Saremius geriausia man buvo tverti atsiremus i siena alkunem bei galva, ir gyliai kvepuojant per burna
Saremiu skausmus, padejo istverti vyras, visaip masazuodamas, dar vonia, duso srove. O stumimo skausmus istveriau zinodama, kad jau tuoj bus lelyte ant ranku 
pirmas kartas tai isvis nemastyk apie nieka...nezinai kas laukia ir neireik 
neskaitinek jokiu temu,nesigasdink,islik rami ir savaime sugebesi vienaip ar kitaip saremius sumazinti ar tai numalsinti 
nes vienai tarkim padeda vyro glostymas,ot man nepadejo man betkoks prisilietimas keldavo susinervinima...todel patausok save ir savo mintis tai akimirkai nesigasdinus 
didziausios sekmes tau pati lapkricio 15 gimdziau jau antra karta tai galiu pasakyti jog visos istvere istversi ir tu 
neskaitinek jokiu temu,nesigasdink,islik rami ir savaime sugebesi vienaip ar kitaip saremius sumazinti ar tai numalsinti nes vienai tarkim padeda vyro glostymas,ot man nepadejo man betkoks prisilietimas keldavo susinervinima...todel patausok save ir savo mintis tai akimirkai nesigasdinus didziausios sekmes tau pati lapkricio 15 gimdziau jau antra karta tai galiu pasakyti jog visos istvere istversi ir tu
Norėjau paklausti kaip ten viskas vyksta kol dar sarėmiai? Kuom apsirengusios būnat? ir kaip su tais iklotais jei vandenys bėga? Neisivaizduoju kas per vaizdelis, galvoju ar verta man savo vyriuką imt ar geriau mamą 
QUOTE(taram-param @ 2012 12 14, 12:26)
Norėjau paklausti kaip ten viskas vyksta kol dar sarėmiai? Kuom apsirengusios būnat? ir kaip su tais iklotais jei vandenys bėga? Neisivaizduoju kas per vaizdelis, galvoju ar verta man savo vyriuką imt ar geriau mamą
Aš buvau su naktiniais ir chalatu, Jokių įklotų man nereikėjo nes liepė jau įpusėjus net kelnaites nusiimt
sunkiausia buvo saremius istverti, o stumimas tai nebuvo toks baisus kaip galvojau, kazkuo panasu i labai labai uzkietejusius vidurius 
ir stumimas pats buvo tarsi palengvejimas, nors jo labiausiai ir bijojau
ir stumimas pats buvo tarsi palengvejimas, nors jo labiausiai ir bijojau
Man irgi sunkiausia ir skaudžiausia buvo sąrėmiai. Padėjo stovėjimas šiek tiek pasilenkus ir atsirėmus į sieną alkūnėm bei kakta. Beveik nuo pat pradžių sąrėmiai buvo kas 3-5 min, tai šiek tiek sulėtindavo eigą sėdėjimas pasilenkus ir atsirėmus alkūnėm į kelius. Tarp sąrėmių reikia stengtis kuo labiau atsipalaiduot ir pailsėt. Stūmimo kažkaip neatsimenu, tik klausiau, ką sako gydytoja ir po keleto "stumk- nestumk" lėlė jau buvo akušerės rankose:)
Labai skirtingai visom. Svarbiausia gera nuotaika,nes tada ir kaklelis greit atsidarineja. Man gimdymo saremiai buvo kaip geros menesines tik vis stiprejancios. parlaukiau juos namuose 18valandu. poto nuvaziavau ir po valandikes gime. Gimdyt pirma karta kai nezinai kiek skaudes veliau yra super:)sekmes ir dziaugsmo pasitainkant leliukus
QUOTE(taram-param @ 2012 12 14, 12:26)
Norėjau paklausti kaip ten viskas vyksta kol dar sarėmiai? Kuom apsirengusios būnat? ir kaip su tais iklotais jei vandenys bėga? Neisivaizduoju kas per vaizdelis, galvoju ar verta man savo vyriuką imt ar geriau mamą
Imkis kartu tą, kuriuo labiau pasitiki, kad nepanikuos, padės tau. Aš mamos nė už ką nebūčiau ėmus, nes ji ir taip jaudinosi, verkė, tai jei kartu, tai
Kai jau pati mama tapau, gerai ją suprantu, matyti, kai kenčia tavo vaikas ir niekuo negalėti padėti... Aišku, savo mamą geriausiai pati pažįsti. O apsirengimas- naktiniai tokie "seksovi" ir chalatas. Man vandenys po truputį bėgo, tai leido būti su įklotu pirmąsias valandas, o vėliau, kai jau viskas įsibėgėjo, likau su palute. Nebijok, manau, vyrui, jei jį pasiimsi, mažiausiai tavo apdarai rūpės, turės ką veikti: masažuoti, kaktą šluostyt, šnekinti ir visa kita, kas tau palengvins, daryti.O atsakant į temą, tai sąrėmiai, bent jau man, buvo tūkstantį kartų skaudesni už stūmimą. Gal kad staigiai viskas vyko- penktą rytą nuvažiavom į gimdymo namus, nes vandenys bėgo; apžiūrėjus paaiškėjo, kad veiklos nulis. Judėt centimetrai pradėjo apie septintą, o vienuoliktą jau turėjom vaikiuką. Skausmą jaučiau strėnose ir kojose, bangos ėjo po tris, po keturias iškart, tai iškęsti padėjo vaistai, nes atrodė, kad kažkas nagus suleido į kojas ir palengva plėšia lauk kaulus. Kai gavau vaistų, skaudėjo, bet kažkaip pakenčiamai. O stūmimas jau nebuvo skaudus, tik viduje tokius galingus spązmus jaučiau. Stumiant pagelbėjo šaukimas
Necypiau, bet tokiu žemu balsu sulig kiekviena stanga riaumojau, kažkaip stipriau atrodė. Tai keturis kartus liūtą pavaidinau ir prisidėjo dar vienas balsiukas, daug skardesnis ir pasaulyje gražiausias.
