Neįprasti reiškiniai - 2

ir mane šis klausimas neramina, kai užsisėdžiu užsidariusi ir dar garsiai

Dar blogiau - ne tik kad mato, bet dar ir uzuodzia - bet blogiausia - tai kad i galva neima, taip ir liksi nepastebeta...

Štai ką kątik perskaičiau

http://skundai.biznews.lt/?id=4560

brrr Net ir kaimyne nejauku būtų būti

Oba
Noa, a girdi, Noa, varom patikrint tą butą. Jei ant rimto ten taip, tai galėsim pernuomot, nu kaip pilis kur su vaiduokliais nuomoja vienai nakčiai

O kodėl blogiai? kad į galvą neima, tai puiku, tik kažkodėl abejoju, ar bent jau tą galvą apskritai turi

tikiuosi, kad ir anapusinio pasaulio gyventojai mus mato kartais, išskirtiniais atvejais, kaip ir mes juos

Esu girdėjus daugybę panašių pasakojimų. Ir ko bijoti? Tie padarai, neturintys kūno, mums nieko negali padaryti.
Tereikia surasti žmogų, sugebantį tas dvasias išvaryti, ir viskas.
Mano pažįstamas gyvena name, kuris pastatytas virš rūsio, kuriame būdavo kankinami ir nužudomi žmonės. Juos tik prieš keletą metų palaidojo. Tai va toje laiptinėje kasdien dedasi keisti dalykai: atsidarinėja durys, naktį šviesos užsidega ir t.t.

Nu čia tai košmaras. Jos vietoj tikriausiai jau seniai pati būčiau pakračiusi kojas iš baimės

ale ziuriu cia apie vaiduoklius kalbama na ir as papasakosiu viena istorija, tai atsitiko ne man, bet mano seseriai, bet visa seima buvo liudininke..

taip jau isejo, kad augau su seserim tam paciam kambarely.. jos lova buvo pastatyta taip, kad pramerkus aki spriesais gali pamatyti veidrodi, o veidrodis buvo senas.. is promociuciu laiku.. karta sesuo pabudo ir is neturejimo ka veikti isiziurejo i veidrodi.. is veidrodzio pasirode senyvas moters veidas..su apgobta juoda skarele, ir ji pratare: vaikeli, as tavo teta XXXX (pavarde), gal gali nueit prie mano kapo ir pakast po kojomis, ten guli aukso... na mano sesuo tiesiog soko busenoj prabuvo tokioj pozicijoj ir po kiek laiko uzmigo.. ryta galvojo, kad prisisapnavo. Papasakojo mudvieju mamai apie keista ivyki.. mama nustebo, nes is tiesu tokia mirusi teta XXXX egzistuoja ir per nieka mano sesuo negalejo zinot jos pavarde.. taciau kazkaip nejom, nekasem po koju... (tarp kitko as po kuriu metu miegojau toj pacioj lovoj, prie to pacio veidrodzio, bet niekad nedrisau nakti i ji net dirstelet)

ir siaip, sesuo yra siek tiek ekstrasense.. nujaute nelaimes atsitikusias seimoj, mate ne viena karta mirusia dvase... ir aplamai, jei vaziuoja su masina, ne karta atspeja, kad uz posukio ivykusi avarija ir mires kazkas... as per daug netikejau, kol konkreciu situaciju pasipyle..

