QUOTE(laureta @ 2008 04 29, 09:38)
Vaikas yra mano, ne mociutes. Kol esu gyva todel spresti turiu teise tik as ir as.
Neteisinu močiutės, ji turbūt peržengė savo įgaliojimų ribas. Bet jumyse didžiąją dalimi kalba pukybė. Vaikui nieko nenutiko, šventę jei norite galite organizuoti - žalos kokios. Jus skaudina kad ne JŪS tarėte paskutinį žodį. Nors turėjote teisę būti ta kuri sprendžia, tai jųsų valia ir teisė, bet nėra jokio reikalo širsti, jei atsitikio kitaip, o juo labiau širsti ant jūsų ar jūsų vyro motinos, kuri yra vienas iš pačių artimiausių žmonių. Atlaidumo
QUOTE(jolita.martyna @ 2008 04 29, 16:58)
Tokiu atveju krikstas neturetu galioti,juk nebuvo reikalo krikstyti
Papildyta:
kaip suprantu tokios butinybes tam vaikeliui nebuvo ir kunigas buvo toje valstybeje ir mirtis negrese ir visi kiti artimieji buvo salia to vaikelio
Papildyta:
kaip suprantu tokios butinybes tam vaikeliui nebuvo ir kunigas buvo toje valstybeje ir mirtis negrese ir visi kiti artimieji buvo salia to vaikelio
Nemanau, kad turėtų negalioti. Juk jei kirpėjas neturėjo teisės nurirpti plaukų ir net jei teismas pripažintų, kad plaukai vis dar turėtų būti jums ant galvos jie ten nepailgėtų, jei jau nukirpti.
Vaikas pakrikštytas. Kunigas tik papildys krikštą.
QUOTE(jbs @ 2008 04 30, 18:34)
Nedovanočiau tokio įžūlumo.
Čia krikščionio žodžiai? O kur priesakai mylėti savo artimą kaip save, net priešus mylėti.... O jūs sakote mamai neatleistumėte? Močiutei, kuri troško savo anūkui visko ko geriausio ?