Sveikos merginos, tik šiandien netyčia radau šiuos jūsų pokalbius
Na su manim daug tokių reiškinių yra buve. Parasysiu paskutinį, tai buvo prieš kelis mėnesius. O buvo taip,- atvykau į Mažeikius su savo sūnumi pas tėvus, nes jie norėjo, kad pasaugotume namus kol jie bus išvyke. Viskas buvo kaip visada, juk aš čiame name gyvenau ir tikrai neturėčiau nieko bijoti, dėje aš niekada juose nesijaučiau rami, visada atrodydavo kad juose, kazkas lankosi, arba gyvena dar kažkas be mūsų. Buvo mazdaug 23val susitvarkėm su suneliu virtuve, užrakinom duris ir nuėjom į antrą aukštą, atsigulėm į lovą išjungėm šviesą, beliko tik televizorius įjunktas. sūnui liepiau išjungti, nes vėlu ir reikia miegoti, o jis užsiožiavo, ir sakė be garso žiūrės, kad aš galėčiau miegoti. Žinojau, kad beviltiška ginčytis todėl neprieštaravau galvodama, kad greit užmigs. Staiga pašokau nuo specifinio durų garso, kuris būna kai jas atidarai, atsisėdau lovoje su mintim, kad vagys atėjo arba man pasivaideno. Pažvelgiau i suneli, o jis man sako mamyte seneliai parvažiavo, automatiškai antrasis varijantas atkrito. Pasiėmiau telefona parašiau sms'ą turinys buvo toks: Vaidai esu pas tėvus viena su Deividu, apačioj vagys, jei nepaskambinsiu už penkių minučių kviesk policiją. Žinutė parašiau bet neišsiunčiau, tiesiog laikiau rankoje telefoną, ir pirštą ant klavišo , kurį paspaudus sms'ą gautu brolis (čia atsargai, jei kartais kas nors mane užpultu). Vaikui liepiau niekur neiti ir tyliai pabūti. o pati leidausi į pirmą aukštą su telefonu, tamsoje. Priėjusi holą įjungiau šviesą, nieko nebuvo, duris uždarytos nors garsas girdėjosi tik, lyg butu atidarytos, o uždaromų durų garso tikrai nebuvo, nes jos garsiai užsitrenkia, paklibinu rankeną, o jos tai užrakintos.
Su tuo pasiruoštu sms'u siūsti apėjau visus kambarius dėl šventos ramybės , bet nieko nebuvo...apie miega nera nė ko kalbėti.
Sekančia dieną gryžo tėvai, viska papasakojau (aišku apie ta kvailą sms'ą nutylėjau:D), bet jie praleido viską pro ausis, manė, kad man pasigirdo, nekreipė dėmesio ir į tai jog ir sūnus girdėjo. jie niekada netikėdavo mano pasakojimais.
Bet dabar mama manimi nė kiek neabejoja, nes pati tai girdėjo. Sakė paskutiniu metu labai dažnai į duris skambina, o kai atidaro nieko nėra. kiek kartų aš jai aiškinau, kad nedarytu durų, nes girdėjau, kad mirtis taip ateina. Mama labai bijo, todėl dabar savaitei gryžau i Mažeikius, sėdžiu prie kompo rašau jums, ir jaučiuosi taip, lyg tarpdury kažkas mane stebėtu brrr...
nepykit už mano padrikas mintis, ir tikrai neišsigalvoju.
Dar berots mėgdavo lakstyt be galvos... Ir dar reikiamoje vietoje kraujo dėmes organizuodavo 
Ir čia bijot reikia? Nu ir tegu stovi sau... 
.
o aš viena namie 
