na as turiu 2 bachuriukus, o nuo vaikystes svajojau tureti pametinukus berniukus ir po keliu metu mergaite na kol kas mano svajone pildosi- turiu pametinukus tik nebezinau ar pasirysiu treciam, labai sunkus abu nestumai buvo
o vaikiuku noriu triju, nes ir mum smagiau, ir vaikams. ir kai uzaugs tures mylimus, artimus zmones, susirinks per sventes gausus burys, anuku bus daug... tiesiog kai seima darni, tai kuo daugiau seimos nariu-tuo smagiau
Mūsų šeimynoje trys moterys ir vyras - aš, dvi dukrelės ir mūsų tėvelis. Taigi manau kad savo moteriškąją prigimtį patenkinau (kaip skaičiau vienam straipsnyje), dabar reiktų vyrui paramos - sūnelio. Tačiau ne vien dėlto. Aš visuomet norėjau vaikų. Dar ir neištekėjus norėjau. Norėjau kuo greičiau ištekėti, kad galėčiau pagimdyti vaikelį. Augindama vaikus visuomet mąstau, kad tai yra mano gyvenimo pats svarbiausias tikslas. Todėl galvojam ir apie trečiąjį. Nesvarbu: ar tai mergaitė, ar berniukas.
O kiek vaikų jau yra daug Kitam jau ir vienas daug
Mes su vyru dydziaja planavom ir labai dziaugiuosi sia patirtimi,nes pirmas vaikelis pabego" 13 savaiciu...Paskuidukrele vis pazyzdavo,kad nori seses.ir as vyrui zyzdavau,kad mno laikrodis tiksi...Ir viena vakara nutarem pabandyti...rezultatas stulbinantis-dvyniai.Visada norejau 3 vaiku ir kad butu dvyniai...
QUOTE(vaižgantė @ 2006 03 25, 22:12)
Nebenoriu ketvirto... Nebeturiu nei sveikatos,nei kantrybės...
Na, aš po dvynių sakiau, kad penkto tai jau nebenoriu, viską, kas nuo vaikų buvo likę išdalinau (nors po pirmų dviejų saugojau) ir bac - vienintelis neplanuotas netyčiukas. Nu ir ką - kantrybės ir sveikatos nė kiek ne mažiau, nei prieš 15 metų, kai pirmos laukiausi, o patirtis jau gerokai didesnė. Taigi - gimdau penktą, ne skitaip net neįsivaizduoju. Yr kartais kad ir už mus suplanuoja, nežiūrint į visas apsaugas...
Laukiuosi pemkto ir labai tuo dziaugiuosi Man patinka buti mama. Kur kas labiau, nei istaigos darbuotoja Visada svajoajau, kaip gerai butu vaikuti paauginti namie bent iki kokiu 2 m., o tekdavo metinuka atiduoti i darzeli ir eiti dirbti. O dabar atrodo si svajone issipildys (jei valdzia nieko nepakeis).
Didziuojuos, kad turiu daug vaiku, ir manau visai neprivalau niekam irodineti, kad nesu asociali. O kas del nuomones, kad daugiavaikes seimos dazniausiai neturtingos, tai deja tiesa musu valstybeje. Nesudaromos salygos musu salyje mamoms dirbti joms patogiu grafiku. Taigi iseitys dvi: palieki vaikus ir dirbi, arba augini vaikus ir gyveni is pasalpu. Kas kam svarbiau... Todel ir stokoja daugiavaikes seimos, o visai ne todel kad nenori dirbti
Didziuojuos, kad turiu daug vaiku, ir manau visai neprivalau niekam irodineti, kad nesu asociali. O kas del nuomones, kad daugiavaikes seimos dazniausiai neturtingos, tai deja tiesa musu valstybeje. Nesudaromos salygos musu salyje mamoms dirbti joms patogiu grafiku. Taigi iseitys dvi: palieki vaikus ir dirbi, arba augini vaikus ir gyveni is pasalpu. Kas kam svarbiau... Todel ir stokoja daugiavaikes seimos, o visai ne todel kad nenori dirbti
QUOTE(Emilė @ 2009 08 08, 16:30)
Na, aš po dvynių sakiau, kad penkto tai jau nebenoriu, viską, kas nuo vaikų buvo likę išdalinau (nors po pirmų dviejų saugojau) ir bac - vienintelis neplanuotas netyčiukas. Nu ir ką - kantrybės ir sveikatos nė kiek ne mažiau, nei prieš 15 metų, kai pirmos laukiausi, o patirtis jau gerokai didesnė. Taigi - gimdau penktą, ne skitaip net neįsivaizduoju. Yr kartais kad ir už mus suplanuoja, nežiūrint į visas apsaugas...
