Neįprasti reiškiniai - 2

Nu du kartai - tai tik sutapimas. pagaliau yra "avaringų" vietų, kur įvyksta daug skaudžių avarijų, o čia dar toks sutapimas...

O šiaip jei nesi cituoju " buvo tų pačių metų ir to paties mėnesio kaip ir pirmasis gimimo, į kunigus įšventintas tą pačią dieną kaip ir pirmasis..." tai ir bijot nebūtų ko....

Tai daba pasakyk, kad ten masė kunigų važinėja šniūrais, ir tik tie du žuvo Arba - kodėl kažkas tą kursą dobia?

Gal jų kuratorius ar auklėtojas, ar kaip ten seminarijoj vadinasi, buvo pedofilas, jo auklėtiniai tapo to fakto liudininkais, o dabar bažnyčia slepia galus?

Nors, kaip sakoma, pirmas kartas - atsitiktinumas, antras kartas - sutapimas, jei bus trečias - galėsim jau įpročiu vadinti

A mažu kas, gal ir važinėja, negi mums daba žinomi kunigų keliai?

Nu kodėl taip žiauriai iš karto Gal jis buvo uolus dėstytojas, o jie reguliariai i6 jo paskaitų bėgdavo, va žmogus ir įsižeidė, supyko, veiksmus karinius pradėjo?

Ciniškai jūs čia, merginos.....

kadaise, seniai seniai (mazdaug pries 11 metu )man isoperavo apendicita. Ir trecia para po operacijos, kai jau lyg ir geriau jauciausi, uzejo tragiski pilvo skausmai. Baisingiausi Sesute tris kartus leido nuskausminanciuju - nepagelbejo. Kankinausi beveik visa nakti ir paryciais staiga skausmas nurimo - kaip ranka nueme; uzmigau. O is ryto atejo manes mamele aplankyti ir pranese, kad paryciais mire musu dede, o pries mirti labai kankinosi
O pussesere dar "v pridaciu" papasakojo, kad ji ta nakti susapnavo ta dede sakanti "jau iseinu".

pasiskaičiau aš čia jūsų pasakojimų ir net kupra pasišiaušė, brrr......
ko tik nenutinka

Prieš keletą metų sapnavau neįprastą sapną . Tuo metu Vilniuj Šiaurės miestelyje tarybinės armijos nebebuvo, bet visi senieji pastatai dar tebestovėjo. Ir sapnavau, kad pagal tarpvalstybinį susitarimą ten vėl veikia Rusijos „garnizonas“, skirtas tam, kam ir buvo anksčiau skirtas, tame tarpe atlikti tarnybą tiems, kurie tarybiniais laikais jos neatliko. Ir einu aš ta Šiaurės miestelio teritorija, apsivilkęs uniforma, ir mastau: kažkas čia ne taip, reikia man tiesiog nusiplauti, juk už tvoros LR teritorija, Žirmūnai; matyt čia kažkokie kursai, nes negali gi viskas būti taip iš tikrųjų. Ir jaučiu, kad praėjo jau nemažai laiko, nors aš senokai turėjau būti rikiuotėje vieno pastato salėje. Ir galvoju: jei eisiu pro KPP – be dokumentų patikros nepraleis... ir tuo metu girdžiu, kad per garsiakalbį paskelbta mano ir vieno buvusio klasioko paieška kaip dezertyrų. Žodžiu, nutariau grįžt gražiuoju. Salėje (tiesiog tuščioje patalpoje) mane ir tą mano klasioką iškart prirakino prie sienos odiniais diržais ir šaltai pranešė, kad karinis tribunolas mus nuteisė mirties bausme sušaudant.
Trumpam visi kažkur išėjo. Jaučiu, kad plaštakas galiu ištraukti iš diržų, ištraukiau ir patyliukais išslinkau vėl į lauką, pasukau už pastato – visi kažkur kažkuo užimti ir manęs niekas nemato. Na, manau, pabandysiu kaip nors pabėgti iš teritorijos. Bet kur beeičiau, matau, kaip visos prieigos saugomos, kareiviai kovinėje parengtyje. Na, galvoju, gal čia visdėlto toks tarsi vaidinimas, tarsi manevrai, kai viskas maksimaliai realistiška, bet... juk manevrai – tai ne karas? Ir grįžau atgal į salę.
Salėje tuščia. Tik tolumoje majoras kažką nusisukęs veikia, arčiau prie persirengimo spintelių stovi seržantas ir kuičiasi pakabintuose rūbuose; mano klasioko nebėra. Staiga seržantas pamato mane ir rusiškai šūkteli majorą, sako „jis grįžo!“ (viskas rusiškai). Majoras atsisuka, tuo metu akies krašteliu matau, kaip seržantas išsitraukia kažkokį specialų pistoletą, kuriuo vykdomos egzekucijos, netrukus pajuntu, kad seržantas stovi atokiau man už nugaros. „Aha“, - sako majoras, - „grįžai. Gerai. Tai pratęsim, ar ne?“ . Na, sakau „da“. Tada majoras sako: „Tu nesijaudink ir eik va nuo čia į tą pusę tarsi niekur nieko. Viskas gerai“. Ir mostelėjęs ranka lėtai eina į salės pakraštį. Dabar matau, kad seržanto niekur nėra: vadinasi jis tiksliai man už nugaros, ir, matyt, taikosi. Mastau „va, jis taikosi, dabar spaudžia gaiduką, ir...“ - tuo metu truputį krypteliu galvą ir pajuntu kulkos smūgį galvos šone, bet daugiau niekur neskauda (prisimenu, kad smegenys nejautrios skausmui). Ir nieko nebematau, nieko nejaučiu, tačiau suvokiu save ir galvoju „Nemiriau. Sužeidė į galvą. Matyt, koma“. Tada girdžiu, kaip seržantas riktelėjo: „Draugas majore, jis gyvas! Ką dabar daryti?“
Majoras sako „Gyvas? Bet tu šovei laikydamasis įstatų ir instrukcijos? Tai, vadinasi, gerai, tas punktas atliktas, o jei jis liko gyvas – kviesk greitąją!“ .
Kadangi sapnuoju, kad esu komoje, o viskas labai realistiškai, tai jaučiuosi kažkoks paplaukęs ir sergąs, tik girdžiu nuotrupas pokalbių ir suprantu, kad greitąją iškvietė iš miesto ir esu ligoninės reanimacijos palatoje, pilna žurnalistų, pareigūnų, ir iš pokalbių suprantu, kad kilo košmariškas tarptautinis skandalas.
Po neapibrėžto laiko jaučiu, kaip išnyru iš komos į tokią snaudulio būseną, įsiklausau, pašalinių garsų nelabai girdisi, bet kažkas girdisi. Netrukus beveik pabundu, aplinka jau šviesi, bet kadangi galiu vartytis ir lašelinė netrukdo, įtariu, kad esu nemie. Tik ar mane ten parvežė komos būsenoj ir slaugė, ar aš sapnavau? Paaiškėjo, kad sapnavau .

