is karto vis galvojau kada vaikelis paaugs dabar galvuoju lieciau ,lieciau... negaliu prisidziaugti
Laikas žiauriai greitai bėga Dienos nespėja prailgti
labai gaila , bet ne tik vieneri metai , bet ir penkeri(sunui didesniam) , jausmas, kad tik ka gimdei , o tu metu jau ir nebera
taip
O man labiausiai gaila,kad kaip vaikas auga, tai ir as senyn einu
Atrodo vienodos tos dienos, keliesi su vaiku maitinu, ciuciuoju, vel vakaras, vel rytas ir vel tas pats, ir vaikas rodos nelabai keiciasi, tik sunkeja. Bet kai paziuri nuotraukas ar filmuota medziaga, tai sunku patiket kaip greit bega laikas, tik pries 10 mes maitnau leliuka pasidejus ant pagalves, jis ant jos tilpo ir dar vietos buvo, o dabar ant tos pacios pagalves maitinu, o kojos mataruojas vaikas dvigubai paigejes
ziauriai greitai lekia laikas, ir dukryte jau tokia didele ir protinga atrodo , nors jai tik keli menesiukai dar. kartais norisi sustabdyti laika, kartais norisi pagreitint, bet jis bega kaip jam reikia, nieko cia nepareguliuosi
man laikas ir labai greit bega, cia ka tik gime, cia jau du menesiai o taip noris ta kudikyste ilgiau pasidziaugt...
pirmas pusmetis ejo labai letai, na kada prades sypsotis, juoktis, kada galesiu pasodinti ir t.t. o paskutiniu metu nespeju dienu ir "pasiekimu" fiksuoti atrodo, ka tik pradejo roplioti, davesi kaip visureigis po kambarius, - nespejau pasidziaugt iki soties, o ji jau stoveti ir vaiksciot nori..