O jei mama, nors neturtinga, bet krikščioniškų pažiūrų? Arba net ne krikščioniškų - tiesiog apsiskaičiusi, ir žino, kad jau gimdoje - mažas žmogutis? O gal matė video, kur nufilmuota, kaip vaisius bėga nuo replių, ar kaip gyvas žmogutis suplėšomas į gabalus, ir nenori būti savo vaiko žudikė. Tai ar reikia jai pirštu ties smilkiniu sukiot? Gal ji taip išauklėta, kad geriau pati mirtų, bet aborto nedarytų.
Dėl apsaugos. Jei žmogus katalikas, turbūt tos, kurios sąžiningai prieš vestuves kursus lankė, girdėjo, kad bet kokios apsaugos priemonės išskyrus natūralų planavimą yra didelė nuodėmė... Gal žmogus nenori nusidėt, o su natūraliu planavimu nesusitvarko ir byra vaikiukai kaip žirniai
.
O gal žmogus tiki, kad kiekvienai yra skirta turėti tiek vaikelių, kiek skirta. Pavyzdžiui, aš, vėlai ištekėjusi, vėlai pasigimdžiusi pirmą, jau ką tik pagimdžius žinojau, kad vėl gimdysiu. Gal tik nenutuokiau, kad taip greit
. Beje, pagimdžius antrąjį vėl nuojauta neapleido, kad dar kažkas mane, kaip mamą kviečia. Pamenu, išsitariau savo mamai, kad dar norėčiau, o ji man ties smilkiniu pasukiojo
. Bet nutiko pagal mano nuojautą - turim ir pagrandukę -nuostabią žavią mergytę. Negaliu įsivaizduoti, koks gyvenimas būtų be jos.
Dabar saugomės, nes širdimi nebejaučiu to kvietimo - atrodo, kad nieko nebetrūksta, mes visi namie. Bet tvirtai žinau - jei pajusčiau po širdimi gyvybę - vėl džiūgaučiau. Aišku, būtų nerimo - gąsdintų nuostatos, kad vyresniame amžiuje didesnė apsigimimų rizika... Ech, jei kas nors galėtų padrąsinti, kad viskas bus gerai, gal ir ketvirto susilauktumėm dar
Nors... neturim santaupų, neturim savo namų... Tik mano aukštąjį išsilavinimą
O pinigai... Čia juos turi, čia gali jų netekti. Manau, svarbiausia nuostatos, požiūris į gyvybę, požiūris į vaiką. Kaip čia kažkas ir rašė - ir mažame butuke augo laimingi. O pinigai... kas iš jų, jei nebūtų tėvų meilės?
Jei nuoširdžiai - pavydžiu toms mamoms, kurios turi kokius 9 vaikučius, ir jos širdies meilės pakanka kiekvienam
Labai gražus postas..