Genetiniai tyrimai, baimė pagimdyti ligoniuką

o tu rask man tokia nestuke,kuri nebijotu,neturetu baimiu del kudikelio Manai daug tokiu butu?Na nebent,kokios asociales:narkotikus ,alkoholi vartojancios,ar siaip planuojancios vaika po gimimo atiduoti.Gal joms ir nesvarbu,visos kitos besilaukiancios pergyvena,jaucia baime nuolatos-tai faktas.bet tai ka dabar jau jeigu bijom,visom pas psichologus eiti O,kad asmeniskai pazisti pora,kurios augina nesveikus vaikelius,tai suprantama.Visos mes ka nors pazistame,ar bent jau girdejome.Del to bijom,pergyvenam.Bet tai nereiskia,kad jeigu kazkam taip atsitiko,bijoti pastoti ir gimdyti vaikus.

Gal ir neaiškiai parašiau, tačiau pas psichologą siūlau eiti tuo atveju , kai nebegali pati savo baimės įveikti. Kartais žmogus pasidaro visus tyrimus, tačiau vis tiek nepatiki, jog viskas tvarkoje, nes baimė nepasiduoda jokiems logikos dėsniams ir juo labiau raginimams nebijoti ir "sveikai maitintis". Tokiu atveju, manau, jog baimė kyla iš kažkur giliau ir psichologas gali padėti išsiaiškinti jos priežastį. Ne visi gali patikėti sėkminga gyvenimo loterija. Tik tiek. Ar aiškiau?

Jeigu tai būtų teisybė, tai kiek nesveikų vaikų gimtų.
Papildyta:
O jei pasidariusi tyrimą gauni ne visai tikslų atsakymą( ten atrodo išreikštas atsakymas tik procentais), ir ten yra kažkokia rizika tai kažin ar pasiryžtum darytis abraziją. Na gal jei neturėjai nesivystančių ar persileidimų. Ir jei gali pastoti iš pirmo karto. Bet manau nedaugelis galėtų pasidaryti abraziją. Bent aš tai daryčiau jei pasakytų kad 100 proc. apsigimimas.

Padarius vaisiaus vandens tyrimą, galima tiksliai nustatyti apsigimimus. Tie procentai, man rodos, nustatomi tik padarius kraujo tyrimus. Jei yra procentali rizika, tada nukreipia vaisiaus vandenų tyrimui. Aš tokiam tyrimui ryžčiausi, nes mačiau ką tai reiškia auginti nesveikus vaikelius. Aišku, kiekviena priima sprendimą pagal savo sąžinę ir brandą.

mano pirmas buvo apsigimes,man neleido pastoti antra karta kol neissitirsiu bet as nepaklausiau ir pastojau,noras buvo didesnis uz baime ir sirdi zinojau kad bus sveikas,aisku 12 savaiciu vaziavau igenetikos centra tirtis,mums paeme kraujo tyrima,jis buvo geras,o apsigimimas atsitiktinis taip sake gyd.pasitaiko visko,kai busiu tai vel vaziuosiu i genetikos centra,gal ir yra ta baime bet noras ir tikejimas nugali

bijojau žinoma ir aš, ypač kai giminėje, nors ir neitin artimoje yra buvę apsigimimų, tai kai buvau 12 savaičių, pasiprašiau iš gydytojos siuntimo į santariškes pas genetiką, gavau jį be jokių problemų, gerą gydytoja turiu, nuvažiavau jau 16 sav, nes buvo šiokia tokia eilė, išsityriau, atsakymai neigiami, tai visą likusį nėštumo laiką nebesukau sau galvos apie apsigimimo problemą

Na as kai buvau , bent jau cia danijoj daro tyrimus jei nori ar vaikiukas ne dauniukas, juos man atliko mazdaug 4.5 men nestumo, o jei lb pergyveni, tai jau kaip ir kitos minejo, nepagailek pinigeliu del savo sventos ramybes ir nueik pasidaryk genetini tyrima ir tikrai bus ramiau.
manau jog mes visos budamos del to pergyvename, tik kai kurios daugiau, kai kurios maziau

Man taip pat kyla visokiu baimiu,.nors dar nesu pastojusi,.taciau laukiam sios dienos,.siuo metu pradejau taisytis dantis,tai pergyvenu kad nuskausminamieji gali pakenkti,.nors gydytoja sake,kad nekenks,.parejus is jos labai skaudejo ta gydoma danti,.kentejau iki vakaro,kol skausmas perejo i ausi net,.ir isgeriau ibuprofeno tablete,.tai dabar ir nerimauju,o jeigu visas sitas pakenks vaisiui,jeigu buciau pastojus,..o jeigu dar reiks ir kita karta isgert vaistu nuo skausmo,..supermamytes ramina,kad kol nezinai ar pastojai niekas nekenkia,..bet baimes yra.

