Visoms labai skirtingai...
Pirmas gimdymas, nors jo metu man labai skaudėjo, susikandžiojau net ranką iki mėlynių- tik išlindus sūneliui - VISKAS MOMENTALIAI PASIMIRŠO. Sakiau galiu dar nors 10 pagimdyti....
O mano antras gimdymas buvo nepalyginamai skausmingesnis...nors praėjo 1,5 metų - dar vis atmintyje išliko..... Važiavau gimdyti nusiteikusi kuo puikiausiai, kad viską iškęsiu - juk ne pirmas kartas, nieko nebijojau, o skaudėjo taip baisiai, kad nemoku pasakot..Skausmas ėjo per visą kūną - norėjosi "išlipti iš savęs" .. nežinau kodėl - nors viskas vyko idealiai...
Bet tai nereiškia, kad aš nenoriu daugiau vaikų - noriu ir turėsiu, tiesiog du pagimdžius natūraliai, jaučiuosi nusipelnius nors paskutinį pagimdyti su šypsena veide - be skausmo Negaliu savęs prisiversti sąmoningai leist sau vėl tai iškęsti, kai galima nekentėt.
as tai galeciau palyginti tik isivaizduojamai pvz, kaip per siaubakus, koks gyvis is vidaus grauziasi ir lenda lauk, arba atrodo tuoj plysi i gabalus per visur gimdziau 13h be nuskausminimo ir su skatinamaisiais, tai kai prisimenu buvo ziauru, bet tik pagimdzius jau atrode nieko nebeskaudejo
Gimdziau visai nesenei,todel skausmai dar prisimenami ir liks ilgam man atrodo,skausmas man panasus kaip menesiniu tik 10000...kart skaudziau.kankinaus su saremiais nuo ketvirtadienio nakties,letai viskas atsidarinejo,o kai atsidare sustojo visas veiksmas,gavau skatinamuju,juos 2val lasino,tada maniau lipsiu sienom,kas kelias min akuseres klausinejau gal jau uzteks lasint.bet ir tai man nepadejo,tad sekmadieni 6:27 buvo atliktas CP.
As irgi gimdyma prisimenu, kaip viena is paciu nuostabiausiu akimirku. Ir jokie skausmai, kad ir kokie jie ten nekokie- nesutrugde neapsakomui jausmui kai suvoki, jog tu padedi ateiti naujai gyvybei i si pasauli.
As i gimdyma nuvaziavau jau nusiteikusi, kad si diena man bus pati nuostabiausia, kad vykstu i pacia graziausia svente- taip ir buvo nors gimdziau be nuskausminamuju ir siuta buvau, ir skausmui nepakanti esu.
As i gimdyma nuvaziavau jau nusiteikusi, kad si diena man bus pati nuostabiausia, kad vykstu i pacia graziausia svente- taip ir buvo nors gimdziau be nuskausminamuju ir siuta buvau, ir skausmui nepakanti esu.
Man gimdymas nebuvo skausmingas. Prieš gimdymą iš aplinkinių tik ir tegirdėjau laikykis, būk stipri, visi skausmai pasimiršta, kai tik pamatai savo lelių. Aš ir nusiteikiau, kad alpsiu, akyse tems, nieko negirdėsiu, o prasidėjus gimdymui skausmo nebuvo. Tai greičiau maudimas nugaros apačios, bet tikrai ne skausmas. Aš įsivaizdavau, kad bus toks skausmas kaip suktų ranką, ar diegtų šoną, tik labai ilgai, o čia užėjo maudimas nugaroj kaip per mėnesines, tik laikui bėgant vis intensyvesnis buvo, bet jis užeina ir praeina, ne taip kaip per mėnesines apie 5 val ištisai jį reikia kęsti (apie save kalbu). Paskutiniai 2 ar 3 sąrėmiai buvo sunkiau iškenčiami, bet tik dėl to, kad liepė kuo ilgiau nestūmti, bet tai tikrai ne skausmas, ar diegliai, o nugaros maudimas.
Saremiu skausma galeciau abipudinti kaip stipru raumenu susitraukima, suspaudima kaip ir per menesines, is tikruju tai ateina palengva ir stipreja stipreja, o po to atleidzia...galima stebeti monitoriaus ekrane. Puikiai suvokiau, kad skausmas apima pilvo raumenis, todel kvepavau, kad kuo daugiau deguonies patektu ir taip galima pavadinti sumazintu raumenu spazmus Tai buvo iki 5 cm, paskui isveze CP del komplikaciju. O to finalinio skausmo deja nezinau (buvo l. idomu, bet deja). Pazistama sake, kai jau vaikelis lenda, panasu lyg kas degintu per kaulus.
