Mes dažnai pastebime, kad tam tikros spalvos sukelia ypatingas sielos būsenas. Spalva gali nuraminti, sutaikyti ar priešingai, erzinti, sukelti neapykantą. Remiantis savo pojūčiais, mes stengiamės apsupti save ta spalvine gama, kurioje jaučiamės kaip galima komfortabiliau. Todėl ypatingai stengiamės rinkdamiesi interjerą patalpoms.
Kaip žinoma, spalva išreiškia mūsų individualumą ir tą nuotaiką, kuri mums yra maloniausia. Tačiau gamtoje egzistuoja tam tikri dėsniai - spalvų poveikis psichologinei žmogaus būsenai.
Jei norite atsipalaiduoti...
Yra spalvos, kurias sąlyginai galima vadinti trankvilizatoriais. Jos padeda atstatyti jėgas po sunkios darbo dienos ir paskęsti jaukioje namų šilumoje. Ši šiluma asocijuojasi visų pirma su žeme, gyvybės gimdytoja. Ruda, molio, ochra, umbra - tamsių atspalvių spalvos padeda nusiraminti ir pajusti jaukumą. Jos idealiai tinka kambariams, kur būtina jauki atmosfera.
Pašalinti nuovargį, pajusti lengvumą ir atgauti žvalumą padės šiltos spalvos, keliančias asociacijas su paplūdimiu. Tai šviesūs perlų, koralų, smėlio tonai. Taip pat teigiamai veikia floros ir faunos spalvos. Žalia ir žaliai geltona spalvos, artimos augmenijai, padės atsipalaiduoti ir jaukiau pasijusti nepažįstamoje aplinkoje. Štai kodėl restoranuose, viešbučiuose ir biuruose taip daug kambarinių augalų. Žalia spalva tinkama naudoti miegamajame ir darbo kambaryje.
Gyvūnų spalvos, pavyzdžiui, pilka, turi pasyvumo, neutralumo ir subalansuotumo poveikį. Ji tinka bet kokiam apipavidalinimui, kuriam reikalingas neutralus fonas.
Jei norite nusiteikti protiniam darbui
Kai mes ateinam į svečius pas naują pažįstamą, tai, sprendžiant iš interjero ir mus supančių daiktų, galima daug sužinoti apie namų šeimininką. Pavyzdžiui, jei jis daug keliavo, tai, kaip taisyklė, lentynose bus išdėliota daug užjūrio suvenyrų, ant sienų kabos daugybė įrėmintų nuotraukų ir t.t. Žmogus, užsiimantis kūrybine veikla, renkasi ramius, akių nerėžiančius tonus. Į intelektualią paletę įeina šiltos žemės spalvos ir pilka su jos minkštais šiltais atspalviais.
Visi mėlynos spalvos atspalviai taip pat padeda susikaupti, nusiteikti protiniam darbui. Galbūt būtent todėl rašalinėse dažniausiai naudojamas mėlynas rašalas. Taip pat čia patenka ir juoda - dalykinė ir rimta spalva. Bet negalima pamiršti, kad per daug juodos sukuria gedulingą ir liūdną aplinką, kas nelabai teigiamai veikia mąstymo procesą. Patalpoms, kuriuose jūs dirbate, užsiimate intelektualia veikla, reiktų rinktis ramias, harmoningas, jokiu būdu nerėkiančias spalvas.
Jei norite sukurti linksmą ir neįpareigojančią aplinką...
Kai kalba pasisuka apie džiaugsmą ir nerūpestingumą, mes prisimename vaikystę. Raudona, mėlyna ir geltona trys pagrindinės spalvos. Geltona turi jaudinantį, linksmą poveikį. Mėlyna raminanti, taip pat suteikianti gaivumo jausmą. Raudona ir jos atspalviai dinamiška, aktyvi, agresyvi. Jas gerai naudoti derinant su šviesiu fonu, pavyzdžiui, lengvu, ryškiu baltu. Jų kontrastingumas ir ryškumas džiugina akį, bet visur reikia jausti saiką. Jei piktnaudžiaujama ryškiu kontrastu, galima sukelti šoką.
Jei norite sukurti romantinę aplinką...
