Saulės kolektoriai ir baterijos

tai pagal ta mano nuoroda ten toks veikimo principas - garuoja ir kondesuojasi.. atseit krutai ten viskas i naudingumas dydesnis..

Kaban tai vadinama heat pipe sistema. pacios kolbos viduje yra varinis vamzdelis, kuriame ikaite garai kyla i virsu ir ten atiduoda savo sukaupra siluma silumonesiui, atvese garai vel kondensuoja i skysti leidziasi zemyn ir taip kartoja savo cikla

Gerai kad man nereikia ju gamint kazkas sugedo - pigiau pakeist nei pjaustyt stikla ir tvarkyt...

Dabar apie kolba. Pataisykit jei klystu - isyla kazkoks skystis ir garuodamas kyla i virsu ir sildo viena gala.

Ok, tarkim cia nauja technologija ir viskas gerai. Bet gi virstant garais dideja slegis i sieneles, kuo didesnis karstis tuo didesnis slegis.
Taip pat viduje esantis skystis gi su laiku praranda savo chemines savybes - syla/sala/syla/sala ir t.t.?

Nieko cia naujo. Sitie jau berods 3m lietuvoj. paprasciausiai jie efektyvesni uz U pipe. O remontuot nieko nereikia, viena istrauki, ikisi kita jei issihermetino vakuumine kolba. Tas varinis strypelis su kondensatorium yra uzdaros sistemos. Velgi saldytuvo principas. Minimalus nuolydis apie 10 proc. Nors yra zmoniu ant plokscio stogo nusimetusiu ir sako kad veikia, pakanka.

Del efektyvumo tai jie tikrai efektyvesni. na o del remonto tai, taip suduzo issihermetino, nors jei geras gaminys tai nlb buna, tada viena istraukiai kita ikisai ir viskas veikia, siaip pats tas vamzdelis skaitoma, kad per 10 metu kazkur apie 10% kaitrumas sumazeja. na o del to, kad ant plokscio stogo tai hm... na masina be ratu ir veikia, tik kiek naudos is jos?

Net langų paketai per kokius 5 metus praranda hermetiškumą, o ką jau kalbėti apie įrenginį kur temperatūra gali svyruoti nuo 0 iki 200oC.

Drakosa dar kart sakau tai ne langai, tai yra visiskai kita technologija pagamintas produktas. tiesiog nereikia lyginti dvieju skirtingu dalyku. o kaitrumas siuo atveju apie kuri kalbejau, tai yra ne heametizacija, o pacio varinio vamzdelio kaitrumas.

Tai as suprantu kad nieko remontuot nereikia - nes kolbos nelabai ir suremontuosi

Visiškai teisingai, vanzdelis hermetiškai įstatytas į kolbą, bet dėl temperatūrų svyravimų jis juda.
Nežnau tokių technologijų kur tokiomis sąlygomis būtų užtikrintas ilgalaikis hermetiškumas.

Paliukai! Per Jus teks vėl barškinti klaviatūrą, kad eilinį kartą užsistoti China .
Siūlau užsiėmimą laisvalaikiui: „Atrask rimtesnę vokiečių įmonę, kuri neturi gamybinių plotų China“. Tegu Jūsų nesuklaidina keisti įmonių pavadinimai- ne visos nori afišuotis. Tuo kaip ir viskas pasakyta... O čia tik vokiečiai... Kur dar amerikiečiai, japonai ir t.t. Jei kas dar abejoja- siūlau savarankiškai panaršyti China gamintojų duomenų bazes. Garantuoju- būsite nustebinti...
Vokiečių gamintojas, siūlantis vieną geriausiai rinkoje vertinamų ŠS liniją (bei kitų „navarotų“ namui), neseniai per visą pasaulį gyrėsi, kad daugiausiai investavo į plėtrą. Teisybės dėlei- visi milijonai buvo panaudoti ne gamybiniams plotams plėsti/modernizuoti, o didžiulei logistikos bazei įrengti. Neminėsiu ™- kam iš tikro geram produktui antireklama (tik taip šią info priims brend'ui besimeldžiantis tautietis). Iš esmės tai tik elementarus globalizacijos pavyzdys: europietis kuria, klijuoja savo prekinį ženklą ir užsiima rinkodara, o kinas (ar pan.) gamina. Vartotojui svarbus tik rezultatas: rinkoje paminėto gamintojo ŠS visada tarp trijų geriausių (kartais vertinamas pačiu geriausiu)- nepaisant to, kad prie jo plušo kinai.
Gerbiamieji, mylėkime statistiką! Tik ji padės atskirti pasakas nuo realybės! Tarp „navarotų“ namui ŠS išsiskiria tuo, kad maždaug kas antro tikroji „gimtinė“- Europa. Visiems kitiems „navarotams“: China dalis rinkoje sudaro 60- 90 %. Ne 100 %- neretai tik dėl to, kad Azijoje yra ir kitų šalių, kurioms China seniai tapo sektinu pvz. Rezultatas: jei planuojate įsigyti saulės kolektorių komplektą, mažiau žiūrėkite į etiketes- greičiausiai vien tik boileris bus suvirintas Europoje. Nesunkiai galite pasitikrinti šį (kaip ir) faktą: pabandykite atrasti bent kokį tai stiklo cechelį pas siūlomo komplekto „europietišką“ gamintoją. Esu atradęs kelis Vokietijoje, Čekijoje- bet tai daugiau išimtys.
Visai suprantama situacija LT, kai po „turginių įdirbio“, China vardas tapo keiksmažodžiu, kurį pardavėjai vengia minėti, jei nori ką tai parduoti. Tačiau prisiminkime istoriją: lygiai taip pat kaip šiandien „Made in China“, pasaulyje po karo buvo niekinama visa kas „Made in Japan“. Visi japonų gamintojai, rašydami kurių pavadinimus šiandien darome mažiau gramatinių klaidų, nei postuose SM– tuo metu tebuvo visų pašiepiami „дешовк'ės“ gamintojai. O šiandien? Akivaizdu, kad China eina (gal tiksliau - bėga) tuo pačiu keliu. Gal ir mums laikas keisti nusistatymus: pradėti China gerbti ir nustoti niekinti? Siūlau pradėti nuo juokingiausio momento: nustoti viešoje erdvėje dergti China produkciją („atskirti grūdus nuo pelų“), saujoje laikant kinietišką pelę (manajai „Loghitech“ jau ketvirti metai) ir barškinant kinietišką klaviatūrą. Kiek keistokai atrodo toks paradoksas...
P.S. Paliukai- jokiu būdu tai nėra Jūsų siūlomo produkto koks tai dergimas (jei netyčia kils tokia mintis). Pasikartosiu: svarbu tik rezultatas. „Pūtė“ kolbas kinas ar čekas- saulei vienodai rodo. Pirkėjui- svarbu kaina ir kad karštas vanduo bėgtų iš čiaupo.

