Nenoriu moralizuoti ar pan., bet uzjauciu mamytes, kurioms vyrai nepadeda auginti mazyliu

Mano vyras po cezario rupinosi ne tik dukrele, bet ir mamytei paciai pagelbedavo pasitvarkyti,ypac ligonineje ir pirmaji menesiuka namie, kuri pagal nauja istatyma tevelis praleido kartu su pagausejusia musu seimynele

Vyras ne tik zaidzia, fotografuoja mazyle, bet ir keicia pampersus, migdo,vaiksto su dukryte i kiema, veza pas daktarus. O maudynes be tetes, ne maudynes-vaika maudom tik abu kartu ir tai jau tapo savotisku seimyniniu ritualu

Dukrytei jau 3.5men, o as jauciuosi issimiegojusi, nepavargusi, turiu laiko ir laisvalaikiui-gerai knygai paskaityti, su draugem susilekti, po parduotuves pasivaikscioti, ir tai tik mano brangiausiojo deka

Kazkaip atrandam kompromisa savo seimoje dalindamiesi ne tik dukrytes prieziura, bet ir buitiniais darbais, del ko ir esam laimingi ir tevystes tikrai nelaikom varginanciu uzsiemimu, zvelgiam i tai kaip i atsakomybes seimoje padidejima, kuris kelia nepalyginamai daugiau dziaugsmo, nei nuovargio.

Aciu likimui, uz toki gera vyra ir rupestinga teveli

To linkiu visoms mamytems