Verkiant sustoja kvėpavimas

Manau kad butent jie, jau anksciau pastebejau, kad kai jis supyksta ir pradeda klykti pamirsta kvepuoti, del to pradeda melynuoti. Vakar as zaidziau su juo ir uzsimaniau i wc, nunesiau i manieza ir padejau pakalbinus, pamaciau kaip jis supyko ir lyg pradejo verkti, prie wc duru, isgirdau jo klyksma ir tyla, galvojau nusiramino ka pamates, bet kai atejau, jis buvo apsivertes keturiom ant pilvuko ir visas issiziojas melynas, paemiau ant ranku,o jis vis dar issiziojas buvo, pradejau purtyti, akys apsiverte ir tapo baltos, visas isitempe ir as sokau begti pas savo teti i lauka, vaikas jau buvo suglebes ir nerode jokiu gyvybes zenklu, tikrai ta minute mano pasamone, jau galvojo, kad viskas mire maziukas, pati pradejau drebeti, islekiau i lauka ir saukiu savo teciui, benui blogai kvieciam greitaja, kol tetis issitrauke telefona, maziukas jau buvo atsigaves ir i mane ziurejo tokiu idomiu zvilgsniu " mama gal tu durna, man viskas gerai", pradejo juoktis, kalbinti zaisti su mano teciu, o as stovejau ir derebejau kaip nzn kas.Man keisciausia, kad jis lyg niekur nieko po to bendravo, juokesi, lyg nieko nebutu nutike, kazkokia mistika blembacki, bet gyvenima patrumpino man tikrai. Kai mamai papasakojau, mama sake, kad ir mano broliui taip budavo, bet as jau to nepamenu. Dar lig siol sunku atsigauti po tokiu vaizdu ir dbr. saugau ji kaip koki porcelianini, kad tik kur nesusimustu ar nesupyktu, bet jei jau pyksta, nesu kur nors ka nors parodyti. Kad jis koks lb. jautrus tai tikrai ne, bet kad judrus tai taip, jis dbr. 8 men. ir jau mokinasi vaikscioti, jis nepasedi nei minutei ramiai ir daznai viskas nusibosta

Na taip, man ta minute prilygo kokiai 10 min (kai pirma karta pamateme). Musu dukrai taip pat buvo 8 men, nuslydo nuo laiptu, issigando ir uzsireke. Veliau pastebejau,kad tie priepuoliai issaukiami ne skausmo, o nervu daugiau Tai jau nebereaguodavau taip kaip pirma kart,nes kartodavosi kas menesi mazdaug.

Kas menesi ir alpdavo taip? nu nera jis koks nervininkas, man net keista, bet baisu kiekviena karta

Na mazdaug taip. Mano dukra irgi ne nervininke, tiesiog jautri, tai taip ir gaudavosi susinervinus. O va sunui, kuriam dabar 1.8 m, nei karto tokiu bajeriu nebuvo Jis kitokio charakterio. Kiek skaiciau, svarbu, kad vaikas neismoktu tos busenos issaukti pats, kad pagasdinti tevus ir kad jie darytu taip, kaip jis nori

kai labai uzsigauna tai tarp rekimu eeee irgi atrodo kad sustoja.. bet cia turbut ne tas pats...

Sveikos

Mano maziukei jau 4 metukai, tad galiu pasakyt aciu Dievui baigesi tie priepuoliai. Aisku as ja verkiancia vis tiek stebiu. Siaip kaprizinga panele, stato ant blakstienu ne tik namiskius, bet ir darzelio vaikus, ir aukletojas.

Sveikos,

Pagaliau ir aš prisėdau paskaityti, ar kitoms tokių bėdų yra. Ir nusiraminau sužinojus, kad čia nieko baisaus, nors pas neurologa manau nueisim....
Mėlynavimo bėda pirmą kartą ištiko kaip sūnelis prisivėrė pirštukus buvo apie 1 metukų laiko: tik pradėjo verkti ir staiga nustojo, pradėjo mėlynuoti, bandėm kratyti su vyru, bet nieko nepadėjo. Nualpo ant rankų, tada vyras užrėkė, kad nešk po vandeniu ir apliejus veiduką atsigavo, bet dar ilgai verkė ir matės, kad jis pats išsigandęs. Praėjo gal koks mėnuo kaip vėl pasikartojo, bet šį kartą jau žinojau ką daryti. O dabar jau dažnokai pasitaiko, kartais į savaitę po kelis kartus, bet tik tada kaip būna pervargęs arba labai jau stipriai užsigauna. Kadangi gyvenam name, tad iki vandens šaltinio kartais tenka bėgti laiptais žemyn, tačiau net ir užtrukus tam reikalui iki kokiu 10 sekundžių jis pats niekada nėra savaime atsigavęs. Nes jei nieko nedarai tada nualpsta, akys iššoka, visas mėlynas. Tad niekada nebandžiau laukti, kad atsigautų pats. Gal kada išdrįsiu, bet bijau, kad paskui galiu neatgaivinti. Dėl netinkamo auklėjimo - prieštaraučiau, nes patys auginam pagal išmintingos meilės/ prieraišios tėvystės principus ( Knyga Išmintinga meilė), kur tikrai išmoko kaip vaikui padėti augti be tokių dalykų. Aš prieš rykšteles, nes vyras yra bandęs tokiu atveju užploti, bet niekuo nepadėjo. o kaip atsigauna, jis būna labai išsigandęs, tad mušimas čia manau nepadės. Tad žiūrėsim ką pasakys neurologas, bet manau viskas anksčiau ar vėliau bus gerai