Na ir as parasysiu is savo gyvenimo patirties, pas mano bobule nemazas namas, 2 aukstas tuscias, bet as ten uzlipus ziauriai jauciuos Prasidejo nuo vaikystes, kartais pasilikdavom vaikai pas bobute miegot, na ir nakti prasidedavo festivaliai, antram aukste ant lovos kazkas ziauriai sokinedavo, kaip kad zmogus uzlipes ant lovos sokinetu, zingsniai, bildesiai, tai as bobulei sakau, kas ten yra-mociute-peles atseit sakau jei peles-einam paziuret Ta neina Tik kita diena uzlipdavom paziuret-ogi nieko Bet kai ateina naktis-man sokas, bobule dar anksti keldavos ukio priziuret apie 4 ryto, mes vaikai likdavom miegot Tai man nei miegas nei kas-persikraustydavau i bobules lova, uzsidengdavau kaldra, tipo nepamatys manes ir dar veidrodziais apsiginkluodavau Tesesi tai metu metus, kol paaugle budama, galvoju nu zaraza, antras aukstas tuscias, man reik ploto, tipo irodyt man kazka sau reikedavo Uzsirakindavau duris, pasileisdavau maga per nakti, kad kokiu zingsniu nesigirdetu ir taip kiekviena diena egzaminiuka sau baimes pasidarydavau. Bet visa laika jausdavau, kad ne viena, kazkas stebi, as ignoruodavau. Kol bobule neapsikente ir pasikviete kuniga pasventint, tai apsiramino, bet periodiskai pasikartoja kas kiek laiko. Mama tai isvis ten nuo mazumes augusi, tipo maza uzlipusi i ta antra auksta ir pamate sena moteri, ir ta griebe ja smaugti, kol ji nualpo Tik ji sako-tai lyg sapnas lyg realybe, tipo labai maza buvo, per ruka viskas..Na man tai irgi visada atrode kad ten moteriskaite darbuojas.. Kelis metus ten pazystamas kareivis gyveno, ir Irako mates ir siaip ziaurumu..Tai jis sake, kad jam yra tas jausmas, kad ne vienas, tipo su zmogum susigrumt gali, o cia...bala zino, bet nejauku...Gal del to tik ikales eidavo miegot
Dabar bobule ten viena gyvena..nu bet man nejauku vistiek..priprato gal prie to..
Priesistore:Seni zmones sakydavo, kad toj teritorijoj kur namas yra, buvo malunas, o tas malunininkas labai ziaurus budavo, uz menkniekius zmones uzmuzdavo ir po pamatais pakasdavo..kas keista, kad ir siandien tie like pamatai tokie stiprus, bobule su seneliu norejo toj vietoj butent nama statytis, bet niekaip negalejo pamatu isgriaut, dar pora kaukuliu rado.. O kur sodas dabar, II pasaulinio karo metu buvo fronto linija, kareiviu apkasai, ju daug zuvo, tad daug kunu like po tom obelim, buvau jau apsisprendus tu obuoliu nevalgyt..Brrr
Ideja ta, kad tas namas naujas buvo, niekas pries tai jame negyveno, bet beda gal, kad ant tokios ipatingos vietos pastatytas...

Dėl pelių - tai pilnai tikiu kaime ant aukšto naktį pelės lakstydavo, tai garsas būdavo lyg arkliai lėktų

Va kas man atsitiko užvakar (šeštadienio naktį) ir tikrai ne po šito skyrelio, apskritai prieš tai nežiūrėjau jokių saubakų, jokių knygų neskaičiau ( tik finansų konspektus, kurie to tikrai negalėjo inicijuoti). Savaitgalį buvom pas uošvį, penktadienį biški dalyvavom, tai gulėm vėlai, greit užmigom ir normaliai miegojom. O va šeštadienį, aš dieną biški nusnūdau su vaikiu pietų. Pas uošvį 2 kambariai, vienas buvęs mano vyro, dabar uošvio pagrindinis, ten jis miega teliką žiūri, o kitas ale svečiam, anksčiau ten uošvis miegodavo, bet po remonto tik šį svaitgalį ir miegojo. Vnž, yra ten 2 sofos, tai ant vienos gulėm mes su vaiku, o kitoj jis, vyras miegojo savo buvusiam kambary. Vnž, užsidegėm stalinę lempą, aš skaičiau uošvis gulėjo kitoj sofoj, vaikas migdėsi (man tam kambary niekada labai jauku nebūdavo, kažkaip jaučiasi, kad kažkas stebi, bet iki šiol galvojau, kad tai tik man rodosi,ir iki šiol ten visąlaik ir vyras guldavo, o dabar užmigo anam kambary teliką žiūrėdamas, o mes aišku jo nepernešim su uošviu), aš skaičiau finansų konspektus, man šiandien kolis. Ale apėmė snaudulys, užgesinom šviesą ir bandėm su vaiku užmigti, jis užmigo, o manęs neėmė miegas absoliučiai, matomai dėl dieninio miegelio, plius dar uošvis knarkė žiauriai. Žodž, staiga girdžiu toks garsas, kaip lipi iš lovos ir abi kojas padedi ant žemės viens ir du, ale žingsnis. Kažkaip galvoju pasigirdo, po kiek laiko pasigirdo keturi vienodu intervalu žingsniai, po kiek laiko dar trys (jie buvo visi toj pusėj kur uošvis miegojo, tarkim už 1.5 m. nuo manęs. Aš jau visa šlapia gulėjau, galvojau iš siaubo apalpsiu, staiga 3 žingsniai prie manęs. Šokau iš lovos uždegiau šviesą, nieko, visi miega saldžiausiai. Persipakavau pas vyrą į lovą (į kitą kambarį), vaiką persinešiau. Jie miega, o manęs iki ryto miegas neėmė, vis girdėjosi anam kambary garsai keisti. Tik paryčiais prisnūdau... Daugiau jaučiu, kad pas uošvį nevažiuosiu, nebent miegočiau buvusiam vyro kambary. Bijau, tokio siaubo gyvenime nebuvau patyrus, visa šlapia buvau ir širdis afigenai kalatavosi. Bet nei vienas manim netiki, vyrą tai išvis pervažiuot miegantį galėtų - nejaustų... Dar juokais sako, tu mano naminukui nepatikai...

O tame name gal kas anksčiau gyveno?Gal yra pasikoręs ar pan.?