Įkraunama...
Įkraunama...

Kodėl?

VAIDA, sunku patikėti, kad viskas taip pasisuko... atrodo ką tik mačiau tave besišypsančią, laimingą... Jei tik būtų galima, visos suneštume tau po kruopelę stiprybės, kad lengviau būtų išgyventi šį tave užklupusį skausmą, bet... deja, mes galime tik bandyti guosi... Mes ne visada žinome kas ir dėl ko, kartais visą gyvenimą ieškom atsakymų į klausimus. Vieną akimirką tariamės žiną, tačiau čia pat gyvenimas parodo, kad tas žinojimas tebuvo miražas... Gal istorija apie angelus nors šiek tiek tave paguos.

Du keliaujantys angelai sustojo pernakvoti turtingos seimos namuose. Seima buvo gana šiurkšti ir atsisake juos priimti nakvoti sveciu kambaryje. Vietoj to angelams buvo duotas plotelis šaltame rūsyje. Kai ant kietu grindų jie pasiklojo gultus, vyresnis angelas pamatė sienoje skyle ir ją užtaisė. Kai jaunesnysis paklausė, kodėl, vyresnis atsakė:"Ne visada yra taip, kaip atrodo". Kitą naktį pora apsilanke labai neturtingo, bet paslaugaus ūkininko ir jo žmonos namuose. Malonūs žmonės pasidalino trupučiu turėto maisto ir leido angelams miegoti jų lovoje, kad galėtų tinkamai pailseti. Kitą rytą, tik pakilus saulei, angelai rado ūkininką ir jo žmoną skaudžiai verkiančius. Vienintelė karvė, kurios pienas buvo vienintelis jų pragyvenimo šaltinis, gulėjo lauke negyva. Jaunesnysis angelas susinervino ir paklausė vyresniojo, kodėl jis leido, kad taip atsitiktų: juk pirmasis žmogus turėjo viską, o tu jam dar padėjai; antroji šeima turėjo labai mažai, bet noriai su mumis pasidalino, o tu leidai jų karvei numirti. "Ne visada yra kaip atrodo", - vyresnėlis atsakė.
"Kai mes nakvojome rūsyje, aš pastebėjau, kad toje sienoje buvo paslėptas lobis. Kadangi šeimininkas buvo didelis gobšuolis ir nenorėjo su mumis dalintis savo sėkme, aš užtaisiau skylę tam, kad jis nieko nerastų. Kuomet mes miegojome ūkininko lovoje, mirties angelas atėjo jo žmonos. Aš vietoj jos jam pasiūliau karvę. Ne visada yra taip, kaip atrodo". Kartais buna, kad kai kurie dalykai neišsisprendžia, kaip turėtų. Jei turi tikėjimą, tau tiesiog reikia tikėti, kad kiekvienas rezultatas yra tavo naudai. To gali kurį laiką nežinoti.....
Kai kurie žmonės ateina i mūsų gyvenimus ir greitai išeina, kiti pasilieka, tačiau ir vieni ir kiti palieka pėdsakus mūsų širdyse... Ir po to mes niekada nebūname tokie patys...
Atsakyti
VaidaI ,skaiciau ir verkiau.Nezinau ,nei ka pasakyt.Stiprybes jusu visai seimai heart.gif
Atsakyti
VaidaI, stiprybes, visos zaizdos apgyja. Suprantu ka jauti, isgyvenau ir as panashu skausma. Mano suneliui buvo 15 savaiciu sad.gif sad.gif sad.gif . Bet.... as tikejau , kad jis grish pas mane, tiesiog zinojau ir tiek, turbut dar buvo ne laikas jam ateiti. Kai pastojau vel , zinojau, kad nesioju berniuka ir kai ultragarsas tai patvirtino, as ne kiek nenustebau. Jis grizo... Ir dabar laiminga ciuciuoju savo mazuli heart.gif
Atsakyti
Laikykis, VaidaI sad.gif Mano mociute ir prarado kudikeli vidury nestumo, ir po 40 metu pasakojant nubega asara... Gyvenimas ne visad duoda mums atsakymus, tad stenkis neuzduoti daug klausimu... Laikykis, stiprybes Jusu seimynai heart.gif
Atsakyti
Uzuojauta...laikykis Vaida heart.gif
Atsakyti
Uzuojauta, VaidaI ir Tavo seimai.... heart.gif
Atsakyti
Stiprybes tau ir tavo seimai..nepalusk ir eik pirmyn... heart.gif
Atsakyti
Užjaučiu.... Laikykitės. Kartais taip atsitinka, ir reikia visą tą liūdesį išliūdėti, visą tą sielvartą išverkti... Laikas gydo, patikėk, kad ir kaip tuščiai tai tau skmabėtų dabar. Linkiu stiprybės ir vilties.
Atsakyti
svetimo skausmo nebuna...laikykis...mes visom su tavim
Atsakyti
[COLOR=purple]Vaida stiprybės tau ir tavo šeimai.Pažistu šį skausmą.
Atsakyti
Vaida, uzuojauta tau, ir tavo seimai...stiprybes, kantrybes.Laikas gydo zaizdas... tikiuosi...kad ir kaip skaudu butu, pries metus palaidojom savo suneli 3men.,gydytojai nedaug tedave vilciu, bet as tikejausi, kad ivyks stebuklas,kad mums taip negali atsitikti, deja likimas panorejo kitaip...labai jo pasiilgstu ...Verkiu kartu su tavim, laikykis!
Atsakyti
laikykis sad.gif unsure.gif
Atsakyti