Kaip kazkur skaiciau, kad jei skausma vertinti skaiciais nuo 0 iki 10 (0 neskauda, 10-mirtinas skausmas), tai gimdymas prilygintas 8. Visai su tuo sutinku. Ziauriai skauda ir nepasakyciau, kad kaip per stiprias menesines. Gimdziau be jokio epidurio, taip kad istverti galima. Tuo labiau, kad man buvo pastovi mintis - tuoj viskas baigsis O kai vaikelis gimsta ir ta pacia sekunde skausmas dingsta. Kazkoks stebuklas
Na as kai gimdziau, tai kai tik nubego vandenys prasidejo saremiai skausmingi, bet toki skasma buvo galima kenteti , skaudejo taip lyg butum patempes nugara. Ir tas skausmas vis stiprejo, kol galiausiai atrode lyg peiliu pjaustytu nugra... tai vat tada jau neiskentus paprasiau epiduro. Ir tikrai nesigailiu, bent jau visai nenusikankinau kol atsivere tiek kiek reikia kaklelis, nors likus gal 2 val iki pacio veiksmo baige veikti viskas ir skausmas tai nemoku net aprasyti... nezmoniskas ir tikrai kolkas net nebesinori apie antra vaikuti, nors ir koks stebuklingas jausmas po visko... Nes labai jau sunkiai gimdziau... gal del to kad pati nedidele, o mazylis pakankamai nemazas ..
O aš manau, kad čia kiekvienai skirtingai, ir net labai skirtingai.
Gimdžiau prieš savaitę, taigi man viskas šviežia. Viskas truko labai trumpai. Sąrėmiai prasidėjo 00:19 iš karto reguliarūs, kas 2 minutes. 2:30 nuvažiavus į ligoninę atsidarymas buvo 8 cm. O 3:30 jau turėjau sūnų ant krūtinės. Vaistų žinoma jokių negavau, nebuvo ten kada, o ir visai nesinorėjo, net nepagalvojau apie vaistus. Toje minėtoje skalėje (0-neskauda: 10-mirtinas skausmas) savo patirtą skausmą įvertinčiau kokiais 5. Gimdykloje riktelėjau vieną kartą, nes man pasirodė, kad taip stipriau pastumsiu . Šiaip šaukti net nesinorėjo ir sąmonė tikrai netemo.
Taigi bepigu man kalbėti, kad baika tas gimdymo skausmas....
Gimdžiau prieš savaitę, taigi man viskas šviežia. Viskas truko labai trumpai. Sąrėmiai prasidėjo 00:19 iš karto reguliarūs, kas 2 minutes. 2:30 nuvažiavus į ligoninę atsidarymas buvo 8 cm. O 3:30 jau turėjau sūnų ant krūtinės. Vaistų žinoma jokių negavau, nebuvo ten kada, o ir visai nesinorėjo, net nepagalvojau apie vaistus. Toje minėtoje skalėje (0-neskauda: 10-mirtinas skausmas) savo patirtą skausmą įvertinčiau kokiais 5. Gimdykloje riktelėjau vieną kartą, nes man pasirodė, kad taip stipriau pastumsiu . Šiaip šaukti net nesinorėjo ir sąmonė tikrai netemo.
Taigi bepigu man kalbėti, kad baika tas gimdymo skausmas....
Mano gimdymas ganetinai lengvas buvo, jei lyginciau su kitu, istverusiu keliolikos valandu skausmus. Bet gal turiu teise pasidalinti savo patirtimi, kas man padejo istverti be vaistu ir net drisciau sakyti, sumazinti skausma.
Pirma: vaiksciojimas. zinau kad sunku, ir atrodo kad nesugebesi, bet tikrai padeda nukreipti demesi nuo skausmo, ir pagreitina visa procesa (gravitacija ir judejimas padeda greiciau atsiverineti kakleliui). As vaiksciojau nesustodama iki kol norejosi jau stumti, net per saremius nesustodavau visiskai, nors vezlio zingsniu slinkdavau i prieki...
Antra: galvojimas ar net kalbejimas apie ka nors grazaus, ziurejimas i grazius vaizdus, kas kam veikia. Velgi, reikalinga demesio nukreipimui nuo skausmo. Taipogi nera lengva, atrodo skausmas viska uzgozia, ir netgi norisi susiriesti i kamuliuka, uzsidaryti savyje ir iskesti viska vienai, bet taip skausmas tik patrigubeja. Kaip tik reikia kad pati galvotumei apie grazius dalykus, planuotum ateiti su vaikuciu, partneris irgi kalbetu kad viskas tuoj baigsis, ir tada kaip bus gera laikyti kudiki glebyje. Man netgi padedavo kai sakydavo kiek laiko liko iki saremio pabaigos. Zodziu psichologinis nusiteikimas yra praktiskai viskas, jei nori kiek ilgiau nenaudoti vaistu.
O skaudejo man pilvo apacioje, kaip per menesines, tik aisku nepalyginamai stipriau.
Pirma: vaiksciojimas. zinau kad sunku, ir atrodo kad nesugebesi, bet tikrai padeda nukreipti demesi nuo skausmo, ir pagreitina visa procesa (gravitacija ir judejimas padeda greiciau atsiverineti kakleliui). As vaiksciojau nesustodama iki kol norejosi jau stumti, net per saremius nesustodavau visiskai, nors vezlio zingsniu slinkdavau i prieki...