Arčiau temos.
Jau kiek pabodo dėti nuorodas į monitoringą, Saulės namą ar pan.- po kelių puslapių vis vien bus vėl diskutuojama apie saulės kolektorių impotenciją žiemą. Saulės kolektorių oponentai vis gudrauja: tik taip galima įvertinti pastovų bandymą saulės kolektorius pristatyti kaip atskirą elementą, o ne kaip vieną iš sistemų derinio (kuris įvardijamas terminu „Namas“) sudėtinių. Sako, kad kantrybė yra viena iš dorybės formų. Todėl dar kartą pabandysiu sudėlioti „pavyzdinę 100 % karšto vandens ruošimo saulės kolektoriais“ schemą.
Visi skaičiai „lubiniai“- skirti tik principui pademonstruoti. Vargti su kokio tai monitoringo „skrodimu“- nematau didesnio tikslo. Prielaidos:
* Bendras namo šiluminės energijos poreikis ≈ 20.000 kWh: šildymui ≈ 15.000 kWh per metus, karšto vandens ruošimui ≈ 5.000 kWh per metus.
* Saulės kolektoriai „bendradarbiauja“ su katilu per boilerį/akumuliacinę talpą.
* Kolektorių plotas ir boilerio talpa parinkti pagal sąlygą: „Saulės kolektoriai turi patiekti į šildymo sistemą ne mažiau 5.000 kWh per metus“. „Parinkti“: nes būrimą primenantį procesą nėra tikslinga įvardyti garbingais terminais „Projektavo“ ar „Paskaičiavo“- debesims ieškinio nepateiksi.
* Prisimename mokyklos laikus: kokie saulės spektro spinduliai „dirba“ su saulės kolektoriais, ir koks jų % „neprasibrauna“ pro debesis (nežymi korekcija parenkant sistemą LT sąlygoms).
Toliau viskas paprasta:
Ne šildymo sezonas. Saulės kolektoriai 100 % dengia karšto vandens poreikį ir 100 % dengia šildymo poreikį (gyvatukas, grindys vonioje ar pan.- kam paskaičiuota). „Uždarbis“ per 5 mėn.: ne mažiau 3.000 kWh. Likutis- kad ir baseino vandeniui pašildyti ar gėlėms laistyti.
Šildymo sezonas. Baseino vandenį gal ir neteks pasišildyti, tačiau dalį šildymo sezono- saulės kolektoriai bus pajėgūs „patempti“ (pvz.: kartu su rekuperacine) nejungiant katilo. Saulės kolektoriai tiekia „apkramtytus“ kWh į šildymo sistemą (boilerį/akumuliacinę talpą). „Uždarbis“ per 7 mėn.: bent jau ne mažiau 2.000 kWh (orientuojantis pagal sistemos našumą vasarą).
Reziumė I: Saulės kolektoriai pajėgūs 100 % dengti karšto vandens poreikį LT sąlygomis (ekstremalių variantų gal nenagrinėsime), jei sistema dirba pagal schemą „Saulės kolektoriai talkina katilui ↔ Katilas talkina saulės kolektoriams“. T.y.: jei saulės kolektoriai yra vienas iš šildymo sistemos sudėtinių, o ne atskiras elementas.
Reziumė II: Saulės kolektoriai pajėgūs 100 % dengti karšto vandens poreikį LT sąlygomis, ir atsipirkimo laiką lems:
* Tinkamas sistemos parinkimas (investuotų Lt kiekis): saulės kolektorių plotas + boilerio/akumuliacinės talpos tūris (pagal principą „Dydis vis tik turi savo privalumų“),
* Tinkamas saulės kolektorių sumontavimas: nieko sudėtingo- tereikia mažiau improvizuoti,
* Tokie veiksniai kaip debesuotumas ar pan.- tik nežymiai atsilieps parenkant sistemą. Kas nori pasakyti, kad saulės kolektoriams LT saulės per mažai? Tai nėra absoliuti tiesa: elementariai palyginkite su kitomis EU ne pietų šalimis- skaičiai sako ką kitą.
P.S. Tiek barškinau klaviatūrą- tikiuosi bent jau saulės kolektorių žieminės impotencijos klausymas daugiau nebekels bangų?

