Maniske nuo tos dienos, kai grizo is gimdymo namu gyvena vaiku kambaryje

aisku, musu miegamasis kambarys uz sienos, o ne kazkur kitam karidoriaus gale. Net minciu neturejau laikyti loveles tame paciame kambary - mano nuomone, taip nepailsi nei vaikas nei tevai: bijai suslameti, kad nepazadintum, o jei kiek nors garsiau ka pasakai tai tuoj jau ziurek lelius ir krupcioja - patyriau tai atostogu metu, nes kai atostogavom, teko visa savaite su mazyte vienam kambary miegoti, tikrai nepatogu ir vaikas daug prasciau issimiegodavo, buvo irzlesne

Jei labai neramu kaip leliukui ten toj lovelej, juk galima 'mobile aukle' uzkabinti, tikrai daug daugiau naudos kai gerai girdi kiekviena vaiko atodusi ir kniurktelejima irjei ka, tai is kart gali ateiti, negu malies aplinkuj, tikrini, ar viskas gerai ir trukdai vaiko kokybiskam miegui - juk mazieji jaucia net seseli, o kur jau cia vaikstinejimas po kambari ar tecio knarkimas
Kadangi taip auginu mazaja, tai paskui, manau, neturesiu ir tos bedos 'kaip atpratinti nuo miegojimo su tevais'
Beje, ir JAV (kur gyvenau beveik 3metus) su kiek seimu, auginanciu kudikius teko bendrauti (o ju buvo tikrai ne 1 ir ne 2

) neteko matyti, kad kas leliukus migdytu savo miegamajam

visi iskart pupuliui paruosia atskira kambari ir isigija mobilia aukle (beje, manau, kad tai tikrai

isradimas)
Taigi, gal cia pas mus, kur mazesni butai esam iprate mazuosiu laikyti savo miegamuosiuose, o po to patys sukure dar viena problema, t.y., pripratine vaikus miegot kartu, vel juos traumuojam ir patys sau nervus gadinam, kai nezinom kaip paskui juos iskraustyti
As siulyciau tavo mazuleli kraustyti jau dabar, nes veliau bus dar sunkiau jums abiems
Sekmes