įdomi istorija

Senokai sia temele bevarciau, nors man patinka siaubakiukai, ir kaskada skundziausi, kad man nieko nenutinka, na tik naminukas kartais ka nors pakavoja. Tai va, rodos mano naminukas pradejo labaiu reikštis, bet kol kas baimes nejauciu , galvoju kokios cia naudos ispesus is tos anapusines butybes , reiks susidraugauti . O reiskiasi taip:
I darba islekiu pries septynias, stengiuos rengtis tyliai, kad leliu neprizadinti, su aukle pasnibzdom darbus aptariam, na ir viena toki ryta, cia pavasari, salia miegamojo duru su aukle kalbames tyliai, ir matom miegamojo durys tyliai prasiveria, daznai taip buna kai kuris vaikas pabunda, na va sakau jau kazkuris pabudo, atsargiai veriu duris stengdamasi nepargriaut vaiko, kalbedam zuiki ko pabudai, o uz duru nieko ner , lialiai ramiai miega, . Aukle uz nugaros man buvo, kad puole i kita kambari : siaubas , pas tave vaiduokliai, bijau . Nuraminau gal skersvejis, bet pati permeciau , kad ir fortkes uzdarytos . Sia savaite vel buvo panasiai, tik aukle kaip tik nauja, nuo pirmadienio dirba. Nieko jai nepasakojau, kad neprisigalvotu ko, bet paciai jau idomu daros .

buvau svečiuose pas tėvus prieš keletą dienų. Sėdim su broliu pas jį kambary, aš prie TV, jis prie PC. Tėvų bokseris ramiai gulėjęs šalia, staiga pakilo, nubėgo į kitą kambarį ir kad ims loti. Na, loja taip, kai ant kokio žmogaus pyksta. Abu su broliu einam žiūrėt, ką ten tėtis padarė, kad šuo taip supyko. Ir matom, stovi šuo visas pasišiaušęs, žiūri į tuščią erdę ir kad loja piktai. Susižvalgėm su broliu... Iš kito kambario tėvas išlindo klausti, ko tą šunį lodom... Brolis taip atsargiai ir sako "o loja tarsi kažką matytų... " Taip nejauku pasidarė...