
Tai va, mes jau po didžiojo įvykio, galiu pasakyt, kad vyrą paruošiau tikrai gerai ir to būtinai reikėjo.Išvakarėse perskaitėm kartu garsiai Nėščios moters vadove aprašus (ten labai daug, išsamiai aprašyta; aš kai jau gimdžius, dar ir pakomentuodavau jam, kaip paprastai elgdavaus per gimdymą kada, beje, dar ir niekur nepaminėtų būdų skausmo malšinimui atradom gimdykloj: kai buvo sąrėmiai-man reikėjo, kad su žurnaliu pavėdintų prieš nosį ir pilvuką šaltu vandeniu sudrėkintais delnais, kad palaikytų), kaip kurioj fazėj gali padėti palydovas, po to turėjom masažo schemų, aptarėm, pasibandėm, ištraukiau iš kompo straipsniuką, kaip jautėsi gimdyme dalyvavę vyrai (įspūdžiai jų lūpomis), aptarėme pačius negeriausius, negražiausius variantus, koks gali gimt kūdikis, kas gali nutikt gimdyvei, kokios ten gali būt jos nuotaikos, norai.Žodžiu, paruoškit vyrus ir gimdykit su jais, tikrai gera pagalba ir artimesni santykiai

Vyras niekur nepasimetė, viskas gerai, buvo viskas aptarta, o kai prasidėjo stūmimas, jam gydytojai sakė, ką kada tiksliai daryt (man kojytę palaikė, drąsino, įsikibau į jo chalatą

