Gal kas augina hiperaktyvų vaiką?

Sveikos mamos .
Seniai skaitinėju šitą temelę.Dar esu pastebejusi,kad panaši tema yra skyriuje "Psichologo konsultacija“.
Tiesiog nežinau kur geriau būtų išsipasakoti savo bėdeles.
Tai va.Auginu 3 metų sūnelį,kuris tikrai yra be galo mielas, guvus,judrus,imlus.Bet...turime be galo didelę bėdą - ožius,kaprizus iki isterijos,purtymosi,drebėjimo.Ne duok Dieve,jei ko negauna,tada šakės viskam.Pro parduotuves neina praeiti,nes jam visko reikia.Ir šiaip labai neklauso nei manęs,nei vyro.
Dar turime vieną bėdą,kuri mus kartas nuo larto lydi.Tai neaiškios priežasties vėmimo priepoliai.Jie kartojasi jau gana dažnai.Šį rugsėji netgi iš 2 kartų atsidūrėme ligoninėje iki lašinių.Nuvažiavus tyrimai rodo uždegimą,grįžtatnt iš ligoninės tyrimai jau geri. Kai gulėjom infekcinių ligų skyriuje,pasitaikė labai įdomi gydytoja.Anot jos,mano vaikui nėra problemų su skrandžiuku.Jai atrodo,kad čia daugiau nerviniu pagrindu.Ir dar ji minėjo,kad mano vaikas - nepaprastas 21 amžiaus vaikas,indigo vaikas.Man kažkaip keistai pasirodė,kad infekcinių ligų gydytoja tai nustatinėja.Ji pasiuntė mus pas neurologę.Iš ten gavome įvairių tyrimų darytis - akių dugną tirtis (pakitimų nėra, tik jau nori kabinti akinius +2,75 ir siuncia lankyti regos centro darzeli),galvos echo (kažkokios dislokacijos nerasta).Neurologė dabar mus siunčia į Vilniaus Vaiko raidos centrą.Norėjau paklausti,ar teko kuriai su vaikeliu ten apsilankyti.Gal galėtumėt rekomenduoti pas kokią neurologę - psichiatrę mums geriau būtų užsiregistruoti.Anot neurologės,mano vaikas - hiperaktyvus,gali būti,kad mano vaikinui tie vėmimai yra dėl emocinių-psichologinių priežasčių.
Aš savo ruoštu pasiėmiau siuntimą iš šeimos gydytojo ir jau šį pirmadienį važiuojame į Kauno klinikas pas gastraentorologą.Galutinai išsitirsime,ar nėra kokių rimtų priežasčių su skrandžiuku ir galutinai įsitikinsime,ar iš tikrųjų tie vėmimai nerviniu pagrindu.
Tad norėjau paklausti,ar teko kuriai susidurti su panašiomis problemomis .Būtų gerai pasidalinti tais pačiais rūpestėliais.
Ačiū Jums už bet kokį atsakymą .

Gaila, vyšnele, bt vaikai nerviniu pagrindu tiek visko sugeba padaryti- gali net rekordu nekvėpavimo pasiekti.Bet lankysitės pas specialistus po truputį išspręsit bėdas- to linkim...

Del iindigo vaiku, tai turiu pasakyti, kad visi jau dabar tokie (nu beveik) ir ju elgesio ir pasaulio suvokimo principai iitokie ir musu visuomene nesugeba primti pagal senus kanonus. Taip tikrai juos riekia aukleti kitaip, jie kitokie, bet ta nereiskia, kad engviau.
3 metu vaikui del regos man atrodo visi dar buna toleriagiai, tai gal ir skuba daryti korekcijas, bet as ne okuliste, is tikro siulyciau dar pas viena gydytoja nueiti. O neurologas ir psichiatras tai du skirtingi dalykai. Vaiko raidos centre man atrodo tiria del hiperaktyvumo ir ten nuvykti tikrai nieko baisaus, kaune irgi tiria. taigi, isvadas gali gauti, jos nepakenks, ypac jei tikrai tavo vaikiukui yra hiperaktyvumas. Nuo mazens su juo dirbdama gali padaryti daug, kad paskui jam butu lengviau mokykloje.
Del vemimo, tai klasuimas yra kokose situacijose tai buna? Ar tai panasios situacijos, ar tai tiesiog del daiktu negavimo, konflikto ar del nieko prasidedantys vemimai.
Del parduotuviu..na reikia tartis, kad parduotuveje perki viena daikta jam, kuri isirinks ir viskas. bandyti tartis, aps mus tai suveike ir isteriku nebuna, kitiems gal neveikia..nezinau, bet reiktu bandyti

Mūsų vaikas linkęs į isterijas. Ypač iki 2 metų turėjome su juo daug problemų. Tiesiog griūdavo ant žemės ir rėkdavo. Sugebėdavome nuraminti tik su multfilmais ir niekaip kitaip. Dabar jau daug geriau, tokių dalykų kaip isterijų nebėra, (spjaunu tris kartus) bet vistiek dar labai sunku parduotuvėse jeigu atsisakome ką nors nupirkti. Labai primygtinai reikalauja, spygauja. Ir šiaip nervai labai netoli. Neseniai pradėjome eiti į darželį ir vaikas pradėjo vemti. Pravėmė kokią savaitę, bet visi tyrimai buvo geri. Jokio uždegimo niekas nerodė, nieko mums nenustatė, tarsi būtų buvęs visai sveikas. Įtariam, kad galėjo būti dėl darželio, nors nesame tikri. Su skrandžiu ar virškinimu jam problemų tikrai nėra buvę.
Dar norėjau pridurti dėl isterijų. Mums labiausiai padėdavo vaiką palikti su močiute. Jinai jį ir augino. Mat su ja vaikas būdavo ypač pavyzdingas. Jokių isterijų. Taip pamažu ramybės būsenoje gal jos nustojo būti baisinė problema. O patys kaip sakiau nuramindavome jį tik su televizoriumi.