Sistemos trūkumai trumpai: apie vakuumą, purvą, krušą ir vagystes.
Ką čia slėpti- egzistuoja šiokia tokia problemėlė su tuo vakuumu. Tačiau:
* Technologijos tobulėja, ir tie kaiščiai, kuriuos anksčiau sėkmingai ir gana greitai „suvalgydavo“ vakuumas- daugiau nebenaudojami.
* Augant poreikiui (Vokietijos pvz.), atsiras servisas, kur Jūsų kolbas sutvarkys už 2-3 € (orientacinė kaina- jei nesuveiks tautiškos verslo tradicijos).
* Alternatyva servisui: niekas (apart Lt) netrukdo įsirengti sistemą, kai nereikės karstytis stogais ir vakuumas bus atstatomas mygtuko paspaudimu.
Su tuo purvu- kaip čia pasakius. Yra juk nemokamas lietus- jis iki minimumo sumažina poreikį karstytis stogais. Negi taip „taupiai“ parinkinėsite sistemą, kad nuo poros dulkių ar kokio cm² pelėsio- ši nebepajėgs paruošti reikiamą kiekį karšto vandens? Be to, kas trukdo montuoti saulės kolektorius vertikaliai (pvz.: ant fasado). Taip jie dirbs netgi kiek efektyviau (skaičiuojant ne momentinį, o metinį kašto vandens poreikio dengimą).
Kruša, galinti sudaužyti kolbas (jei tai kolbos) ne taip jau dažnai pasitaiko. Kas kita- vagystės. Pas mus dar tokios mados nėra, bet tai tik laiko klausymas: pvz. Vokietijoje jau siautė tokių vagysčių banga. Abiem atvejais tam yra draudimas: atidžiau skaitykite pasirašomas būsto draudimo sutartis.

Nėra jokių abejonių, kad visi šiandieniniai saulės kolektorių oponentai ateityje būtinai įsirengs šią sistemą. Duodu 100 % garantiją- tai tik laiko klausymas. Perspektyva yra tokia, kad ateityje neišvengiamas stabilus kainų augimas, ruošiant karštą vandenį kitais būdais- kai tuo metu saulės kolektoriais ruošiamo karšto vandens kaina išliks vos ne „prikalta“. Besistatantiems ar dar tik planuojantiems statybas siūlau per daug nesiblaškyti, ir planuoti šią sistemą kaip privalomą (bent jau numatyti kaip pajungsite saulės kolektorius į bendrą šildymo sistemą kiek vėliau)- tuomet „neišvengiamybė“ bus pigesnė ir efektyvesnė. Žinoma: yra dar toks burtažodis kaip „Malkos“- tik kad jau tingisi tą patį per tą patį 1.000-ąjį kartą...

Na po kaula panagrinekim
1. Kai visi isskestom rankom laukia "dotaciju" atsinaujinaciai energijai, nepaslaptis kad ja rems ES, o salygos bus tokios kad parama gaus ES produktai.
Isvada - Kinijos rinka siek tiek apmirs (ne ne del to kad lietuviai nebepirks - musu laaabai didele rinka)

2. Sildymo sistema su "perlenkimu" yra salyginai nepateisinama. T.y. katilas + 40-60 kolbu. Jau rasiau pries tai. Cia siaip "pakopintas" adresas (gal nenubaus) kaip siuo metu sildo http://www.altenergo.lv/ru
Esme tokia, vasara nereikia tiek tos silumos kiek ziema, bet pereinamuoju laikotarpiu (kai nezinai ar jau sildyt namus ar ne) sie kolektoriai geras dalykas, tada sildymo sezonas gaunas gal ne 6-7menesiai, o kokie 5-6

Su kitom mintim nesigincysiu

Paliukas na su tom dotacijom, tai dar gali tekti ju palaukti, tad tas lauki skirtumas gali tapti ir atsiperkamu laikotarpiu. kitas dalykas, jei ir bus ta dotacija( o kad ji bus kazkada tai manau cia faktas) ji gali ir nepadengti to skirtumo tarp kainu kuris yra tarp kino ir europos, tai velgi neaisq kas labiau apsimokes.
Papildyta:
EVOY

Na del to 100% gal siek tiek per drasiai.. bet kaip sakoma duok dieve, kad taip, nuo to zmonem tik geriau