O štai mes šešis VYRUS auginame, ir mums DZIN, ką apie tai kiti galvoja.
Linkiu ir kitoms būti drąsesnėms .
O o o ! JĖGA ištikrųjų jėga ! Šaunuolė! Stiprybės Tau ir Tavo vyrukams? Kaip Tu suspėji? Aš su trimis vaikais padejuoju, kad kartais sunku, bet dabar man turi būti gėda , nes tik pusę vargo palyginus su Tavim. Dar kartą Tau stiprybės, kantrybės ir sveikatos sveikatos sveikatos!
Aš pati prieš labai dideles šeimas ,nors pati esu iš keturių. Manau ,kad vaikams tikrai reikia skirti daugiau dėmesio,o su tokiu kiekiu mama pervargsta ir augant prisikaupia daug nuoskaudų.Taip, labai smagu žiūrėti į kartu žaidžiančius vaikus ,kai vyrenysis didžiuodamasis sako kad tai jo sesė.Bet kai pagalvoju apie jų ateitį,mokyklą ,manau kad tėvai turėtų jausti atsakomybę ir suteikti savo vaikams ne tik gyvybę ,bet ir šansą įsitvirtinti gyvenime, juk jau baigėsi tarybiniai laikai kai buvo galima pradėti nuo nulio.Aišku nenoriu nieko įžeist ,bet ir apie tai reikia pagalvoti .
[quote=ulija,2005 02 26, 12:01]
tėvai turėtų jausti atsakomybę ir suteikti savo vaikams ne tik gyvybę ,bet ir šansą įsitvirtinti gyvenime, juk jau baigėsi tarybiniai laikai kai buvo galima pradėti nuo nulio.
Iš kur tokie stereotipai? Jeigu daugiavaikė šeima, tai būtinai tarybinio mastymo, nuskurdę, gyvenantys "a la malkinė" ir pan.
Auginu vaikus ir patikėkite, visi aprengti, pamaitinti ir pasistengsiu, kad ateityje turėtų tinkamą išsilavinimą. Galbūt dėmesio kiekvienam skiriama mažiau, nei jo galima būtų skirti vienam ar dviem, bet yra tarpusavio sutarimas ir bendravimas tarp pačių vaikų. Pagaliau juk vaikai anksčiau ar vėliau išeina į kolektyvus, kur auklėtoja ar mokytoja taip pat tik viena, o vaikų 20-30. Koks tada dėmesys? Kita vertus gali būti nevienas, bet jaustis vienišas ir atvirkščiai.
Aš pati iš trijų vaikų, esu jauniausia šeimoj ir dėl to jokių nuoskaudų nejaučiu. Savo laiku neįsigijau aukštojo tik todėl, kad tėvų norai buvo ne rodiklis. Todėl dabar zubrinu neakivaizdžiai .
Čia mano tokie pamastymai.....
tėvai turėtų jausti atsakomybę ir suteikti savo vaikams ne tik gyvybę ,bet ir šansą įsitvirtinti gyvenime, juk jau baigėsi tarybiniai laikai kai buvo galima pradėti nuo nulio.
Iš kur tokie stereotipai? Jeigu daugiavaikė šeima, tai būtinai tarybinio mastymo, nuskurdę, gyvenantys "a la malkinė" ir pan.
Auginu vaikus ir patikėkite, visi aprengti, pamaitinti ir pasistengsiu, kad ateityje turėtų tinkamą išsilavinimą. Galbūt dėmesio kiekvienam skiriama mažiau, nei jo galima būtų skirti vienam ar dviem, bet yra tarpusavio sutarimas ir bendravimas tarp pačių vaikų. Pagaliau juk vaikai anksčiau ar vėliau išeina į kolektyvus, kur auklėtoja ar mokytoja taip pat tik viena, o vaikų 20-30. Koks tada dėmesys? Kita vertus gali būti nevienas, bet jaustis vienišas ir atvirkščiai.
Aš pati iš trijų vaikų, esu jauniausia šeimoj ir dėl to jokių nuoskaudų nejaučiu. Savo laiku neįsigijau aukštojo tik todėl, kad tėvų norai buvo ne rodiklis. Todėl dabar zubrinu neakivaizdžiai .
Čia mano tokie pamastymai.....
Mes kol kas turime viena mergyte. O vyras jau kiekviena diena suokia apie antra Tik as kazkaip stabdau
As manau , kad lengviau gyventi kai turi broli ar sesere, turi su kuo zaisti kai mazas, turi i ka atsiremti paauges
Musu visuomeneje yra sukurti nerealiai slykstus stereotipai (sovietmecio palikimas) jei daug vaiku: seima sociali, tevai prasigere, vaikai nusepe, nusmurge, suvarge. Ne velnio, daznai buna visai kitaip. As lenkiu galva, gatveje sutikusi mama su trim ir daugiau vaiku. Kai pagalvoju, kiek reikia atiduoti saves tevams, aukoti daugybe dienu ir naktu, kol tas mazulelis paauga
juk pripazinkim nieko ta valstybe finansiskai nepadeda, tik labai jau daug sneka.
As manau , kad lengviau gyventi kai turi broli ar sesere, turi su kuo zaisti kai mazas, turi i ka atsiremti paauges
Musu visuomeneje yra sukurti nerealiai slykstus stereotipai (sovietmecio palikimas) jei daug vaiku: seima sociali, tevai prasigere, vaikai nusepe, nusmurge, suvarge. Ne velnio, daznai buna visai kitaip. As lenkiu galva, gatveje sutikusi mama su trim ir daugiau vaiku. Kai pagalvoju, kiek reikia atiduoti saves tevams, aukoti daugybe dienu ir naktu, kol tas mazulelis paauga
juk pripazinkim nieko ta valstybe finansiskai nepadeda, tik labai jau daug sneka.