Kai buvau dar paaugle, zinojau, kad turesiu du vaikus tikrai. Kai susipazinau su savo vyru, jam si mintis atrode taip pat priimtina. Pirmoji dukra buvo planuota. Labai dziaugemes, kai pastojau ir labai laukeme savo mazylio. Antroji dukrele taip pat planuota. Iki pastojant su antragime, patyriau persileidima, tuomet laukiausi dvynuku. Na bet kaip Dievo duota, taip ir yra. Gime sveika ir grazi mano vidurinele. Sunu irgi planavome. Netyciuku pas mus nebuvo. Ir dabar noras tureti ketvirta vaikeli yra labai stiprus. Vyras siek tiek stabdo del nestabilios dabartines padeties, bet zinau, kad ketvrita vaikeli bet kuriuo atveju turesime. Jauciuosi pilnai saves nerealizuojanti, man to reikia, todel ir noras yra.
Ir pilnai sutinku su Fasstum nuomone. Daugiavaikes seimos toli grazu ne visos asocialios, bet koks gi tikslas tai irodineti? Tu gyveni ir zinai, kad tau ir tavo vaikams nieko netruksta. Tad kam gi dar sukti galva? O jei kiti su tavimi nesugeba pasidziaugti tavo vaikais ir tavo laime - tai jau ju problemos ir ju mastymas brokuotas...
Ir pilnai sutinku su Fasstum nuomone. Daugiavaikes seimos toli grazu ne visos asocialios, bet koks gi tikslas tai irodineti? Tu gyveni ir zinai, kad tau ir tavo vaikams nieko netruksta. Tad kam gi dar sukti galva? O jei kiti su tavimi nesugeba pasidziaugti tavo vaikais ir tavo laime - tai jau ju problemos ir ju mastymas brokuotas...
QUOTE(fasstum @ 2009 08 10, 15:35)
Didziuojuos, kad turiu daug vaiku, ir manau visai neprivalau niekam irodineti, kad nesu asociali. O kas del nuomones, kad daugiavaikes seimos dazniausiai neturtingos, tai deja tiesa musu valstybeje. Nesudaromos salygos musu salyje mamoms dirbti joms patogiu grafiku. Taigi iseitys dvi: palieki vaikus ir dirbi, arba augini vaikus ir gyveni is pasalpu. Kas kam svarbiau... Todel ir stokoja daugiavaikes seimos, o visai ne todel kad nenori dirbti
Pasirašau po kiekvienu žodžiu
augau viena ir pavydejau draugems kad turi broliu,sesiu.kai man buvo 13 m gime broliukas.faina buvo ,bet skirtumas didokas tuo metu buvo.dabar tai gerai.todel ir turiu keturis kad jiems linksmiau butu.
QUOTE(beskaiste @ 2009 09 04, 11:06)
augau viena ir pavydejau draugems kad turi broliu,sesiu.kai man buvo 13 m gime broliukas.faina buvo ,bet skirtumas didokas tuo metu buvo.dabar tai gerai.todel ir turiu keturis kad jiems linksmiau butu.