Benukui jau 1,4 m. jis jau atrodo ismoko nebealpti, taciau pakelti ant ranku vis dar reikia, nes kitaip sunku jam nusiraminti. Saltu vandeniu as nepilciau, nes manau, vaikas dar labiau gali issigasti, geriau pusti i burnyte oro, rodyti per langa kaip sninga ar masina vaziuoja, kazkuo sudominti ir tada jam atrodys kad viskas ok. O svarbiausia yra nepakinkuoti, zinau, kaip tai sudetinga, bet kai as susitaikiau su ta mintim ir man nebe taip baisu buvo mano sunus ismoko nebealpti, nes mato mama rami, vis nunesa ka nors parodyti tyliai ir graziai kalba, tai ko cia dabar alpti. Tikiuosi, kad daugiau niekada nepasikartos tie alpimai, nes baime ivare man jie tokia, kad kiekviena karta kai vaikas koks kur susimusa ir pradeda verkti, negaliu i tai ramiai ziureti. Taciau su savu vaiku viskas kitaip. Dabar dar tikiuosi, kad ir melynavimai baigsis, nes vaizdas, tai irgi kraupus buna

Is tikro tai tiesa - butinai pasikonsultuokite su gyd, ir bandykite uzkirsti kelia alpimui - galima staiga sushukti, i langa barbenti, pusti ora i burna, kad vaikas atkreiptu demesi. Kai jis nenualps,ir Jums bus maziau streso.
As asmeniskai rami nebudavau, is karto imdavausi veiksmu, kai matydavau, kad eina link uzsirekimo.

na ir mes turim sia liga pasirodo
labai isgasdino, labai.
bet tie uzsirekimai dazneja, o vaikui dar tik pusmetis. tai jei jie iki 3 metu truks??
ar buna kad jeo jau nystoja kvepuot, tai jau kaskart jei nepavyks nuramint - taip ir bus?

ar praeitu tas nekvepavimas savaime, jei nepamatyciau?

man kazkas labai baisaus cia, o gydytojai tik tepasako, jog taip buna vaikams...

Mums irgi būdavo labai baisiai, nuo 2 metukų ėmė retėti ir visai išnyko, pati net netikėjau, kad taip staigiai gali baigtis. Prasidėjo nuo metukų ir trijų mėnesių, o priepuolių dažnumas -1-2 k. per savaitę. Atrodo labai baisiai iš šalies. Mes jau buvome apsipratę. Šiaip rašo, kad nieko nedarant vaikui, per minutę kvėpavimas vėl atsiranda. Bet mes niekada nelaukdavom. Pasinaudojom čia kažkieno patarimu ir jei pamatydavom, kad tuoj pradės dusti, atkreipdavom staigiai dėmesį į ką nors, tikrai padėdavo. O jei jau nustodavo kvėpuoti tada būtinai paguldydavau ant rankų ir pūsdavau orą į veiduką. Tik negalima stačio vaiko imti ant rankų, pirmą kartą nežinojau, tai paimiau stačią ir prarado sąmonę, išvis buvo baisu, pradėjau dirbtinį kvėpavimą daryti, vyrui liepiau greitąją kviesti, nes nežinojom, kas čia atsitiko...

Mano sunui dabar jau 1,8 m. tai ismokom daugiau maziau kontroliuoti. Tiesiog kai pradeda rimtai verkti, reikia neparodyti, kad tu issigasti, kalbini ramiu tonu, graziai pasakai, kad cia nieko tokio ir tt. jei matau, kad tai neveikia, tada staigiai kilsteliu ji i ora, arba parodau kur kokia katyte eina ar kas, bet taip staigiai, kad jis net nesupranta eina ta kate ar ne. O jei as bunu kitam kambaryje, vyras salia buna, tai sunui uzatenka pamatyti mane, kad as pasirodau akiratyje ir jis normaliai ikvepia. Na o jei jau nieko nepavyksta padaryti, tai tiesiog paguldai ant ranku gulsciai ir kalbini, snekini, bet tik reikia viska ramiu tonu daryti, nes jei busi susinervinus ar reksi, pastebejau, kad jis ilgiau neatsikelia po nualpimo.Maniskis jei jau mato, kad jam bus dusimas ir musu nera salia, tai lipa kur auksciau, ar ant sofos ar ant kazkur, kad tik pasiliptu auksciau, tada ikvepia normaliai. Pastebejau, kad tikrai tu spazmu pamazejo tfu tfu tfu. kantrybes mamytes ir stiprybes, isaugsit tikrai, kol dar visai maziukas, tai jam paciam baisu kas ir kaip, o veliau ismoksta jie savo spazmus suvaldyti, tik reikia ramaus tono ir viskas bus ok