O as visada maniau, kad uzteks ir dvieju, bet praejus 7 metams po antro vauko gimimo, o dar po to, kai draugai turi nuostabia pyple, net negalejau susitvardyti-pasakiau vyrui, noriu dar vieno. Ir kadangi didelio priestaravimo nebuvo (nors vyras vienturtis) dabar trecias jau pakliui. As labai laiminga
As esu is dvieju vaiku seimos, bet pati apie didele seima visai nesvajoju...Pradziai man uztektu vieno, o tik paskui galvosiu ar man pakanka jo, ar reikia daugiau. Na, noreti daug ko galima, bet dar reikia pagimdyti. Man, kaip negimdziusiai tai sunki uzduotis
As manau, jei seimoje tos pacios lyties vaikai, tai jiems tikrai turetu buti linksma ir gera, bet kai skirtingos - yra kitaip. Jie turi skirtingus draugus, skirtingi pomegiai ir pan. tas pats, kaip vienas. Aisku, cia pagal save sprendziu.
As manau, jei seimoje tos pacios lyties vaikai, tai jiems tikrai turetu buti linksma ir gera, bet kai skirtingos - yra kitaip. Jie turi skirtingus draugus, skirtingi pomegiai ir pan. tas pats, kaip vienas. Aisku, cia pagal save sprendziu.
Sveikos,mamytės!įlindau čia iš smalsumo,tai norėčiau įkišti ir savo trigrašį.Aš augau šeimoj,kur buvom trys sesės ir du broliai dvyniai.aš vyriausia,o broliai atsirado po13,5metų po manęs.Kaip mes juos mylėjom ir tebemylim-ne tas žodis.Ir tarpusavy gerai sutariam,ir nuoskaudų lyg ir nėr.Pakalbam kartais,kad ne viską turėjom,ko norėjosi,bet meilės tai tikrai netrūko.Aš pati turiu3bernus.Pernai pakeliui buvo4as...deja .Tikėjomės,kad po didelio laiko tarpo popaskutinio gimdymo bus viskas gerai,bet taip neivyko...Visi mūsų vaikai planuoti.Didysis jau dvyliktokas.Gyvenam mes kaime,uždirbam ne krūvas,bet turim ir kompą naują ir internetą ir šiaip stengiamės vaikams suteikti viską kas mūsų jėgoms.vyresnėlis planuoja studijuoti aukštojoj,mokos gerai.Jei įstos tai tikrai padėsim.Ir kitų poreikiaipatenkinami,ir valgom mes,ne bulves.Meilės irgi su kaupu,tdėl kad visi labai laukti.Ngimdžiau vaikų pagal principą"davė dievas dantis,duos ir duonos".nes tą duoną,o ir sviestą patiems uždirbti reikia.Džiaugiuosi savo vaikų santykiais tarpusavyje.Aišku,jie kaip ir visi berniūkščiai pasimuša,bet įsikišti dėl grubumo dar neteko.
as pati kilusi is vidutines seimos-mes esam tik 2seses. viena kita begalo , be krasto mylim .sese turi tik viena vienintele dukra(13m)ir daugiau nebesvajoja, nes ir sios per akis.taciau pati svajoju turet ne viena vaika, taciau tik tada, kai bus salygos jiems auginti. na o dabar reikia dziaugtis kol kas vienu
PRIIMKIT IR MANE. AUGINU KETURIS SUNUS. JEI BUTU SIEK TIEK GERESNES SALYGOS AUGINCIAU IR DAUGIAU. PATI ESU VIENTURTE. KOGERO TODEL IR NOREJAU DAUGIAU VAIKUCIU. NEGALIU PAKESTI KAIMYNU ZVILGSNIU, KREIVU SYPSENELIU, MAT DAUGIAVAIKE, SOCIALIAI REMTINA, TAI VOS NEDEGRADAVUSI SEIMYNELE. AUGAM IR DZIAUGIAMES KAD MUSU DAUG.
O KAI PAGALVOJI APIE ATEITI, KAI UZAUGS, KAI SULEKS I GIMTUS NAMUS SU SAVO SEIMOM IR VAIKAIS......ECH
O KAI PAGALVOJI APIE ATEITI, KAI UZAUGS, KAI SULEKS I GIMTUS NAMUS SU SAVO SEIMOM IR VAIKAIS......ECH
QUOTE(dovile38 @ 2005 04 07, 13:49)
PRIIMKIT IR MANE. AUGINU KETURIS SUNUS. JEI BUTU SIEK TIEK GERESNES SALYGOS AUGINCIAU IR DAUGIAU. PATI ESU VIENTURTE. KOGERO TODEL IR NOREJAU DAUGIAU VAIKUCIU. NEGALIU PAKESTI KAIMYNU ZVILGSNIU, KREIVU SYPSENELIU, MAT DAUGIAVAIKE, SOCIALIAI REMTINA, TAI VOS NEDEGRADAVUSI SEIMYNELE. AUGAM IR DZIAUGIAMES KAD MUSU DAUG.
O KAI PAGALVOJI APIE ATEITI, KAI UZAUGS, KAI SULEKS I GIMTUS NAMUS SU SAVO SEIMOM IR VAIKAIS......ECH
O KAI PAGALVOJI APIE ATEITI, KAI UZAUGS, KAI SULEKS I GIMTUS NAMUS SU SAVO SEIMOM IR VAIKAIS......ECH
Junkis prie manęs. Aš turiu 6 sūnus ir gimę panašiai, kaip taviškiai:
1990.07.26
1992.06.17
2001.05.28
2002.12.24
2005.01.22 - du