Genetiniai tyrimai, baimė pagimdyti ligoniuką

man tai tie tyrimai kazkokia mistika - na pasako kad tikimybe jog bus pvz. dauno sindromas 1000:1 - cia jau laabai didele tikimybe - tai ka ... atsisakyti leliuko, jei 999 kad sveikas...

ir siaip - visoms patarciau maziau prisigalvoti ir siusti savo vaikeliui tik teigiamas emocijas - zinoma jei yra kazkokiu faktoriu del kuriu tokia tikimybe padideja - reikia tirtis eiti daryti, bet tas galutinis rezultatas - vis tiek teks gimdyti ...arba ryztis abortui... - ....kam dazniausiai jau buna irgi per velu po visu pakartotiniu tyrimu...

Tikra teisybe,
dabar labai tyrineja vaikucius su cerebriniu paralyziu, ir nustate, kad turi itakos tevu neigiamos emocijos pries nestuma, ar nestumo metu, kazkokie dideli pykciai, nepykanta ar didelis pavydas.
Todel visad ir as sakau, reikia galvoti ir elgis pozityviai, nelaikyti savyje grauzaties ir piktu minciu, be to neabejoti, kad sulausi pacio nuostabiausio ir sveikiausio vikelio.
To linkiu visoms busimoms mamytems taip pat ir sau

Tokie tyrimai mokami?

Kai yra padidėjusi rizika, jau geriaus atsisakysiu svajonės gimdyti, nei pagimdyčiau apsigimusį vaikelį

MAn tai tie genetiniai tyrimai nepriimtini Aisku, je amzius jau butu ne jaunikles, ar giminej butu apsigimimu, tai jau ar siaip ar taip reik daryt, bet iprastom aplinkybem tikrai ne
Buna atveju, kai medikai suklysta - nemato apsigimimo arba priesingai mato, kai jo nera. PAstaruoju atveju, tai nuo neigiamu emociju "sugadintum" vaikeli
As sakau, jau geriau paciais tegiamiausiais jausmais isgyventi nestuma ir tiketi, kad viskas bus gerai Koks man skirtas vaikelis, toki as ji ir turesiu
O TIKRA mama net ir apsigimusio SAVO vaikelio nekeistu i jokii kita sveika...

sveikos ir as kai laukiausi bijojau kad tik mazius sveikas butu dar kai pas mb yra seimoje teta su protine negalia tai diena nakty grauziau save nors zinojau kad vaikui tai negerai bet baimiu lauk isvyt neisejo
na ir ka pagimdziau mazius dar 3men nefiksavo zvilgsnio ir teko vaziuot pas neurologe bijojau kad tik viskas butu gerai pradzioje neurologe pasake sekti raida ir atvykti po 1men ir kai jau nuvukom tada ji paziurus paske vaikas pasikeite fiksuoja zvilgni vartosi ir..t.t..t ir savrbiause pasake kad nera prie ko prisaikabynti sveikas bet va ir dabar mums jau 7men bet dar 1 patikrai vyksim pas neurologe bet dabar man ramu nes matau kad vaikas auga puikia
ir jai neramu geriau ja pasidaryt visus tirymus juk paciai ramiau bus

Labas mamytes, ydomi jusu temele priimkite ir mus Mes sausio 18 susilaukeme dukrytes (24sav1d nestumas) ir ji isgyveno tik 10valandu kadangi buvo didele patologija(apsigimimas). Nei mano nei vyro gimineje nera nei vieno vaikelio apsigimusio, musu pirmagime taippat sveika mergaite, o va cia sast ir is "oro" neissivystes stuburasm tik puse jo, zarnu susiaurejimas ir t.t. Dabar laukiam skrodimo rezultatu nors gydytojai tikina kad tokiu atveju yra buve ju praktikoj kai buna vienetiniai vaikeliai seimose o paskui vel gimsta sveiki vaikuciai(mes gyvenma Švedijoje siuo metu).
Man buvo atliktas cezaris ir kas keisciausia gydytojas ginekologas jau senas zmogus daug patirties turintis, sake planuoti nestuma galite ir rytoj tik jie jau stebes mane daugiau, jokiu genetikos centru jie neturi ir sake papildomai jokiu tyrimu nereikia. viena salyga kuria jis mums isdeste, kai tik suzinai kad laukiesi drozi pas savo akusere ir ji siuncia pas ji(nes ji kitam mieste dirba, labai dideleje ligonineje ir mes jai priklausome). Tai vat ir sen ir ten skaitineju, vaikelio norime abu bet baime kirba viduje.

