
Mano Tadukas jau pusantru metu kaip Angelelis.Raminu save tuo,kad laukia manes,kad butinai dar susitiksim...
Po atsisveikinimo jauciausi tarsi ismesta is laivo.Namuose tuscia,sieloje-taippat.Gyvenimas isslydo is po koju,dingo visos spalvos.Uzklupo juodos mintys,tokios kaip ir tave dabar.Atrode,geriausia man bus tik ten,kartu su juo...
Viena protinga pagyvenusi moteris pasake:susiimk,kas priziures kapeli? Juk be taves ten uzzels zole...Ar maza apleistu kaubureliu? Zinau,kad tai tiesa,todel privalau laikytis...
Tik neuzsidaryk.Neuzsidaryk savo skausme,neatsiribok nuo zmoniu.Zinau,sunku,nera jegu ir noro,bet privalai-del Taduko,dukreles,vyro.Del tu,kurie tave myli.
Meldziu tau stiprybes.Zinau,kad tai tik zodziai- paciai norejosi ir kartais norisi saukti,kad nesu tokia stipri,kaip atrodau...
Imesiu tau i az savo numeriuka.Paskambink ir mes pakalbesim.Micaiciai juk netoli Siauliu