Ar meilė turi spalvą? Žinoma, aišku, raudoną... Būtent ši spalva tapo visų įsimylėjėlių, Šv.Valentino, dienos simboliu. Ir galbūt tai neatsitiktinai, nes intensyvi raudona daro ypatingą poveikį žmogaus organizmui, šis tonas teigiamai veikia kojas ir lytinius organus.
Bet romantišką aplinką sukuria ne pati raudona, o jos atspalviai nuo šviesaus iki tamsaus. Pati lengviausia spalva švelni rožinė ( jūros kriauklės spalva), pati aistringiausia purpurinė ir granatų. Taip pat romantiškai nusiteikti padės šviesiai oranžiniai tonai (abrikosiniai ir persikiniai). Šios spalvos simbolizuoja jausmų tyrumą.
Į romantišką paletę gerai įsilieja ir šalti tonai, primenantys vandenį. Jų buvimas sukuria lengvą gaivumo ir paslaptingumo pojūtį.
Ir vis dėlto, kokia veikla jūs beužsiminėtumėt, kurdama savo namų židinį ar biurą, visada klausykite savo intuicijos. Visi žmonės individualūs, kiekvienas turi savitą pasaulio suvokimą. Nesprauskite savęs į bendrai priimtus rėmus ir nebijokite eksperimentuoti.
Labai teisingai apie spalvas pasake mūsų dažytojai.
Jei pasirinksi ryškias ir madingas, jos greit nusibosta. Kitas jų minusas, kad pagalvok apie tai, kad pas tave vaikai, o jei ir jų nebūtų vistiek reiks gerų investicijų kad sienas perdažyti. Ryškias ir tamsesnias spalvas paskui reiks labai sunkiai perdažyti keliais sluoksniai kol permus spalva. Ypač jei sugalvosi dažyti šviesiau.
Tai vat jie patare rinktis neutralias, šviesesnias spalvas, kurios visada madingos.
O man buvo ir yra dzin, ką pataria dažytojai ar dažų maišytojai. Aš žinau, ko aš noriu ir tie jų patarimai: "pagalvokit, ar tikrai norit tokių ryškių sienų, ar neatsibos, ar ne per ryšku ir t.t." tik nervindavo
Mes vat miegamajame užsinorėjom vienos sienos oranžinės ir dabar ją turim Man labai gražu ir kol kas tik labiau ją įsimyliu. O jei atsibos, taigi perdažysim, ne problema
Beje, jokių madų nesivaikom.
Na mes namus išdažėm šviesiom spalvom, bet kiekvienos patalpos po kokia sieną ar detalę - ryškia spalva. Tą ryškią spalvą derinom tai prie baldų. Rezultatas , praėjo du metai ir dar neatsibodo
Kažkur skaičiau, kad svarbu ne tik vienos spalvos poveikis, bet dar svarbiau tra spalvų derinys. Kaip pavyzdys buvo pateikta kaip labai nervus neigiamai veikiantis derinys mėlyna su violetine. Gal kas žinote apie tokius dalykus. Nes galima sienas nusidažyti "gera" spalva, bet baldai gali duoti netikėtą spalvų disonansą. Kaip nesuklysti renkantis visą paletę patalpoj?
Gavau dovanu tokia knyga"SPALVU TAIKYMAS INTERJERE".Tikrai nebloga ir tom kurios niekaip nenusprendzia kokia spalva issirinkti patarciau ja isigyti.Knygoje yra 200 ivairiu spalvu paleciu.Prie kiekvienos spalvu paletes yra paaiskinimas,koki kolorita ir nuotaika sukuria sios spalvos.Kas man patiko tai kad yra daug patarimu ir paaiskinimu kaip susikurti bendra interjero koncepcija ir baigiant apdailos detalemis.Tiek ivairiausiu deriniu pamaciau,kurie mane suzavejo.Toms kurios turi mylima spalva,prie tos spalvos yra patarimas kaip turetu atrodyti baldai,kokios saplvos turetu buti uzuolaidos,su kokiom spalvom dar patartina nudazyti kitas sienas.Man tai .Varciau ir vis paletes dejau prie sienos,gime nauju minciu,kaip pamarginti savo kambarelius.
mes vieną kambarį (svetainę, sujungtą su virtuve) išdažėm ryškiai pink spalva (dviejų atspalvių). Vis tas jaunatviškas maksimalizmas tai uošvenė pamačius išsigando, pasakė, kad tuoj pavargsim, nusibos ir pan. Tačiau jau kokius du metus nekeičiam spalvos ir nepavargstam labai džiaugiuosi dėl ryškumo, nes žaismingi namai tokie išėjo. Tik į miegamąjį manau tikrai ryški netiktų.
o dėl spalvų pas mus šeimoj toks karas buvo kilęs....
