Neįprasti reiškiniai - 2

Ner_ko nemelavau, o issipasakojus, pasijutau geriau.

siurpu
o as siaip noriu pasipasakot.... tai va. Pavasari mire mano geriausios drauges brolis... t.y. jis buvo labai ziauriai nuzudytas. Jisai gyveno kitame mieste. Ta nakti kai jis buvo nuzudytas, seima dar nieko nznojo... bet ryte drauge labai keista atrode tokia isvrgusi, sako ai blogai miegojau, visa dieno buvo kaip nesava... Kaip paskuj paaiskejo ta vakara jos tevas siaip buvo isgeres ir kazkaip keistai labai subludo, kazka pradejo sapaliot, saukti sunaus varda, ir taip visa nakti nei vienas bluosto nesudejo, kankino kazkox siaubas, bloga nuojauta.... Tai kita diena drauge grizusi namo rado tevu palikta rasteli, kad turbut jie nebeturi sunaus, o jie patys isvaziavo i ta kita miesta, kur buvo jis nuzudytas.... O jinai vargse kankinosi nezinioj...nu bet as ne apie tai. Taigi, vakare jinai pasiliko viena savo namuose ir lauke tevu griztant, o as savo namuose.... buvo ziauriai viskas keista niuru taip, ir staiga mane tox saltis pradejo krest, apeme tox nepaasikinamas siaubas ir jausmas, kad kazkas stovi salia... nu sakes plaukai piestu pasistojo, tik suni apsikabinau ir kartojau sau, kad man tik taip rodosi, tik nuo nuovargio ir nuo streso ar kazka tai...... bet po poros minuciu viskas praejo... aisku pasikvieciau kita drauge miegot pas save ta nakti, nes galvoju avdrug man ce prades vaidentis, nu maza kas.. kaip paskuj paaiskejo, ta drauge, kuriai mire tas brolis, sake, kad pas ja panasiu laiku irgi tas pats bajeris buvo, bet ji visai nebijojo ir zinojo, kad ce jis atejo.... ir siaip tom laidotiuviu dienom jausdavo jo buvima salia...
Tai va jau praejo kiek tai laiko po laidotiuviu, jau visi truputi atsigavo ir vien nakti siaip miegojau pas ta druage savo, nes tevu jos nebuvo namie ai nu siaip.... Ir taip man nejauku buvo, kai reikejo i vonia eit, ko niekad nebudavo... kazkaip visur salta ir siurpu nu net nemoku paaiskint... dar pro virtuve tokia tamse praeiti reikejo, tai sakes buvo, kaip as begdama beveik i vonia variau .... o visada, kai pas ta drauge miegodavau, pritemdavo ji man pagalviu kruvas is tevu kambario, o si karta nieko.... sakiau jai atnest pagalves bet ji kazka pamurmejo ir atsigule pati i lova, o pagalves tipo atnest uzmirso... nu ce tox absurdas, ir tai mane dar labiau gazdino, nes galvojau, kad ce tik man nejauku taip pasidare tuose namuose, bet maciau, kad ir ji visa tokia isitempusi, abiem baisu, bet nieko viena kitai nesakem, nes nenorejom dar labiau gazdinti viena kitos....
praejo dar daugiau laiko, jau ir vasara atejo, ir viena savaitgali truputi tusinomes su padruskom, biski jau ir procentai galvoj pasidaugino, aisku daugiau iskalbos tuoj pat atsiranda nu zinot ir tada kazkaip isisnekejom ir pasijuokem, kad ta vakara, kai miegojau pas ja, mum abiem buvo baisu, ir kaip dvi kvailes bijojom is kambario iseit bet nieko viena kitai nesakem nu ce nieko tokio, bet maciau, kad yra dar kazkas ko ji nesako... tai po to siaip ne taip nenorom islemeno, kad kuri laika naktim pas ja virtuvej kazkas vaiksciodavo, barskindavo indus, ar tai kokia arbata kaisdavosi, stalcius darinedavo, nu ta prasme, kaip kad ir gyvas jis budamas megdavo virtuvej pasisukiot, pavalgyt, taip ir mires.... Esu skaiciusi, kad kartais sielos po mirties dar nesuvokia, kad is tikruju yra mirusios, todel dar grizta i namus ir gyvena kaip niekur nieko.. tai drauge man tiek ir tepasake, o daugiau ir neklausiau smulkmenu, nes maciau, kad jai labai nemalonu, o ir man jau siurpas pagaugais ejo...
Tai sakau dabar tik dar labiau tikiu, kad 100% yra gyvenimas po mirties, ir gal jis daug realesnis nei sitas gyvenimas.... aj beje, neseniai biski uzsiliepsnojo ta drauge namie, keleta daiktu apdege ir to brolio nuotraukos remelis, bet pati nuotrauka sveikut sveikutele ce irgi mistika...

