nu la bai jau čia ,,vietoj" paksutinysis postas
mes darėmės tik ta pirmąjį genetinį tyrimą, dėl antrojo mano gin pasakė- manau , kad nereikia, nes pirmas viskas ok... bet esu girdėjusi atvejš ir čia va tik ką perskaičiau, kai pirmas tyrimas būna ok, o antras jau nebe... bet taip ir nepasidariau to antrojo tyrimo su viltimi, kad viskas bus ok
tik yra šiek tiek nerimo dėl paveldimumo iš vyro pusės, kur jo teta apsigimusi su nesivystančiais kaulais... na jie tokie sutraukti... bet kai kadaise buvome Vilniuje genetikos centre mums super genetikė
skaičiavo ten tuos visokius genotipus, tikimybes ir anot jos neutrėtų būti paveldiumumo...
tik nervina, kai artimieji ,,gąsdina" ir patys gąsdinasi dėl mano viso nėštumo metu leidžiamųsi vaistukų į pilvo raumenis (skystinti kraujui)- na, tipo gims in.... nesitaria net tas žodis) ir pan... todėl antrojo
metu , net nuslėpėm nuo tėvų, jog ir vėl leidžiuos vaistukus... dėl šventso tėvų ir savo ramybės...
o gulint kelias sav KMUK pir manęs gulėjo merginukė, kuri sužinojusi apie galimus apsigimimus pati pasirinko nutraukti nėštumą, nes jau giminėj turėjo vieną pvz... žiauru
žiauriausia buvo tai, kad ji naktį paskatinus ,,gimdymą" prarado vaikelį, o ryte atėjus daktarė sako- tai jau galit važiuoti namo
- na, aišku ne psichologinė tarnyba, bet...
aš dažnai galvodama apie tą vyro tetą galvodavau, kas būtų jeigu būtų... ir kai laukiausi taip išsvajotos ir per didelius sunkumus atėjusios pirmosios dukrelės sakiau- kaip bus, taip, bet tai mūsų vaikas, mūsų kraujas... o su antru nėštumu pagalvojau, jei sužinočiau ką negero, gal ir ryžčiausi... na, suprantat kam... bet tai vėl atrodo sąžinė užgraužtų paskui visą gyvenimą
tiek, kad dabr medicina visagalė. na ne visagalė, bet gali daug ką padaryti... nes ta vyro teta savo laiku nebuvo nei operuota nieko...
na, tikėkimės pačio geriausio
ir vykim blogas mintis šalin.....
o kiek būna vaikučių su gimdymo traumom
nuo to nesam nė viena apdrausta, nors ir su ,,visagale" medicina