Mūsų širdelės kartu plaka jau beveik 5 metus...[br]
Aurelija Baliešienė, "Lietuvos žinių" žurnalas "Namų pasaulis" 2006 sausio mėn. 12 d. 00:01
Kiekvienais metais prieš Kalėdas minimi metų gyvūnai, spalvos. Tačiau Kalėdų spalvos ir papuošalai neilgam, o sienų ir viso interjero spalvos - bent keleriems metams. Kaip jas išsirinkti?
Turbūt apie nieką nėra prirašyta ir sukurta tiek įvairiausių teorijų, kiek apie spalvas. Apie tai kalba garsūs mokslininkai, filosofai, prirašyta žurnaluose. Žinoma, ir kiekvienas save gerbiantis menininkas ar menotyrininkas turi apie spalvas savo nuomonę.
Atrodytų, kad esant tokiai galybei patariančios literatūros, spalvų parinkimas būstui turėtų būti viena iš lengviausių praktinių užduočių naujakuriams. Kadangi dabar labai populiarūs namai bei butai su daline apdaila, principas atėjau, nusidažiau ir gyvensiu" tampa vis priimtinesnis.
Tačiau net ir turint išlavintą skonį ir nepriekaištingą stiliaus pojūtį, viskas nėra taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Kiekvienas interjeras ar gyvenamoji vieta turi savitą specifiką, architektūros struktūrą, diktuojančią tam tikras spalvų nuorodas. Aišku, visada būna malonių išimčių, kada net ir profesionalo akį džiugina originalūs bei harmoningi pačių interjero šeimininkų sprendimai. Nors neretas ir toks atvejis, kai pagaliau apsisprendus dėl galutinio spalvų varianto ir išdažius patalpas, tampa akivaizdu, kad kažkas ne taip. Tas kažkas" dažniausiai sunkiai įvardijamas, tiesiog namie tvyro ne tokia nuotaika, kažkuriame kambaryje nesinori užsibūti, arba strategiškai geroje vietoje ką tik įrengta kavinė vis dėlto netampa populiari.
Priežasties toli ieškoti nereikia, dėl to gali būti kalta tokia, atrodytų, smulkmena - netinkamai parinktos spalvos. Ne tiek svarbu, ar kavinėje vyrauja kelios ar keliolika spalvų bei tonu, ar interjeras monochrominis - naudota vienos spalvos pustonių skalė, kiek aiškus ir subalansuotas bendras koloritas. Tas vadinamasis kažkas yra ne tik sienų dažų spalva, bet ir visų kitų stambių detalių bei smulkių akcentų kuriamas vaizdinis įspūdis. Pavyzdžiui, baldų furnitūra, gobelenai, užuolaidos - visi pirmojo plano elementai veikia kaip lygiavertė atsvara foniniam planui (sienoms). Prie sienų turi derėti ir antrasis planas, kuriam priskiriami meno kūriniai, sienų dekoras, kai kurie apdailos elementai, šviestuvai.
Tad populiarių brošiūrėlių, kurios siūlo dvidešimt pusėtinų standartinių derinių, nepakanka. Jie neblogai atrodo siūlomų interjerų pavyzdžiuose, tačiau perkėlus juos į kitokią aplinką bei išplanavimą absoliučiai nepasiteisina.
Teorija ne visur tinka
Panašiai yra ir su supaprastintomis, aiškinamosiomis spalvų teorijomis, skelbiančiomis, kad, pavyzdžiui, mėlyna - šaldo, persikinė - šildo bei kuria jaukumo įspūdį, o balta arba neutrali - tinka tik operacinei. Vadovaujantis tokiais patarimais atrodo, kad kai kurios spalvos restoranui ar kavinei būtinai suteiks dvigubai didesnės erdvės įspūdį, o kai kurios, ko gero, sukels klaustrofobiją. Iš tiesų gali būti visai priešingai: mėlyna gali šildyti, geltona - šaldyti, o raudona nebūtinai reikš aistringą temperamentą ar bus tam tikra geografinė nuoroda, sakykime, į Rytus ar Pietų Ameriką.
