oi, oi, oi. minčių daug

. Žodžiu buvo su manim taip: truputį perdaug atsipalaidavau vieną vasarą

. su mergom po darbo prie ežeriuko, aliuko, namo 4 - 5 ryto. kentėjo, kentėjo mano diedas ir kalbėti bandė, vat užėjo man bzikas ir nors tu ką. vieną dieną prisiekiu "viskas busiu gera", niu nesigaudavo.

ir paėmė man diržą

, pašventino porą kartų gerai ir psio

. Nu šakės, jaučiausi ant tiek pažeminta

, siaubas, galvojau išsiskirsiu, bet gi pati prisiprašiau. nežinau

, bet jau tie kurie pastoviai moterims svilina padus, tai aš turbūt jiems patiems pasvilinčiau

, vieną kartą tai ir buvo: draugė vis kentėdavo nuo vyrelio. tai mes draugelės susirinkom ir pavarėm - pašokdinom, vargšelis net apsiverkė. Manau tokiems reiktų duot į kailį

. Gal įkuriam kokią pagalbos tarnybą " amazonės" ar "atsargiai, kiberbobos"

, padeda tokie dalykai, nes išties tokie diedai yra bailiai

.