Nieko ce tokio baisaus nepapasakojau, bet vistiek nepamaisys gi.. o gal dar kas turit panasiu nutikimu, kaip siela po mirties dar nori gyventi?

jezau, kiek daug prirasiau ir nieko gero...

O jums taip nebuna kad bijotumete namuose buti? Pas mane pilna hata zmoniu, bet buna tokiu momentu kad nakti as klaikiai bijau nueiti net i tulika. Ir ziuriu vaikai pradejo tamsos bijoti, anksciu visai nebijodavo.

bijau nebent kokiu siaubiaku prisiziurejus


o siaip mociute mano teisingai sake, kad reikia gyvu bijoti, o ne mirusiu, nes pastarieji neskriaudzia.

nu itartina ce pas tave.... bet siaip jo buna, tik kai pati prisigalvoju arba prisiskaitau baiboku visokiu tai ir darosi taip nefaina, bet kai pilna hata zmoniu, kaip tu sakai, tai....

Oj as prisiziurejusi siaubeku apie dvasias ir kitus nepaaiskinamus dalykus tai bijau...bet bandau sau ikalti i galva kad taip nera! nors labai labai megstu mistinius siaubo filmus...tas toks baismes jausmas ziurint mane veza o pasibaigus filmui apie ji vis galvoju ir tada baisu uzmigti nors siaubekus visada ziuriu vakare pries miega...bet ne viena

Bonifacija, o aš ir nesakau jokiais būdais, kad meluoji! Atsiprašau 10 kartų, jei susidarė įspūdis, kad melage išvadinau . Tikiu ir džiaugiuos, kad tau išsipasakojus lengviau pasidarė. Tos istorijos apie mirusiuosius tikrai ne pačios jaukiausios...
Man patiko tavo močiutės mintis apie mirusiuosius. Aš irgi žinau panašią, iš vienos knygos - mirusieji visai nesiekia persivilioti gyvųjų į savo pasaulį - pas juos savų gana. Manau, kad tai teisybė (tiek, kiek apskritai apie tokius dalykus galima kalbėti terminais teisybė ar melas... ). Mirusieji dažniausiai ateina su gyvaisiais pabendraut įvairiais tikslais, kažko iš jų paprašyt, o ne pas save pasikviest.
moda, tavo logotipas čia labai tinka . Skaičiau tavo istoriją, tai nemeluoju, tikras šiurpas per skūrą bėgiojo... Ta vieta, kur rašei, kad mirusieji kartais dar nesusivokia, kad jie mirę, man labai priminė filmą "Kiti". Jei nematei, pažiūrėk, man rodos, jis to vertas - tokia įtampa... l. netikėta pabaiga, ir, svarbiausia, gera .
Libra, ViChy, mano irgi pilni namai žmonių, ir butas palygint mažas, o būna, kad bėgte bėgu į WC, ypač po siaubiakų. Mane irgi siaubiakai veža - žiūriu ir keikiu save, kad žiūriu. Užtai baisiai nemėgstu su blogom pabaigom. O jau tų, kur iš veidrodžių visokie poltergeistai, dvasios ar numirėliai lenda, visai nekenčiu. Namie koridoriuj ilgiausia veidrodinė spinta, kol pro ją praeisi pakeliui į WC, kojas gali pakratyt iš baimės... Vyras tik šaipos iš manęs (nepiktai), tai jaučiu, kai reikalas prispirs, prašysiu, kad nemiegotų, kol suvaikščiosiu savais reikalais...

as sau siaubiakus uzdraudziau ziuret,nes po to baisu buna likti vienai kambary,uzmigt ar pan.mane jie veikia psichiskai ,bet vistiek idomus tie siaubiakai

Prisiskaiciau tu istoriju, visa pasiurpus nuejau i ta Sfinksutes nurodyta vaiduokliu puslapi, ten, kur galima uzduoti klausimus. Bet visa mano siurpulinga nuotaika "sugadino" mano vyras, parases ten klausima: why is my wife sour? Atsakymas buvo nei sis nei tas: no. . Taigi, prisijuokem, ir isejau is to puslapio...

o del to puslapio.. taigi ten parashyta "Just for fun..

Na as tam puslapi uzdaviau klausima: what time is now? ir man atsake teisinga laika nors zinau kad cia tikrai tik Just for fun..