Kodėl?

kai as savo angeliuko laukiaus tai buvau tarsi ragana- viskas krito is ranku ir duzo, pries akis tik kunigas ir paminklas angeliukui buvo, nieko kito, jokio vezimuko kudikisku daiktu, tik kapai... dar prisapnavau kad mire drauges mama, su kuria retai bendraunu, jaio parasiau, po poros savaiciu isties gavau zinia , kad mire... ta drauges mama tiesiog slepe nuo seimos, kad jai labai blogai...
po to kriksto mama - kuria ziurint tik viena maciau... isejo po poros savaiciu paskui mano angeliukę... galbut tiek guodziau save, kad jei yra pomirtinis gyvenimas ,mano kriksto tevai mane labai mylejo, jie pasirupins TEN ir mano mazulele

Pasirodo neapgausi motiniskos intuicijos Ir visi zenklai signalizavo apie baisia nelaime.

kaip sunku.....

Tikrai... tik ne visada as ja ir pasinaudojau kaip ir si kart...
Paskutinems dienoms pries gimdyma... na gal savaite pries kai tik pasiimdavau masina tai vis kas nors vos i mane neivaziuodavo... butu i mano dureles ivaziave... kita kart vel vos spejau sustot, dar kita kart ant sankryzos sustojus isgirdau kad cypia padangos is galo tai pamaciu per veidrodeliu i padaviau kiek imanoma i prieki ir issisukau buciau su pilvuku ant vairo pasimovus ir tiek ivykiu per savaite...o sestadieni is vakaro gulint ligoninei mane pradejo kankint bloga nuojauta... kad mano maziukui kazkas negerai... paprasiau kad papidomai uzrasyto toniukus... juos uzrase jie buvo geri... ir kazkiek aprimau... nors kirminukas kirbejo kad eit prasyt echo, kad darytu... butu pamate ta virsktele buciau gal supus savo angeliuka dabar... o gal ne... bet va su situo man suinkiausia susitaikyt...
tiesa visa nestuma mane vis kankino mintys... ka daryciau jei prarasciau zirniuka... tai va dabar jau zinau... gal ir pati nelaime prisisaukiau su savo mintim...

Tik negalvok ir nekaltink saves!!!! Mintys galingas dalykas, bet tikrai neprisisaukei!!! Matyt ziauri lemtis!!!! Tu neisivaizduoji, kas dejosi mano nestumo metu!!!! Kaltinu save!!! Bet kai paziuriu ir palyginu kitu mamu istorijas, tai pagalvojus, tai jei lemta tai ir gyventu musu mazuciai. Va kamavo mane bloga nuojauta lekiau pas daktare sake viskas puiku, o vakare mano maziukas iskeliavo pas angeliukus. Buvo virkstele apsivyjes...Pas viena mamyte tas pats buvo, tai isgyveno.. Jauciuosi apgauta ir apkvailinta, nes gydytojai sake, kad nemate virksteles. O pasirodo, kad ekoschopu galima pamatyti virkstele. Zodziu...
Per si menesi, kaip beprote viska analizavau, bandziau su savimi saskaitas suvesti. Net kaip beprote lekiau pas zymu astrologa, kad pasakytu uz ka taip skaudziai baudzia.......Tikrai pradesiu tiketi, kad 2008 keliamieji nelaimingi metai..

