o tu kiekvieną gyvenimo akimirką jautiesi laiminga ir viskuo patenkinta? mano "problemos" labiau iš serijos "skrybėlaitė nemadinga, ak kokia aš nelaiminga" arba "niežti, bet negaliu pasikasyti", o ne tai kad "gelbėkit - nusižudysiu, gyvenimas neteko prasmės".
o mum taip gavosi,as isvis vaiku nenorejau gime du bernai,jokio trecio n e n o r e j o m .....trecia nestuma nutraukiau,bandem begt nuo likimo,bet jis mus pasivijo ir po 6 men vel pastojau,supratom kad tai zenklas,kad tai yra musu likimas....dabar as neysivaiduoju saves be savo vaiku,jie nuostabus !!!!!
visi vaikai labai planuoti, išmylėti , išlaukti.
visada sakiau ir sakysiu : Vaikas - Dievo dovana.
ir nepamirškime bent mintyse padėkot, už tai ,kad mes juos turime.
teko būti kitoj barikadų pusėj, patikėkit, kaip kenčia tos ,kurios nori, bet neturi
Labai noreciau ir as issakyti savo nuomone siuo klausimu. Laikai keiciasi, negalime gimdyti tiek kiek dievulis duoda, nes dievulis duoda paskui bedu turguje verkiama, kad va valstybe islaikyti padetu. Bet man asmeniskai baisiausia net ne tai, man nuosirdziai gaila tu vaiku, kurie auga tokioje aplinkoje kur tevai yra nepasiturintys, truksta pinigeliu net maistui. Manau reikia stengtis suteikti pilnavertiska gyvenima vaikui, su bureliais, su pilnom galimybem tobuleti ir realizuoti save, mokytis universitete, keliauti su vaiku, auginti pasaulio pilieti, o ne zmogu kuris auga kaime ir mato mama verkiancia laidose, kad maisto gauti. Pripazinkime kaip beprotiskai sunku islaikyti kokius 5 vaikus, man yra gaila kai moterys prisidengdamos ale jos nesisaugoja vardan religijos gimdo vaikucius nepritekliuje.... Kokie ziaurus vaikai siais laikais, tyciojasi is ju kad su tuo paciu megztuku vaiksto visa savaite. Asmeniskai as net nesvajojau apie vaikucius kol nebaigiau mokslu, nesusiradau pastovaus darbo, kol neturejau sviesaus rytojaus vizojos, nors vaikiuko norejau senai bet manau kad tai yra per daug savanaudiska gindyti tik del to kad noriu... Turi tam buti salygos!!!! Gimdyti reikia todel kad jau zinai, kad vaikeliui turesi ka suteikti, parodyt, nupirsi pilnavercio maisto, suteiksi silta busta, salygas mokytis, tobuleti!!!
Tos, kurios verkia laidose, kad maisto gautų, ir vieną-du augindamos verktų, ir labai abejoju, kad jos daug gimdo iš gilių religinių įsitikinimų.
Gerbūvis svarbu, bet vaikus gimdyti yra gamtos mums duotas laikas, kuris kartais praeina kuriant asmeninę gerovę, kuriai ribų nėra, nes visada gali būti dar geriau, o kai pagaliau jau viską turi, žiūrėk, vaikai jau "nebeišeina". Tada dar daugybė metų gydymosi, nusivylimų ir skausmo. Ta gerovė, bendrai paėmus, toks labai reliatyvus dalykas- šiandien turi, o rytoj gali ir nebeturėti.
Gimdyti tiek, kiek dievulis duoda, negalėčiau, nesugebėčiau, bet džiaugiuosi būdama mama ir turėdama tiek vaikų, kiek turiu.
Įlindau ir aš šios temos paskaitinėti. Kai pasigimdžiau trečią, o tai buvo tikra dovanėlė - mergaitė, atrodė, kad jau viskas, nieko mums nebetrūksta. Ir visi aplinkui kaip susitarę aiškina, kad visus daiktus jau reikėtų išparduot, išdalint, dar - kad aš jau turiu būti beprotiškai išsiilgusi darbo. Ir šiaip - lyg ir nebenormalu būtų norėti dar Ir ką gi: aš noriu dar vieno Gal esu nenormali?
Įlindau ir aš šios temos paskaitinėti. Kai pasigimdžiau trečią, o tai buvo tikra dovanėlė - mergaitė, atrodė, kad jau viskas, nieko mums nebetrūksta. Ir visi aplinkui kaip susitarę aiškina, kad visus daiktus jau reikėtų išparduot, išdalint, dar - kad aš jau turiu būti beprotiškai išsiilgusi darbo. Ir šiaip - lyg ir nebenormalu būtų norėti dar Ir ką gi: aš noriu dar vieno Gal esu nenormali?
Tada turbūt ir aš nenormali Nes po ketvirtojo gimimo praėjus metams, pradėjo lysti mintys, kad reikia ir tikrai bus dar vienas. Manau arba kokia dūšelė aplink jau sukasi, arba hormonai siautėja
Tada turbūt ir aš nenormali Nes po ketvirtojo gimimo praėjus metams, pradėjo lysti mintys, kad reikia ir tikrai bus dar vienas. Manau arba kokia dūšelė aplink jau sukasi, arba hormonai siautėja
jau tik nereikia pasakeliu sekti su tuo "netycia". Pas suaugusia moteri jokiu netycia buti negali, tik tycia, nes siais laikais ir apsisaugojimo priemoniu yra ir informacijos apie jas.
Dieve, meldžiu tave išminties, kad suprasčiau savo vyrą; meilės, kad jam atleisčiau, ir kantrybės, kad pakęsčiau nuotaikų kaitą. Nes, Dieve, jei paprašyčiau stiprybės, mirtinai jį primuščiau. Amen.
jau tik nereikia pasakeliu sekti su tuo "netycia". Pas suaugusia moteri jokiu netycia buti negali, tik tycia, nes siais laikais ir apsisaugojimo priemoniu yra ir informacijos apie jas.
jau tik nereikia pasakeliu sekti su tuo "netycia". Pas suaugusia moteri jokiu netycia buti negali, tik tycia, nes siais laikais ir apsisaugojimo priemoniu yra ir informacijos apie jas.