Interjere ir apskritai architektūroje nederėtų rimtai žiūrėti, juo labiau bandyti pritaikyti psichologiniu aspektu plėtojamų teorijų, mados bei grožio pasaulio dėsnių, taip pat kino menui galiojančių principų. Kad ir kokia didelė pagunda kyla matytą nuostabų filmo kadrą ar žavingą gobeleno spalvų derinį pasiskolinti nuosavam interjerui, rezultatas greičiausiai nuvils. Nereikėtų pamiršti, kad kine gausu optinių triukų, tikslinių derinių, kai tam tikros spalvos sugretinamos siekiant ekrane sustiprinti vaizdą ir nuotaiką.
Tekstilė, vaizduojamojo meno kūriniai, ypač senoviniai interjerai paveiksluose, gali tapti puikiu inspiracijos šaltiniu kuriant interjero stilių, tačiau negalima aklai kopijuoti, stengtis atkurti lygiai tokį patį vaizdą, nes realybėje itin didelę reikšmę turi medžiagos ir perspektyva. Būtent šie faktoriai, taip pat techninės medžiagų savybės, pavyzdžiui, dažų faktūra, blizgumas, atsparumas ir kitos, architektams bei dizaineriams kelia daugiausia ne tik postūmių, bet ir galvosūkių.
Klasika
Viena iš lotyniško žodžio color" (spalva) reikšmių yra gyventi. Šią antikinę sąvoką geriausiai iliustruoja renesanso pasaulėžiūra. Tuometinė filosofija bei vaizduojamieji menai atspindėjo visą į žmogų nukreipto ir žmogui pritaikyto pasaulio grožį, kai didžiulis vaidmuo tenka asmenybei, švietimui, atradimams. Aplinka, kurioje visa tai skleidėsi, labai išpuoselėta, prižiūrėta ir, ko gero, per visą pasaulio civilizacijos istoriją nerasime kito laikotarpio, kuriame pati gyvensena būtų taip maksimaliai estetizuota.
Tada svarbu buvo viskas: architektūros šedevrų interjeruose nuostabiais meno kūriniais grožėjosi žmonės, kurių kasdienybė mums atrodo panaši į šventę. Gyvenamosios patalpos gausiai drapiruotos ochros, raudonojo vyno, smaragdo, karališkos mėlynos atspalvių audiniais, o lubų ir sienų tapyba sec-co" ir ai secco" (šlapia ir sausa) freskos technikomis gilino perspektyvą, transformavo erdvę, sukurdama vadinamąjį veidrodinį efektą. Pridėkime ir realius veidrodžius prabangiais paauksuotais rėmais, kuriuose atsispindinti kandeliabrų šviesa tarsi tyčia pritaikyta tapybai, siekusiai alegorinius siužetus perkelti į realybę.
Blizgesys
Dabar mažai kas Lietuvoje mėgsta blizgančias sienas, nes, ko gero, jos vis dar asocijuojasi su sovietmečiu, kai visuomenines įstaigas, mokyklas, darželius, laiptines dėl atsparumo dažydavo aliejiniais dažais, tačiau pačiais nykiausiais atspalviais. Tiesa, ilgai tuometine ornamentuotės technika dekoruotos matinės privačių interjerų sienos, įdomu, kad šis primirštas volelinis antspaudavimas populiarėja užsienyje, ypač Italijoje.
Labai įspūdingų pavyzdžių galima aptikti šiuolaikiniuose vaikų kambariuose, kur ornamentai patys įvairiausi: floristiniai, ryškūs - iš vaikiškų animacinių filmukų, skaidrūs, nuotaikingi - iš pasakų, ir subtilūs, senoviniai, primenantys Burano nėrinius. Naudojamų dažų paletėje - visos vaivorykštės spalvos, ne veltui Italija garsėja meile vaikams. Apskritai žodis itališkas" yra tapęs beveik sinonimu žodžiui klasikinis", o pastaroji sąvoka interjero pasaulyje neretai nurodo Romos stilių. Pačioje Italijoje dabar jau sunku pasakyti, kas yra ne klasika: modernas yra modernas" daugiau forma nei medžiaga. Tarkime, marmuro rasite absoliučiai visur, nes iš dalies tai yra regiono ypatumas.