Kovo 3-aja vykstam i konsultacija, ir jeigu gydytojai patvirtins jog tikrai jokiu paveldejimu ar kazko blogo is musu puses nera tuomet vysim baimes salin ir planuosime vel
Laukiam skrodimo rezultatu, dnr tyrimu, ir chromosomu tyrimu.

nors gydytojai daug kartu mums kartojo, jog buna tokiu vienetiniu atveju i rnera ko baimintis ir galvoti, kad kita svaikelis tai pat gali buti nesveikas. Planuojam liepa gryzti i Lietuva tai bandysiu apsilankyti Lietuvos genetikos centre ar jau pastojusi ar dar planuojanti, labai ydomi butu ju versija ir zinoma apsauga gedos nedaro.

Kaip bebutu skaudu, bet as sutinku
Cia seip...
Ypatinga mama

Ar niekada nepagalvojote, kaip išrenkamos neįgalių vaikų motinos?
Bandau įsivaizduoti Dievą, duodantį nurodymus angelams, besižymintiems pastabas didžiuliame žurnale:
- Armstrongas, Betas, sūnus. Globėjas – šv. Matas.
- Meidžor, Filomena, duktė. Globėja – šv. Cecilija.
- Rudolfas ir Karlas, dvyniai. Globėjas… tebus šv.Gerardas. Jis pripratęs prie nelabai religingų.
Galiausiai, rodydamas angelui užrašytą vardą, šypteli:
- Šitai padovanosime neįgalų kūdikį.
Nustebęs angelas pakelia akis:
- Kodėl jai? Ji atrodo tokia laiminga.
- Teisingai, - šypsodamasis sako Dievas. – Ar galėčiau padovanoti neįgalų vaiką moteriai, kuri nežino, kas yra džiaugsmas? Būtų žiauru.
- Ar jai pakaks kantrybės? – teiraujasi angelas.
- Nenoriu, kad būtų pernelyg kantri, nes paskęs sielograužoje ir skausme. Kai įveiks pirmąjį šoką ir nusivylimą, ji sugebės atlikti visa, ko reikia.
- Bet, Viešpatie, man regis, toji moteris nėra giliai tikinti.
Dievas ir vėl šypsosi.
- Nesvarbu. Viskas bus gerai. Ta moteris – tobula. Ir apdovanota pakankamu kiekiu egoizmo.
Angelas lieka be žado.
- Egoizmo? Ar tai dorybė?
Dievas linkteli galvą:
- Jei ji nesugebėtų nei minutės atsitraukti nuo savo vaiko, neišgyventų. Taip, tai moteris, kurią palaiminsiu netobulu kūdikiu. Ji apie tai nenutuokia, tačiau jai bus ko pavydėti.
Ji niekada nebus tikra, ar teisingai nugirdo ištartą žodį. Ji niekada neatrodys, kad žengti žingsnį – įprasta ir lengva. Kai vaikas pirmą kartą ištars „mama“, ji suvoks, jog tapo stebuklo liudininke. Kai aklam vaikui bandys nupasakoti medį arba saulėlydį, pati regės mano kūriniją kaip retas kitas asmuo.
Jai leisiu aiškiai matyti tai, ką matau aš – nežinojimą, žiaurumą, išankstines nuostatas- ir išmokysiu ją virš viso šito pakilti. Ji niekada nesijaus vieniša. Kiekvieną jos gyvenimo dieną, kiekvieną akimirką aš būsiu šalia, nes ji be klaidų atliks mano darbą taip, lyg pati stovėtų prie mano šono.
- O kurį šventąjį paskirsim globėju? – klausia angelas, iškėlęs rašale pamirkytą plunksną.
Dievas šypsosi:
- Pakaks ir veidrodžio....

Koks jaudinantis tekstas, net siurpuliukai kunu nuejo