Man sąrėmių skausmas buvo pilvo apačioj toks "deginantis tempimas", labai primena stiprų mėšlungį.
O stūmimas atskiro skausmo neturėjo, tas pats sąrėmis, tik jo metu stumi, bet man net lengviau kai stūmiau buvo, mažiau skaudėjo
O stūmimas atskiro skausmo neturėjo, tas pats sąrėmis, tik jo metu stumi, bet man net lengviau kai stūmiau buvo, mažiau skaudėjo
QUOTE(Doremina @ 2012 12 22, 02:18)
Imkis kartu tą, kuriuo labiau pasitiki, kad nepanikuos, padės tau. Aš mamos nė už ką nebūčiau ėmus, nes ji ir taip jaudinosi, verkė, tai jei kartu, tai Kai jau pati mama tapau, gerai ją suprantu, matyti, kai kenčia tavo vaikas ir niekuo negalėti padėti... Aišku, savo mamą geriausiai pati pažįsti. O apsirengimas- naktiniai tokie "seksovi" ir chalatas. Man vandenys po truputį bėgo, tai leido būti su įklotu pirmąsias valandas, o vėliau, kai jau viskas įsibėgėjo, likau su palute. Nebijok, manau, vyrui, jei jį pasiimsi, mažiausiai tavo apdarai rūpės, turės ką veikti: masažuoti, kaktą šluostyt, šnekinti ir visa kita, kas tau palengvins, daryti.
O atsakant į temą, tai sąrėmiai, bent jau man, buvo tūkstantį kartų skaudesni už stūmimą. Gal kad staigiai viskas vyko- penktą rytą nuvažiavom į gimdymo namus, nes vandenys bėgo; apžiūrėjus paaiškėjo, kad veiklos nulis. Judėt centimetrai pradėjo apie septintą, o vienuoliktą jau turėjom vaikiuką. Skausmą jaučiau strėnose ir kojose, bangos ėjo po tris, po keturias iškart, tai iškęsti padėjo vaistai, nes atrodė, kad kažkas nagus suleido į kojas ir palengva plėšia lauk kaulus. Kai gavau vaistų, skaudėjo, bet kažkaip pakenčiamai. O stūmimas jau nebuvo skaudus, tik viduje tokius galingus spązmus jaučiau. Stumiant pagelbėjo šaukimas Necypiau, bet tokiu žemu balsu sulig kiekviena stanga riaumojau, kažkaip stipriau atrodė. Tai keturis kartus liūtą pavaidinau ir prisidėjo dar vienas balsiukas, daug skardesnis ir pasaulyje gražiausias.
Kai jau pati mama tapau, gerai ją suprantu, matyti, kai kenčia tavo vaikas ir niekuo negalėti padėti... Aišku, savo mamą geriausiai pati pažįsti. O apsirengimas- naktiniai tokie "seksovi" ir chalatas. Man vandenys po truputį bėgo, tai leido būti su įklotu pirmąsias valandas, o vėliau, kai jau viskas įsibėgėjo, likau su palute. Nebijok, manau, vyrui, jei jį pasiimsi, mažiausiai tavo apdarai rūpės, turės ką veikti: masažuoti, kaktą šluostyt, šnekinti ir visa kita, kas tau palengvins, daryti.O atsakant į temą, tai sąrėmiai, bent jau man, buvo tūkstantį kartų skaudesni už stūmimą. Gal kad staigiai viskas vyko- penktą rytą nuvažiavom į gimdymo namus, nes vandenys bėgo; apžiūrėjus paaiškėjo, kad veiklos nulis. Judėt centimetrai pradėjo apie septintą, o vienuoliktą jau turėjom vaikiuką. Skausmą jaučiau strėnose ir kojose, bangos ėjo po tris, po keturias iškart, tai iškęsti padėjo vaistai, nes atrodė, kad kažkas nagus suleido į kojas ir palengva plėšia lauk kaulus. Kai gavau vaistų, skaudėjo, bet kažkaip pakenčiamai. O stūmimas jau nebuvo skaudus, tik viduje tokius galingus spązmus jaučiau. Stumiant pagelbėjo šaukimas
Necypiau, bet tokiu žemu balsu sulig kiekviena stanga riaumojau, kažkaip stipriau atrodė. Tai keturis kartus liūtą pavaidinau ir prisidėjo dar vienas balsiukas, daug skardesnis ir pasaulyje gražiausias. Kaip graziai paraset
