Sąrėmių, stūmimo skausmai - kokie jie?

Aš pirmąjį buvau nusiteikusi gimdyti natūraliai be jokių nuskausminamųjų , tačiau o vargeli. Kaip tas nusiteikimas skyrėsi nuo realios patirties Namuose nubėgo vandenys ir gal už 15 min. prasidėjo sąrėmiai. Dažni ir skausmingi. Kas 3 min. Iš pradžių atrodė, kad tik sugnyba pilvą ir paleidžia, ilgainiui tas skausmas perėjo į visur. Po 2 val. atrodė, kad skauda visur - pilvą, visą nugarą, kojas. Per tas dvi valandas pasistūmėjau menkai 1 cm. Skausmas atrodė labai stiprus. Visi nusiteikimai, patarimai išbluko išsitrynė dingo... Skausmo nepalengvino nei masažai, nei atsigėrimai, nei kompresai, nei vaikščiojimai... Buvau tik aš ir nuolatinis skausmas, ir kuris atrodė, kad niekada nesibaigs Akušerė matydama mane tokią besikankinančią pamatavo sąrėmių stiprumą. Išdavikė rodyklėlė rodė dar visai silpnus sąrėmius, o jų jau niekaip negalėjau tverti . Kaklelio atsidarymas vos 3 cm, o aš lipu sienomis. Tada kažkaip apsisprendžiau epidūrui. Gimdymo veikla paspartėjo kelis sykius, aš per tą laiką atgavau prarastas jėgas, nusiraminau ir susikaupiau stūmimui. Viskas praėjo sklandžiai Kokius 3 mėnesius sklandžiau tarsi ant sparnų. Buvo tokia euforija Pienelio buvo taip pat ir natūraliai maitinau gana ilgai.
Tad sekančius vaikelius gimdžiau taip pat su epidūrine nejautra Pienelio buvo po visų gimdymų ir visus savo vaikučius maitinau natūraliai ilgai (mažąją iki 1,5 metukų).
Kiekvienas žmogus skirtingas ir aš už kiekvieno jam geriausiai tinkantį sprendimą.

isivazdavau pries gimdyma, kad netaip skaudes, bet skaudejo labai... mylimasis sake, kad net su dievais snekejau, sakiau einam namo... nelabai pamenu, o padejo gydytoja ir mylimasis salia, kur tik ir girdejau ju balsus kvepuok, nekvepuok, labai susikoncentravau i ta ka man sako, tai ir padejo. dar gydytoja pazadejo vis po pusvalandzio epidura, tai vis laukiau to pusvalandzio taip ir pagimdziau be epiduro. labai svarbu nusiteikti pozityviai, tai padeda.

Man irgi buvo siaubingas skausmas, bet as nerekiau, nes kai pabandziau man akusere atreze ka tu cia rekt atejai ar gimdyt tai as nei cipt uz tat samone praradinejau. Gerai kad truko tai nelabai ilgai. Skausma tikrai galeciau priligint prrie to mirties skausmo, bet jis to vertas, nes pasauly isvydo dar vienas stebuklas.

jei jau tas gimdymo skausmas butu toks nepakeliamas, tai tikriausiai 80 % moteru mirtu, bet kazkodel nemirsta (as nekalbu komplikaciju atvejus), o gimdo dar ir dar karta. as nesakau, kad neskauda- tikrai skauda, bet, kad negirdet daktaru, tai sito as nesuprantu...juk darai ne savo, o vaiko labui, kad butu geriau, o kiekviena mama gali viska iskest, kad jos mazyliui viskas butu ok mergaites, pagalvokit apie tai, kad tie epidurai ne taip jau ir senai atsidaro...musu mamos gimde ir pagimde...o siais laikais esam labai jau paplerusios (tikrai nenoriu nei vienos izeist, bet taip jau yra). o epidura daktarai be pasirasyto sutikimo negali daryti, nes rizikuoja savo kailiu... o jei jau taip padare, tai vadinasi gerokai gazdinai daktarus ir trukdei vakuciui ateit i si pasauli.

Nemanau, kad cia sritis kur gali buti vieninga nuomone, gi visoms skirtingai skauda, visos skirtingai pakelia skausma, tai individualu...
Gimdziau nuo 01 iki 10val, bet saremius jutau normaliai nuo 6val tik, tai galima sakyt kankinausi tik 4 val ir tai is ju pirmas dvi val kentejau saremius sukandus dantis ir sakiau sau, kad tai praeis, galvojau, kad pakelsiu tuos skausmus normaliai, bet kai prasidejo kitos dvi valandos nieko padaryti nebegalejau, pradejau saukti ir trankytis saremiu metu, o kai laukdavau saremiu tai lyg niekur nieko kalbedavau su akusere, gydytoju, gimdymo metu nepraradau orientacijos ir vis klausdavau gydytojo ka man daryti Tik pagimdzius jausmas nenusakomas, ka cia as, zinot pacios

Sienom lipau,buvau pasiekus 240,epiduru pasidziaugiau 1h, o paskui turejo nuimti,nes vaiko galvytes padetis buvo -1 ir reikejo jausti stumima,tad po 4h stumimo tik isvydau mazyte...Negaleciau pasakyti jog skausmas malonus,o ir pati gan pakanti,bet teko tiek verkti,tiek ir parekti...
Papildyta:


Gimdziau ne LT,tad nenumanau kaip ten,bet teko prakeikti petidina,nes jauciausi kaip muse pridauzta,o skausmai buvo tie patys...Pilnai sutinku,Epiduras-puikus nuskausminamieji,galima pailseti,pasiruosti stumimui,mano atveju ju poveiki panaikino,bet 8h tverti skausmus ir 4h stumti,tai beprotybe...Beje buvau palikta,jog stumciau pati ir galiu pasakyti,daug paprasciau,nei kazkas vaiksto aplink ir rekauja push push O del karsto vandens,dabar zinosiu )

pirmaja mergyte gimdziau naturaliai, skausmas uzejo 10 ryto, o pagimdziau 4 val dienos, na, aisku, skaudejo nemenkai, bet linksminancios dujos gal siek tiek padejo, bet nerekiau, nesukavau ir nesiterikavau, tiesiog baisiai skaudejo ir kentejau, antra karta eidama gymdyti jau labaii bijojau, nes zinojau, kas laukia, tad pasiprasiau epiduro, saremius iskenciau be jokio skausmo, nors iki tol taip pat skaudejo, bet ryzausi epidurai, nes as esu lepi skausmui, issigandau, kad nesusitvarkysiu, daktare pasake ramiu tonu, na, jau zinai, ka reiskia gimdyti naturaliai, gali bandyti , jei nori ir epidura, man labai ji padejo, buvau rami rami, vyras net numigt salia spejo bet kai reikejo stumti, maniau , kad perples mane pusiau, nieko taip nejauciau, tik draskanty skausma, iskenciau vel santuriai tik su stumimo jega...na, nieko nera maloniau, kai po visu vargu paguldo maza kudikeli ant krutines, nesmerkiu mamu, kurios bijo ir ryztasi epidurai, esu viena is ju,nes kiekviena mes save pazystam, zinom , kaip elgsimes ir ar iskesim, tad esu isbandzius abu variantus ir trecia karta tik prasidejus gimdymui spresiu kaip elgtis, jei nepajegsiu kenteti,lieka iseitis taip pat..aisku, salutiniai pozymiai yra, turiu bedu su strenu skausmu, bet nenurasau vien epidura, aisku, gal ir pakenke, bet gal ir del 100 kitu priezasciu skauda...kiekviena renkames tai, kas labiausiai tuo momentu reikalinga, jau geriau ramiai iskesti su vaistais nei plesytis ne bu....stiprybes, mamytes, bet galiu garantuoti, kad praejus pusmeciui jokio skausmo neprisiminsite

jei skausmas labiau pilvo srityje, gimdymas lengvesnis, man abu kartus siaubingai plete strenas, po to dar maitinant atrode, kad tuoj tuoj ir vel teks gimdyti, bet atsakymo i klausima vieningo nera, 100-tai moteru ir 100-tai situaciju, nes zinau kelias mamas, kurios pasake, kad juokas, net nespejo uzlipti ant stalo, o jau pagimde, be streso, be skausmo, o kitom tai siaubingas kosmaras, tad kiekviena renkasi kaip joms geriau, zinau, kad trecia noreciau gimdyti naturaliai, bet kaip bus eigoj, negaliu tvirtai atsakyti

As snopavau kaip ipykes jautis! Deja, netrukus buvau gydytojos sutramdyta, nes galejau per daug apsvaigti nuo deguonies... Dar kaip pakvaisus sukinejau galva i kaire ir i desine.

iki 9 cm buvom namie ir padejo atsisedimas ant zemes kaip suniukas, tiksliau- kaip varlyte ir tokioj pozoj sliauziojimas atbulomis. Taip taip O kai jau atvykom i ligonine, jau esant pilnam atsidarymui padejo vyro masazas- uzsireme ant strenu, kaip buvo ismokytas, bei dainavo dainas man tas padejo...

Man leido skatinamuosius, tai buvo siaubo filmas kazkoks - saremiai kas minute, kiekvienas 1.5 minutes, skaudejo ziauriai Ir cia ne ant galo, o iskart po vandenu nuleidimo. Kai suleido epidura buvau pati laimingiausia Patariu butinai bent jau turet epidura kai vaziuosit gimdyti, nes skausmas individualus dalykas, vienai pakenciamas, kitai ne.

Pagimdžiau 3 vaikus ir visi 3 gimdymo skausmai buvo labai skirtingi .

Kai gimdžiau pirmąjį, visai nebuvo veiklos ir leido skatinamuosius. Paskui padarė epidūrą, kad gimdos kaklelis atsipalaiduotų. Skausmo visai nejaučiau, gimdžiau pagal aparatų parodymus.

Antrasis gimdymas buvo natūralus ir super greitas. Net nesupratau, kad lengvi pilvo pamaudenimai tai ir yra sąrėmiai .

Trečiasis gimdymas buvo irgi natūralūs ir greitas, bet skausmingiausias. Tačiau drąsiai galiu pasakyti, kad pirmoji mmm diena žyyymiai skausmingesnė .

Pacioje pradzioje skausmas isvis nebuvo labai didelis, gal kaip mm tik kokiu 10 kart stipresnis, zinoma palaipsniui stiprejo, bet pakenciamas buvo. Skaudeti tikrai pradejo kai nuleido vandenis (aciu Dievui jau buvo 8cm atsidarymas tad nedaug laiko tekentejau).
Baisiausia man buvo stumimas, vis kartojau kad negaliu taip pati prailgindama gimdymo laika Ir istiesu nebelabai pamenu ar as pati kazkaip susikaupiau ir isstumiau vaikiuka, ar cia jau gamta pati padare savo darba.
Bet patys saremiai kol vandenis nenuleisti tikrai pakenciami, as tikrai bijojau gimdymo bet galiu pasakyti kad viska blogiau isivaizdavau nei buvo istiesu Tik stumimo pakartoti tikrai nenoreciau