Leiskite parasyti trumpa traktata apie tokiu baimiu isklaidyma. Geriau nei psichologai cia pades genetikai. Juo labiau, kad as visa tai, ka parasiau, praejau pati. Nuo pradzios iki galo.

Visu pirma: du minusai nera nieko blogo ir apsigimimo jokiu budu negarantuoja. Nesvarbu kokia kraujo grupe. Tai tas pats kaip ir du pliusai.

Esant motinos minusui, o tevo pliusui, galimas rezuso konfliktas tuo atveju, jei vaikelis, kuri nesiojate yra pliusinis. Patekus vaikelio kraujui su + Rh i motinos kraujotakos sistema, gali pradeti gamintis antikuniai, kurie stengsis pasalinti vaikeli kaip motinos organizmo svetimkuni. Tada gresia persileidimas arba ankstyvas gimdymas, bet ne apsigimimas! Del to motinai nestumo pradzioje ir apie 28 savaite yra daromas Kumbso tyrimas ir jei jis neigiamas yra suleidziamas zmogas antiRh, kuris surisa antikunius. Tas pats vaistas turi buti suleidziamas per 36 valandas po genetiniu vandenu tyrimu bei gimdymo, jei vaikelis gime su Rh +. Baisu? Ne. Su Rh- (o vyras Rh+) laukiuosi jau trecio

Del Dauno ir kitu apsigimimu. Visu pirma reikia suprasti, kad Dauno sindromas (kaip ir kiti 2 tiriami genetiniai apsigimimai - Edvardso ir Patau sindromai) NERA PAVELDIMAS. Del to visai nesvarbu yra giminej daunu ar ne. Cia ginekologe neteisi net to klausdama. Antra, sitie apsigimimai padazneja vyresniame amziuje, bet nereiskia, kad negali pasireiksti ir tada, kai motina jaunesne. 35 metai yra simboline riba, nes genetikos centrai nepajegus priimti absoliuciai visu besilaukianciu. Del to bijot apsigimimo - prasykit siuntimo i genetikos centra nesvarbu kiek jums metu. Jei siuntimo neduoda, visada galima registruotis mokamai konsultacijai.
Genetikos centrai netiria absoliuciai visu galimu genetiniu apsigimimu. Jei gimineje yra koks nors specifinis genetinis apsigimimas, ji gali nustatyti, bet reikia pasisakyti. Kaip ir sakiau genetikos centras tiria 3 dazniausiai pasitaikancius Lietuvoje. Dauno yra lengviausias, vaikai su tokiu apsigimimu gali isgyventi daugybe metu. Likusieji 2 yra zymiai sunkesni, vaikeliai mirsta arba iskart po gimdymo arba vegetuoja iki 3-5 metu. Patikekit, tikrai negaleciau savo vaikeliui linketi tokio gyvenimo, taip kad nebukit kategoriskos, sakydamos "nieko negaleciau daryti". Visi 3 apsigimimai yra neteisingo chromosomu pasidalijimo nestumo pradzioje pasekme. Taip kad paveldejimo cia nera. Tiesiog atsitiko klaida ir viskas. Jokiu kitu paaiskinimu, jokiu kitu priezasciu.

