Mergaites, papasakosiu savo nuojautas ir speliojimus apie lyti.
laukiamies pirmojo angeliuko.
Mano vyras ir as labai noretume mergytes, bet istorija yra tokia:
kai tik pastojau buvo mintis kokius tris keturis menesius mergaite, tiesiog kalbedavau su pilvu ir kitaip liezuvis nesiversdavo tik mano dukryte. Aisku visi suzinojo, kad laukiuosi, bus berniukas, zinot musu dedes, tetos, draugai geriausi ekstrasensai, na tuomet pradejau galvoti gal tikrai berniukas, pradejau save nuteikineti, kad berniukas. Sapnuoju, kad gimsta labai grazus sunus (sako sapnai pildosi is antro galo?) nezinau, dar nepatikrinau
. Pradzioje veidas buvo baisokas, pati sau buvau labai negrazi, spuogai bere kaip nezinau kas, saldumynai mano draugai. Vizitas pas gydytoja, eko nenoriai, nors buvo kokia nepilna 18 savaiciu, gydytoja sako speju, kad bus sunus, na ka sunus tai sunus. Antra karta sapnuoju, kad vel gista sunus (???). Kiekviena karta mano gyne ziuri mane per eko, tai jai iki siol nieko nesimato (???). Bet uzvakar buvau pas gyne, sakau nesakykite jei matysi kas bus, ji sako gerai, o ko laukiate, as sakau noretume mergaites, jos veido israiska pasikeite, kaip supratau, kad nemato, bet tikrai ne mergaite. Po to ji man sako, as is veido bruozu matau kas bus, o as sakau, ar matet kas bus, ji taigi saket nesakiti, tai taip ir nesakykite, bet ar matote, o ji sako man is veido matosi, o be to as prie tos pacios nuomones, ka ji mate netikrai dar kai mes buvome labai mazi
. Tai va pasimetusi esu.
O dar geriausia, kai su siulu ir adata bendradarbe pamakalavo ant mano pilvo, tai abu kartus rode, kad mergaite. O nuojauta sako berniukas, veidas dabar jau susitvarke, nors buna visko. Tai nebezinau ir smalsu ir aisku noretusi, kad butu visgi mergaite.