turiu du sūnelius: vyresniam šeši metukai, o pagrandukui nepilni du mėnesiai. abu gimdžiau naturaliai ir dėl to esu labai laiminga. didžiuojuosi savim, kad žinodama juk galima nuskausminti tuo nepasinaudojau ir dabar galiu pasidalinti ta patirtim su kitom mamom. būsimos mamytės, tikrai nebijokit gimdyti, tai nėra taip baisu ir skausminga, kaip kad nupasakoja kitos mamos (jei jau būtų toks nepakeliamas skausmas, tai moterys negimdytu po antrą, trečią ir t.t kartą). koks tas skausmas? na as galiu pasakyti - NENUSAKOMAS, MALONUS (ne ta baisiąja prasme, o gerąja). pirmą kartą kai gimdžiau, tai visiškai nebijojau, nes nežinojau ko bijoti, o antrą kartą kai reikėjo gimdyti, tai buvo ne tai, kad baimė, o nerimas, na net nemoku aprašyti.
Labai daug ką sudaro nusiteikimas (turit galvoti apie vaikutį, o po to tik apie save). Pagalvokit kokią baimę jaučia vaikutis ateidamas į šį pasaulį (juk jis yra stumte stumiamas iš savo "ankšto namelio", o jei jūs dar rėkiat nežmonišku balsu...). asmeniškai man skausmą padėjo istverti noras greičiau pasimatyti savo vaikutį ir mintis, kad greitai viskas baigsis.
p.s. mamo mama man davė patarimą: kai jau atrodys, kad viskas - nebegali, kad neištversi, tai pagalvok apie ligonius, kurie kasdien kenčia skausmą, iki mirties (sergančius vėžiu), tai tavo skausmas sumažės, tuo labiau, kad jis ateina ir praeina. Sėkmės jums ir svarbiausia girdėkit ką jums liepia daryti gydytojas ar akušerė.
Nesutinku su jumis, kaip skausmas gali būti malonus? Gal jūsų gimdymas buvo labai lengvas? Kiek valandų gimdėte? Aš irgi pirmą vaiką, gimdžiau be nuskausminimo pieš 13 m. nelabai,ką ir galėjo pasiūliti epidiuru gąsdino, kad invalide didelis šancas likti Nerėkiau, bet tamsos koridorius matyt buvau pradėjus Paguosti galiu tik tiek, kad užgimus vaikui tas beprotiškas skausmas dingsta, mes su draugėm apie tai daug kalbėję.Sakom keista, atrodo neiškęsi daugiau ir staiga viskas. Antrą gimdymą darė cezarį, taip reikėjo. O gimdo antrą, trečią vaiką manau todėl,kad noras turėti leliuką už viską didesnis, kažkiek ir pasimiršta
Aš irgi nelabai sutinku su pirmąja žinute. Vienos nuo paprasto galvos skausmo alpsta, kitos gali iškęsti gimdymo skausmą net nemirktelėjus. Viskas priklauso nuo žmogaus. Kai laukiausi pirmosios nežinojau koks skausmas laukia. Gimdžiau beveik 18 val. Lipau sienom... Aišku kai padėjo leliuką ant kurtinės buvo neapsakoma ir apie jokį skausmą nebuvo net kalbos. Bet... Dabar kai laukiuosi antojo vaikelio ir gimdymas nenumaldomai artėja užplūsta skausmo baimė, nes žinau kas bus ir kaip skaudės... Bet aišku noras turėti mažąją būtybę yra didesnis už skausmo baimę. Manau dėl to ir gimdome...
