Genetiniai tyrimai, baimė pagimdyti ligoniuką

na ka tu? kokie cia pykciai gali but?

zaviuosi tavim. asara pabego skaitant tavo istorija. 
kievienam savo dalia. as turejau atsisveikint su savo angeleliu.... dabar jo vis prasau, kad ten, virsuje, ikalbetu atsiust mums greiciau sesute ir broliuka.

nestumas buvo lengvas, kuriuo buvo galima tik megautis. nei tepliojo, nei dar ko nebuvo. vaiksciodavau pas gydytoja savo mieste ir ji kiekvieno apsilankymo metu ziuredavo echo. kiekviena karta girdedavau, kad viskas tvarkoje. bet as nuo pat nestumo pradzios norejau apsilankyt pas genetikus. nebuvo del ko. tiesiog norejau suzinot vaikelio lyti. man tai labai rupejo. kadangi ten jau buvo lankesi kelios pazistamos zinojau, kad ten gera aparatura ir beveik niekad neklysta del lyties. sugalvojau priezasti kodel man reikia ten nuvaziuot. mano brolis gime su dviem iki puses suaugusiais koju pirstais. mano gine israse siuntima. paskambinau i zgc ir uzsiregistravau. ten didziules eiles. galejau pakliuti tik tada kai bus 23 savaites. kraujo tyrimas tada jau nedaromas, tik echo. kadangi nebuvo net minteles, kad gali but kas negerai, tai uzsirasiau. juk rupejo tik lytis.

nuvaziavom. is pradziu genetike net pyktelejo. mates is jos reakcijos. nei del mano amziaus (man 30), nei del tu brolio pirstu absoliuciai nera jokios rizikos. bet ka jau padarysi. kad atvaziavau, tai  atvaziavau. einam daryt echo. kai pradejo ziuret, maciau kaip keites jos veidas. man pradejo riedet asaros, nors dar nieko ir nepasake. paskui is to ka pamate, ji viska ispasakojo, pasake, kad itaria edvardso sindorma. pirma karta apie toki girdejau... kadangi jau tiek savaiciu, skubiai (per viena diena) buvo padarytas vaisiaus vandenu tyrimas. diagnoze pasitvirtino.

galiu pasakyt tik tiek, kad ten, vilniuje, visu gydytoju akys nustebusios ziurejo i mane ir visi klause nejaugi as atvykau tik vedina savo kazkoku noru, o ne todel, kad siunte ka negero itarus mano gydytoja. ta pati genetike, istare zodzius "vis delto tos moterys turi sesta jausma..."

iki siol negaliu atsigauti ir normaliai gyventi. net savo didziausiam priesui nelinkeciau isgyventi to, kas teko man. kartais net atrodo, kad visa tai buvo ne su manim...

tu siandien buvai pakartotiniams tyrimams? kada atsakymas?
laikysiu uz tave stipriai sugniauzus kumscius, kad tik tavo vaikeliui viskas butu gerai. 

va jezus, kokiu nelaimiu buna.. tuo labiau visas nestumas tavo buvo lengvas, nei tepliojo, nei ligoninej gulejai. va, as tai jau du kartus del gresiancio gulejau, o tepliojimai nesiliauja iki siol.. nuvaziavau as pakartotinai i ta genetikos centra, gydytojas paprase echo isvadu. ten pamate, kad mano lelius labai zemai, dugne, tai nusprende, kad kraujo serumai del to ir mazesni, nei priklauso. bet is kitos puses tie mazesni daznai budingi tam edvardso sindromui kazkaip nuramino biski... bet sako, jai jau atvaziavai taip toli, padarykim pakartotinius kraujo tyrimus. atsakymai rytoj. kazkaip rami jauciuos... tikiuosi geriausio... o vandenu sake neims, nes del to, kad teplioja. o tai didziule rizika imamt vandenis persileist
o tai kaip tau nepamate kaskart darant iprasta echo, kad kazkas negerai?? juk edvardso sindromas per echo jau nuo 16 svaites,sake,  pasimato. o va dauno sindromo, tai jau niekaip, sake, nepamatysi per echo..

Viskas bus gerai.Atsius jums maziukas angeliukas mazyti dziauksmeli ir tada jus busit patys laimingiausi     Tikek visa sirdimi ir ateis maziukas pas jus tikrai taip bus pamatysi Labai tau to linkiu

o tai kaip tau nepamate kaskart darant iprasta echo, kad kazkas negerai?? juk edvardso sindromas per echo jau nuo 16 svaites,sake,  pasimato. o va dauno sindromo, tai jau niekaip, sake, nepamatysi per echo..

Dauno sindroma per echo galima pamatyti,bet neatsimenu kurioje nestumo savaiteje yra ziurima rauksle spranduke.Ir ji matosi butent ta nestumo savaite,o veliau jos jau nesimato

Sveikos, mergaitės 

Ištikro tai tokia tema net nupurto. Baisu pagalvojus, kad tokie dalykai gali nutikti betkuriai.
Kai tik ištekėjau mano šeimos gydytoja užsiminė apie genetinius tyrimus genetikos centre (kai lauksiuosi apie tris mėnesiukus), kadangi būsimajam mažyliui gresia genetiškai paveldimos ligos  Bet vis susimąstau, o kas jei tikrai mažylis vystysis nesveikas? ką tada daryti? nžn ar išdrysčiau abortui.

Manes drauges paklausia,ka as buciau darius jeigu buciau zinojus,kad pas mane gims sunelis su negalia?As atsakau,kad buciau gimdzius.Todel,kad dabar neisivaizduoju gyvenimo be jo.Mane gazdino nuo pat pradziu,kad jis bus toks ir anoks,kai jis gime,bet jis visai nera toks,kaip man daktarai piese.Jis yra labai fainas ir linksmas berniukas ir viska supranta.Kaip mums moterims yra sunku visa tai isgyventi.Kai pasidarai tyrimus ir tikiesi geriausio,o tau pasako,kad yra blogai ir palieka vienai apsispresti.Tai yra baisu,kai turi isgyventi tiek skausmo.Turetu genetikos centre dirbti psichologai,kurie padetu tokioms moterims tuo sunkiu momentu.Juk issikalbejus butu daug lengviau

Aš irgi gimdyčiau.

as irgi buciau taip pasakius anksciau. taip, anksciau.

bet man pasake, kad mano sunui edvardso sindromas. o tai nesuderinama su gyvybe. jei ir isnesiosiu, tai gal jis gyvens pora valandu, gal pora dienu... viena aisku- atejus i si pasauli, jo lauks tik skausmas.

bet is kitos puses- as ne dievas, kad spresciau, kam ateit i si pasauli, kam ne...

si sprendima priemem mes, musu vaikelio tevai. atsisveikinom su musu sunum...

bet as iki siol plesaus abejonese....

niekad negali zinot kaip tu elgtumeis ir ka sakytum, jei taip nutiktu is tikruju... dar zinoma daug priklauso nuo diagnozes... kaip ir sakiau- juk kai kurios nesuderinamos su gyvybe. ar tikrai nesiotum vaikeli iki galo zinodama, kad jis mirs? neatsakyk. cia retorinis klausima.
neduok dieve, kad kada tau reiktu apsiprest.
is visos sirdies to linkiu visoms busimoms mamoms