Užgavėnių dieną taip suptis eidavo ir seneliai. Dažnai supynės kaime taisydavo vienas ar du ūkininkai - vienas vienais metais, kitas - kitais. Paskutiniais metais tokios tradicijos, kad per Užgavėnes eitų suptis ir seni, jau nėra.

Atmink, kad… Jei Užgavėnių nešvęsi, tais metais nuo nelaimių neatsiginsi: gyvuliai išdvės, javai blogai derės, namiškiai sirgs, visokios kitokios negandos pristos.
Jei per Užgavėnes verpsi, linai rūdys, supus (Veliuona, Viduklė, Girkalnis), siūlai ar drobės rūdys (Nemakščiai, Girkalnis);
Per Užgavėnes verpsi, ausi - pirštai bus taukuoti, todėl tokį verpalą ar audimą greitai pelės sukrims (Balsių kaimas, Šilalės rajonas, užrašė P. Joga);
Per Užgavėnes malsi - vėjai trobas plėšys (Kaltinėnai, LMD III 149/151);
Jei per Užgavėnes plaukų nešukuosi, utėlių neturėsi (Jurbarkas, LTA 1477/237);
Jei nori, kad vasarą gyvuliai ganykloje visada krūvoje būtų, po Užgavėnių vaišių šaukštų, peilių, šakučių neplauk, o surišk juos šiaudais ar juosta ir palik per naktį gulėti. Nuplauk ryte, bet gerai išsimiegojęs - Pelenų dieną keliamasi ne anksti iš ryto, o jau gerokai įdienojus.
Užgavėnių ubagių daina
1937 m. Tryškiuose užrašė J. Kaulavičius (Lietuvos tautosakos archyvas1165/40)
Aš užgimiau siratėle
Ir paaugau ubagėle.
Einu per svietą vargdama,
Visus šunis lodydama.

Kojas naginėmis aunu
Kartais ir batus igaunu.
Kai niekas niekur nemato,
Turiu gerą aš sveikatą.
Kai tiktai ką sutinku,
Tuojau raišti aš įninku.
Atsakyti
uzbaigineju tema 4u.gif
Atsakyti
Tema uždaryta pasiekus maksimalų leidžiamą puslapių skaičių.
Atsakyti