nusprendžiau per daug neversti savo vyro dėl dalyvavimo, nes jam rinktis, jei jis ten bus ir susiraukęs, tai geriau jau draugė ar mama.
o maniškį tai pardėjau ruošti po truputį duodama knygą pasiskaityti, kas įdomaus, tai į kokią paskaitėlę prikalbinu nueit kur manau, kad jam būtų įdomu (tikrai ne į visas).

bet labiausiai pamačiau jo švytinčias akytes ir supratau, kad mažai procentų, kad nedalyvautų buvo 17-18 sav. apsilankymas pas gydytoją echoskopo tyrimui

kai stovėjo gydytojai už nugaros ir ekrane matė judantį mažylį (dar judesių nejutau) ir kai aiškino kur rankytė, kojytė, tai buvo viską lemiantis žingsnis, jis po to savaitę man kas dieną pasakojo kaip matė, kad spardėsi ir kaip viskas

buvo