Ir dar prisiminiau. Kai ateina ožiai, aš pradedu elgtis lygiai taip, kaip jis elgiasi. Imu spygauti, žviegti, visaip mojuoti rankomis, voliotis ant žemės tik sustiprindama viską ir padidindama. Baigiasi tuo, kad jis iš mano vaidybos ima juoktis ir abu juokiamės. Bet šitas pradėjo veikti nelabai seniai. Gal nuo kokių 2.5 metų.

Mes ožius išgyvendinom labai paprastai, tiesiog nekreipdami į juos dėmesio. Tiesa, ožiai kažkaip pasireikšdavo tik namie, parduotuvėse nebūdavo problemų, nes jau prieš einant visada tardavomės, kad pirksim vieną daiktą. O namuose, papraščiausiai palikdavom ją vieną kambary. Ji ten rėkdavo, spiegdavo ir...nurimdavo. Ateidavo pas mus lyg niekur nieko. Dabar jau lyg išgyvendinom šią bėdą, kadangi dabar jau jai 6 m., ji nebemaža, tai pilnai supranta, kad tokiu elgesiu nieko nepasieks, ir aš vis primenu, kad su savo pykščiais ji privalo tvarkytis pati. Bet va su judrumu, dėmesio nesukaupimu tai labai jau po truputį mes į priekį judam. O dar logopedinės problemos

Sveikos,
pas mane irgi labai judrus vaikas, dėl isterijos, kai buvo mazesnis nemokėjo vaikčioti griūdavo ant žemės, išmoko vaikščioti bėgdavo į kitą kambarį, bet mes nekreipdavom dėmesio, tai isterijos sumažėjo, nors ir dabar dar išbėga į kitą kambarį. o vasarą buvom pas močiūte, ten dar buvo vyresnė puseserė tai nuo jos nusižiurėjo, tai dar ir durys užsidaro, paverke truputi, nurimsta ir vėl ateina, kaip niekur nieko.
o dėl vėmimo, tai reikia pastebėti, kada vemia, mūsų tai buvo epizodas kada tik pykdavo ir rėkdavo iškarto pradėdavo vemti, tai gydytoja sakė kad tokiems vaikams pasitaiko, dabar gal ir pats pastebėjo, kad kai isterikuoja tada veme, tai mažiau ir isterikuoja. Ir dar labai jautrus kvapams, ipatingai smarviai, atrodo aš nieko nejaučiu o jis pradeda žiaukčioti. dėl to irgi klausiau gydytojos, tai sakė, skrandžio tokiems vaikams nieks netyria, nebent ekoskopija daryti.

vat mums su nekreipimu demesio ir uzdarymu i kita kambari nepadejo. saltas vanduo irgi nepadejo, emimas ant ranku irgi nepadejo. daug kas nepadejo, kas siaip sako padeda.

Tai uždaryt kitam kambary nemanau kad gerai, tiesiog reikia ignoruoti. jei pats vaikas išeina į tą kitą kambarį (mano tai dar trenkia durim, kad vos stiklai nebyra), tai tada taip. Žinau, kad tai nėra lengva, nes mano užsiisterikavus yra ir žaislų sulaužius, ir puodelį sudaužius. Vos iškęsdavau nėjus į tą kambarį, kur ji užsidarius.

Maniškis taip pat isterikuoja, kai supyksta, jis trenkia savo kambario durimis, užsidaro ir verkia (klykia ir pan.). Po kiek laiko,nes aš nekreipiu visai į tai dėmesio, pradeda piešti, ir atneša mums parodyti ką nupiešė, taip visi susitaikom, supratau,kad piešdamas jis nusiramina. O kad daužo žaislus, tai beneik visada, aš pasakau,kad sudaužęs daugiau nebeturėsi ir niekas daugiau nebenupirks.

Sveikute, na kip tu laikaisi, kaip pilvukas gyvuoja, oj kiek tau nebedaug ir liko o kaip mokslai kaip vaikui darželyje, kaip išsisprendė su miegojimu na žo kaip laikaisi

Ačiū,merginos,už jūsų komentarus.
Skruzdeda,skaitau tavo situaciją,o atrodo,kad save matyčiau.Ir dar žiūriu,kad mūsų vaikai maždaug vienodo amžiaus.
Tai va,buvome mes Kaune pas gastraentorologę.Nieko doro mums nepasakė.Atseit tada mums buvo kaip ir virusinis arba...nerviniu pagrindu dėl darželio.Dar maciau atsakyme seimos gydytojui parašyta "Dispepsija". Dabar skaitau apie tai nete.Rekomendavo vaziuoti ligoninę,jeigu kartosis vėmimo priepuoliai.
Dabar mano vaikinas buna su močiute,tai jam ten be galo gerai,jokiu oziu,kaprizu.Siaip jau noreciau leisti i darzeli,bet pati esu tiek isibauginusi,kad ir bijau leisti.
Spalio pabaigoje vaziuosim i Vilniaus Vaiko raidos centra konsultuotis.Ar teko ten kam nors butu?Ka ten darys kazin .

Dar norėjau paklausti,ar duodat kokius raminamuosius vaistukus savo vaikiukams?

Ir šiaip,kaip jūs pačios jaučiatės,kai vaikiukai siaučia,ožiuojasi,cypia,šaukia?
Mane tokiais atvejais tokia neviltis apima,kad verkt norisi .Kaip tokiais atvejais elgiais jūsų vyrai?