As irgi nelabai sutinku su pirmaja zinute, manau kad kiekvienai skirtingai ir kiekvienas gimdymas skirtingas. as siaip tai esu gana atspari skausmui ir visada galvodavau ko ten taip rekti, juk vistiek skaudes, tai geriau sukandus dantis pakenteti, turbut prisisnekejau , nes gimdant pirmaji vaika oi kaip rekiau, gimdziau naturaliai, nes nebebuvo laiko daryti epiduraliui. Kai pastojau su antruoju, jau skausmas buvo pasimirses ir antraji leliu irgi galvojau gimdyti naturaliai, galvojau, na taip, sunku buvo, skaudejo, bet juk praejo tas skausmas savo kudykeli pamacius. Taigi su antruoju laikiausi iki paskutinio, saremiu skausmas buvo neimanomas, tarpais net neatsimenu kas vyko, zodziu buvo baisu, kaip turbut ir daugeliui mamu, ir tada man pati sesute pasake kad daryciaus nuskausminima turbut atrodziau klaikiai, nors ta karta nerekiau . tai va su antruoju pasidariau epidurali ir tikrai nesigailiu.
As irgi nesutinku, kiekvienas zmogus skausma jaucia ir pernesa individualiai, man asmeniskai saremiai buvo labai labai skausmingi, as to skausmo negaliu su niekuo sulyginti, todel gyd. pasiule epidura ir as zinoma mielai sutikau. Galiu pasakyti, kad labai dziaugiuosi del to, nes visas gimdymas po nuskausminimo vyko sklandziai, galejau susikoncentruoti i gydytojos nurodymus, o iki nuskausminimo net negirdejau ka man sako, susirieciau i kamuoliuka kiek leido mano kuno formos ir gulejau nejudedama, su niekuo nekalbedama. Jei dr ada reikes gimdyti, tikrai prasysiu epiduro, nes nesuprantu to skausmo kentejimo prasmes. Kuo cia reikia didziuotis? kad kenti? nesuprantu...... lyg gyventume viduramziais.
kiekvienas zmogus,ir tai yra yrodyta,turi skirtinga skausmo slenksti.as nepeikiu tu,kurios pasirenka planini cezari,ir neausktinu tu,kurios iskencia 48valandas skausmu ir net paprastu vaistu nuo skausmo nepapraso.cia kiekvienos gimdyves pasirinkimas ir visos jos yra nuostabios mamos savo mazyliams.
cia gal ne i tema,bet as nesuprantu tu,kurios iskentejusios tuos skausmus,ismeta vaikelius ar ju atsisako.
taip,skausmas nepakeliamas,atrodo kad numirsi( as cia apie save sakau), bet ta minute,kai gimsta mazasis kudykelis, visa skausma pamirsti.ir gimdome antra ir trecia ir kitus vaikus,nes mylime juos,norime ju ir ta skausma labai greitai pamirsi.
kai jau va paauges ateina ir duoda pa,tai atrodo kad simta kartu didesni skausma iskentetum vien uz ta viena bucinuka
cia gal ne i tema,bet as nesuprantu tu,kurios iskentejusios tuos skausmus,ismeta vaikelius ar ju atsisako.
taip,skausmas nepakeliamas,atrodo kad numirsi( as cia apie save sakau), bet ta minute,kai gimsta mazasis kudykelis, visa skausma pamirsti.ir gimdome antra ir trecia ir kitus vaikus,nes mylime juos,norime ju ir ta skausma labai greitai pamirsi.
