Kai auginau pirmą dukrytę, tai laikas ėjo žymiai lėčiau. Mantyt mažiau kantrybės turėjau, kažkaip greitai į darbą norėjosi. Dabar, auginant sūnų, laikas skriete skrieja, o į darbą visai nesinori.
čia filosofiškai - dienos eina lėtai.. bei pažiūri - tai šast ir tavo vaikeliui mėnesiu jau daugiau....
eina tas laikas.... greitai eina kai į praeitį žiūri, o kas diena - bent jau man eina lėtai - nuo maitinimo iki miego, nuo nubudimo iki pampio keitimo.... r t.t.
pirmus du ,emesius dienas skaiciuodavau, kad tik greiciau jos eitu, nes laukiau 3 menesio kaip isganymo del pilvu putimo, o dabar jau eina greiciau ta slaikas, siaip noreciau kad tas 4 menuo sustotu, nes dabar pats tas mano akim, ir mazylis smagesnis ir ramesnis, ir dar ta stadija tokia tikrai mazumo, o jau 5,6 menuo jau nebetas mazumas vistiek....
Su dycke letai slinko, irzli labai buvo, o su mazium puse metu, kaip 1 diena praleke... ziuriu, o jau ir metukai ne uz kalnu... kuo vaikas ramesnis- to greiciau laikas eina
Laikas negailestingas.... Mums jau beveik 2 men, o atrodo tik vakar is ligonines grizom. Su kiekviena diena vis daugiau ispudziu ir suneliui, ir mamytei...