Antra: galvojimas ar net kalbejimas apie ka nors grazaus, ziurejimas i grazius vaizdus, kas kam veikia. Velgi, reikalinga demesio nukreipimui nuo skausmo. Taipogi nera lengva, atrodo skausmas viska uzgozia, ir netgi norisi susiriesti i kamuliuka, uzsidaryti savyje ir iskesti viska vienai, bet taip skausmas tik patrigubeja. Kaip tik reikia kad pati galvotumei apie grazius dalykus, planuotum ateiti su vaikuciu, partneris irgi kalbetu kad viskas tuoj baigsis, ir tada kaip bus gera laikyti kudiki glebyje. Man netgi padedavo kai sakydavo kiek laiko liko iki saremio pabaigos. Zodziu psichologinis nusiteikimas yra praktiskai viskas, jei nori kiek ilgiau nenaudoti vaistu.
O skaudejo man pilvo apacioje, kaip per menesines, tik aisku nepalyginamai stipriau.
Visada galvojau, kad mano skausmo lubos aukštos, esu ištverminga, klubai platūs, nėštumo metu per jogos pamokas mokėmės kvėpuot, medituot ir pan, todėl pagimdysiu lengvai...
Sąrėmiai namie kas 10-30 min truko tris paras (galvojau, kad čia tokie paruošiamieji, nes nereguliarūs intervalai ). Naktim kas pusvalandį atsibusdavau nuo sąrėmių su dejavimu, dienomis būdavo lengviau, nes beveik ištisą dieną vaikščiojau ratais po kambarius ir per sąrėmius kvėpuodavau bei tūpdavau. Kai pasirodžiau gydytojai sutartu metu mane su 7cm atsidarymu išsiuntė į gimdyklą. Ten per apžiūrą nubėgo vandenys ir prasidėjo dar didesni skausmai. Kadangi tas tris paras beveik nemiegojau, parą buvau nevalgius, stiprūs sąrėmiai greit išvargino (buvo tik viena mintis galvoje "noriu prigult, apsiklot ir pamiegot" ) ir buvau visiškai be jėgų buvo sunku net kalbėti, vėmiau, krėtė šaltis, varė prakaitas, skausmas buvo nepakeliamas, šaukiau, galvojau mintyse, kad noriu mirt. Stumti nesisekė -kai pradėjo kristi vaiko toniukai teko panaudoti vakuumą vaikeliui ištraukti. Gimdžiau be nuskausminamųjų, tik ties 9 cm teko panaudot skatinamuosius. Siuvimo nejaučiau. Po to parą nesumerkiau akių, nes miego visiškai nesinorėjo, tik žiūrėjau ir žiūrėjau į savo dukrytę
Kelis mėnesius gimdymą prisiminiau kai baisų gyvenimo košmarą. Dabar po 13 mėn. gimdymo potyriai užrakinti kažkur giliai stalčiuje. Ruošiamės vėl planuoti atžalėlę, tikiu lengvo antro gimdymo...
Sąrėmiai namie kas 10-30 min truko tris paras (galvojau, kad čia tokie paruošiamieji, nes nereguliarūs intervalai ). Naktim kas pusvalandį atsibusdavau nuo sąrėmių su dejavimu, dienomis būdavo lengviau, nes beveik ištisą dieną vaikščiojau ratais po kambarius ir per sąrėmius kvėpuodavau bei tūpdavau. Kai pasirodžiau gydytojai sutartu metu mane su 7cm atsidarymu išsiuntė į gimdyklą. Ten per apžiūrą nubėgo vandenys ir prasidėjo dar didesni skausmai. Kadangi tas tris paras beveik nemiegojau, parą buvau nevalgius, stiprūs sąrėmiai greit išvargino (buvo tik viena mintis galvoje "noriu prigult, apsiklot ir pamiegot" ) ir buvau visiškai be jėgų buvo sunku net kalbėti, vėmiau, krėtė šaltis, varė prakaitas, skausmas buvo nepakeliamas, šaukiau, galvojau mintyse, kad noriu mirt. Stumti nesisekė -kai pradėjo kristi vaiko toniukai teko panaudoti vakuumą vaikeliui ištraukti. Gimdžiau be nuskausminamųjų, tik ties 9 cm teko panaudot skatinamuosius. Siuvimo nejaučiau. Po to parą nesumerkiau akių, nes miego visiškai nesinorėjo, tik žiūrėjau ir žiūrėjau į savo dukrytę
Kelis mėnesius gimdymą prisiminiau kai baisų gyvenimo košmarą. Dabar po 13 mėn. gimdymo potyriai užrakinti kažkur giliai stalčiuje. Ruošiamės vėl planuoti atžalėlę, tikiu lengvo antro gimdymo...
skaudeti tikrai skauda ir sutinku su rasiusia mamyte kad skausma nugaroje sunkiau istverti o ir skauda daug stipriau, abu kartus saremiai buvo nugaroje, manaiu kad kas per puse lauzia, taciau istveriau be nuskausminamuju, o ir prisiminus skausma vis tiek trecio noreciau , tik i tariu baisu pries pat gimdyma butu, nes labai puikiai pirisimintum ko laukti, o atgal pasuk jau nebegali, teks eit iki galo