kai jau va paauges ateina ir duoda pa,tai atrodo kad simta kartu didesni skausma iskentetum vien uz ta viena bucinuka
na as manau kad tu i tema as irgi esu paziurejusi i savo mazyle ir ne karta pagalvojusi kaip galima toki maza zmogeliuka pagimdzius paimti ir ismesti
o del skausmo tai teisingai kazkas sake kad kiekvienas skausma jaucia skirtingai man gal labai skauda o kitai mamytei visai ne tas pats skausmo lygmuo. Mano saremiai kiek pamenu nevirsijo 80 ir man jau jie atrode nepakenciami... o ka jau kalbeti apie 160
o del skausmo tai teisingai kazkas sake kad kiekvienas skausma jaucia skirtingai man gal labai skauda o kitai mamytei visai ne tas pats skausmo lygmuo. Mano saremiai kiek pamenu nevirsijo 80 ir man jau jie atrode nepakenciami... o ka jau kalbeti apie 160
QUOTE(Fabula @ 2010 04 03, 15:47)
na as manau kad tu i tema as irgi esu paziurejusi i savo mazyle ir ne karta pagalvojusi kaip galima toki maza zmogeliuka pagimdzius paimti ir ismesti
o del skausmo tai teisingai kazkas sake kad kiekvienas skausma jaucia skirtingai man gal labai skauda o kitai mamytei visai ne tas pats skausmo lygmuo. Mano saremiai kiek pamenu nevirsijo 80 ir man jau jie atrode nepakenciami... o ka jau kalbeti apie 160
o del skausmo tai teisingai kazkas sake kad kiekvienas skausma jaucia skirtingai man gal labai skauda o kitai mamytei visai ne tas pats skausmo lygmuo. Mano saremiai kiek pamenu nevirsijo 80 ir man jau jie atrode nepakenciami... o ka jau kalbeti apie 160
Viena mano pazystama sake , kad jai tai kaip pakakoti nueiti, beveik nieko nejaute, o as norejau, kad tai kuo greiciau pasibaigtu,mano saremiai virsijo 120. Nors labai norejau pamatyti savo mazyle man tos dvi valados saremiu buvo siaubingos. neisivaizduoju kaip kitos po 12val. jaucia juos :ohNezinau net su kuo galima butu palyginti man ta skausma O ligonineje kai gimdziau man isvis buvo pasake, kad buna tokiu kad net saremiu nejaucia, o jau gimdo. Tai kad kiekvienas zmogus yra individualus, ir viska jaucia skirtingai, kas vienai strodo siaubinga, kitai tai isvis kaip ner ka veikti. Juk visoms reikes per tai pereiti
Aš irgi abudu gimdžiau visiškai natūraliai. Gimdant pirmą mažiuką skaudėjo, bet nė necyptelėjau, aš kantri esu o antras gimdymas buvo iš vis be skausmo pasiekiau 8cm, tada man gydytoja nuleido vandenukus, 4 stiprūs sąrėmiai ir skausmas nurimo, pajutau, kad noriu stumti savo mažiuką dar 15 min ir rankose laikiau savo antrąjį mažiuką. Man atrodo nusiteikimas daug ką lemia. Kai ėjau gimdyti antro mažiuko, prieš tai kelis mėnesius kaip maldelę kartodavau, kad man visai neskaudės, viskas gerai ir gražiai baigsis taip ir buvo.
O patį sąrėmių skausmą galiu apibūdinti kaip kažką panašaus į menstruacijų skausmus + mėšlungį.
O patį sąrėmių skausmą galiu apibūdinti kaip kažką panašaus į menstruacijų skausmus + mėšlungį.
pirmaji sunu gimdziau 24 val.kartais atrode,jog mirsiu is skausmo,nes jis buvo nezmoniskas.as po palata sliauziojau keliais,kaukiau ne savo balsu,buvo tokiu minuciu jog norejau mirti,tikrai.ant pabaigos pradejo varyti skatinamuosius tai isvis isprotejau,net adatas is venu isidraskiau.tada saukiau,kad niekad daugiau negimdysiu,bet praejo biski daugiau nei metai as vel atvaziuoju pas ta pacia daktare.ji sako nu juk sakei kad daugiau negimdysi.antra pagimdziau lengvai be didesniu skausmu,bent jau pakenciamu per 8 val.o mazaja tai dare cezari, nebuvo jokio skausmo tik pjuvis kol sugijo.jei dar reiktu gimdyti tai tik cezaris,nesuprantu kodel jo kitos nenori?
ner cia ka kalbeti,skausmas nezmoniskas,nei su kuo nepalyginamas.