Del paciu tyrimu. Visu pirma 12 savaite daromas kraujo tyrimas, kuris parodo rizika apsigimimui, bet ne pati apsigimima. Jei si rizika mazesne uz statistini Lietuvos vidurki, tolesni intervenciniai genetiniai tyrimai nerekomenduojami (nebent motina reikalauja). Daroma tik vaisiaus echoskopija.
Jei tikimybe apsigimimui didesne negu statistinis Lietuvos vidurkis, motinai siuloma 16 nestumo savaite darytis vaisiaus vandenu tyrima (dazniausiai) arba placentos tyrima (reciau). Is situ tyrimu nustatomas vaisiaus chromosominis rinkinys ir su tikimybe 99.9% pasakoma yra sie 3 apsigimimai ar ne ir koks butent yra. Tada jau jusu teise iki 22 savaites nuspresti kaip gyvensit toliau. Taip pat 100% pasakoma vaisiaus lytis. Tyrimas nemalonus, bet neskausmingas. Vandenu tyrima dariausi 2 kartus, placentos tyrima 1 karta, taip kad tikrai zinau ka sakau.

Jei nuraminau, dziaugiuosi. Nebijokit genetiku! Iki vaisiaus vandenu tyrimo prieina tikrai ne visos, o nerima ir baimes issklaido visoms. O siaip linkiu visoms sulaukti sveiku vaikeliu!

Labutis būsimos mamytės.
Labai teisingai parašė Daiva V .
O kodėl jums kuriai nors taip turėtų atsitikti? Vyt šalin baimes. Jei neišeina - važiuokit į genetikos centrą Vilniuje. Ir nurimsit. Labiausiai jums kenkia Jūsų nerimas. Nors tai yra visiškai normalu, kad bijot. Reikia tik tą baimę nugalėt.
O dėl Dauno sindromo galiu pridurti, kad šiai dienai net mokslininkai negali tiksliai pasakyti, kodėl. O jei ir sužinotum, ką, dartum abortą? Ar visą likusį nėštumą eiktum iš proto?
Niekaip nesuprantu, kodėl taip negatyviai žiūrima į dauniukus. Suprantu, kad jie - kitokie, bet jau tikrai ne tokie baisūs kaip visuomenė įsivaizduoja. Jie - kryptingai ugdomi pasiekia 15 metų jaunuolio intelektą. Kartais jie būna visai kaip visi, jei lengvas laipsnis. Jie lanko bendras mokyklas ir kiti net įgiję nesudėtingą profesiją - dirba.
Jie labai švelnūs ir meilūs vaikiukai. Ir labai pasikeitę iš išvaizdos nei ankstesnieji. Kai kurių net neįtarsi.

Tikrai nei vienai nelinkiu. Linkiu sulaukti sveikų , gražių ir šaunių leliukų. Tačiau jei taip ir atsitiktų - tikrai ne pasaulio pabaiga, patikėkit, būna blogiau.

Visoms linkiu sėkmės ir nesukti galvos. Kodėl būtent tau? Nesąmonė. Laimingai nešiokit ir laukit. Nėra nieko gražiau ir paslaptingiau už nėščią moterį ir mažiuko laukimą. Sėkmės ir sveikatos ir sveikų vaikučių visoms

Galiu pridurti tik tiek: darykit genetinius tyrimus tam, kad jei suzinosite apie busima apsigimima ir nuspresit laukti vaikelio, tai bent turesit kelis menesius susitaikyti su ta mintimi ir pasiruosti kitokio, bet ne maziau mylimo vaikelio gimimui. Labiausiai sunku, kai netiketai duzta viltys. Geriau zinoti kas laukia ir tam pasiruosti bent psichologiskai.

Žinai, bent jau aš galvoju, kad geriau nežinoti. Nors ramiai nėštumą pravaikščiosi. O ką tu pakeisi žinodama? Tik nervuosiesi ir viskas. Nuo to dar persileisi. Man atrodo, kad tau pačiau duoda apsispręsti - gimdyti ar ne. Pakeisti jau nieko nebeįmanoma. O dėl meilės - tokį vaikelį myli dar labiau nei įprastą. Jam reikia daugiau priežiūros. Šokas bet kuriuo atveju neišvengiamas, man geriau - po visko. O kaip tu pasiruoši? Kai bus tai ir matysi. Neturint rankose kūdikiuko(jaučiant tik pilvelyje) sunkiau jį pamilti (patyrus tokį šoką) nei laikant glėby(kalbu apie dauniuką). O jie visai gražūs. Apvaliais veidukais, labai mieli. Ir jei neturi vidaus organų problemų - visiškai beveik nesiskiria nuo įprastų. Auga ir vystosi bent iki metukų beveik neatsilikdami.