o buvo taip...su vyru labai ilgai kalbejom ir aptarinejom kad vaiko norim bet tai kliude mokslai, paskui kad nuomojam buta, bet pries pat kaledas šeip ne taip ikalbejau ir po naujuju suzinojom kad jau plaka nauja sirdele. su didžiuliu dziaugsmu isvaziavau Klaipedon i sesija ir ten dziaugsmai baigesi ivyko persileidimas.... po jo seke ilgas kelimasis is tos juodos prarajos. vyras gavo gera darba, nusipirkom buta bet man tai dziaugsmo įpatingo nekelė- jaučiau tuštuma. vyras nejuokais issigando ir nutarem sulauzyt visus gydytoju draudimus ir po velyku sulaukem atpildo mes vel laukiam stebuklo. nestumas vyko sklandziai, mane labai saugojo, iki12 savaites galvojau kad esu stikline vyras beveik nieko neleido daryt

12,31d. 5 valanda ryto jauciu kad kažkas neiprasto darosi, vaikutis miega, o as vysa nakti begu pas nikštukus, jauciu kad kazkas ne taip. atsisedu lovoi ir tik pliuuuuuuuukst slapia, puse lovos skesta

labai gerai pamenu kaip gydytojas liepe stumti, kaip mano dukryte pagulde man ant krutines, apsiašarojusi iš laimės vyra, juokaujančias akušeres...
man iki šiol vakarais pasireiškia didelis ilgesys gimdymui- nesvarbu kad teko gimdyt 16 valandų man svarbiausia kad turiu pati didžiausia nauju metų stebukla savo dukrytę