Net nezinau kaip pasakyti. As irgi vienu metu ieskojau "zenklu, kuriu nepastebejau". Paskui nustojau ju ieskoti. Kadangi nuojauta yra susijusi su musu ankstesne patirtimi, ziniomis, tai geriau isnagrinejus savo visus "zenklus" supratau, kad jie nebuvo mistiski. 35 sav sapnavau, kad nukraujavau ir netekau mazyles, bet sapna isprovokavo nerimas, kai gydytoja pasake, kad mazute 3 sav mazesne nei turetu buti pagal termina. Kai prasidejo skausmai-saremiai jauciau, kad kazkas negerai, bet tik del to, kad jie tie skausmai nebuvo tokie kokie turi buti. Nuo pat liepos menesio, man vis atrode, kad as einu zingsni i prieki, bet kazkokia jega meta atgal, keiciau profesijos krypti, bet buvo atsirades jausmas, kad taip niekada ir nepasieksiu finiso, bet ir tas jausmas logiskai siejasi su tuo, kad mano profesorius vilkino sudaryti mano praktikos plana. Viskas turi paaiskinimus. O matyt dar daug dalyku vyksta biocheminiame lygmenyje, kurie duoda mums impulsus i smegenis ir sios tai ivardina kaip nuojauta. Bet aisku negaleciau taip 100% tvirtinti, kad nera zenklu ir likimo. Kas ten zino kaip ten yra. Tik nebesigrauzkit mergaites del to ka galejot padaryti ir ko nepadaret. Ta savigrauza visame gedejime yra labiausiai naikinanti jega. .
Klaudi Ja mano Sofijai irgi vikstele apsisuko du kartus ir ji buvo trumpesne nei turetu todel tiesiog uzsiverze ir mazyle nebegavo deguonies, mire smegenys. tai ivyko gimdymo metu. Vakare daryta echo virksteles net nebuvo aplink kakla apsisukusios, arba nesimate. Nesakau, kad medikai teisus tavo atveju. Is tiesu echoskopinis vaizdas keiciasi labai greitai, juk vaikutis gimdoje juda, tai yra tikimybe, kad jie tuo metu nemate, nes ji ir nebuvo uzsisukusi.
Kaip ten nebebutu vaikai mirsta labai ivairiems zmonems nepriklausomai nuo socialinio sluoksnio, religijos ir padarytu geru darbu skaiciaus. Jie tiesiog mirsta . Tai deja yra musu gyvenimo dalis, deja...Bet reikia kazkaip po truputuka gyventi toliau. Kazkada skaiciau kaip mamyte parase, jog jos netektis buvo skaudesne nes ji prarado jau gimusi kudiki, o ne nestumo viduryje ar pabaigoje. Manau skaumo negalima ismatuoti ir palyginti. Visom mums skauda labai , baisingai ir skaudes visada, bet kokia ta netektis bebutu su priezastim, ar be priszasties, anksti ar velai, pirmas tai buvo vaikelis, ar antras, trecias, tai visai nesvarbu, gyvenimas tiesiog tesiasi ir geriau ji nugyventi taip, kad nereiketu prisiminti tik bedugnes...

Kaip mane nuramina tavo ramus, loginis mastymas Esu linkusi ieskoti kazkokiu "aukstesniu" priezasciu paaiskinimo, nes tikriausiai labai sunku susitaikyti su faktu, kad vaikai tiesiog mirsta ir tiek. Taip jau buvo, yra ir bus Gerai butu, jei medicina butu tokia visagale ir nereiktu laidoti vaiku, bet gyvybe ir mirtis dar nera visiskai zmoniu rankose. Ir kad ir koks tas skausmas butu nepakeliamas, reikia gyventi toliau ir stengtis buti laimingoms.

Viska kuo puikiausiai suprantu. Bet mane jau daktarai pradeda nervuoti. Vienas viena sako, o kitas kita, trecias, kaip uzgiedos...PVZ.: vienas sako per trumpa virkstele ir nieko nepadarysi, o kitas tai reikejo pamatyti ta virkstele, trecias nesimate tos virksteles. O kadangi kudikelis buvau jau didelis ejo 39 savaite, tai negalejo pakeisti padeties, nes jau neimanoma. Nesuprasi.. Tai tikrai lemtis. Nes viena moteris pagimde l. sekmingai. Vaiko virkstele vos sieke 29 cm. Mistika...
Reikia susiimti ir pradeti gyvent is naujo. ....kaip nors....

Maniskes virkstele buvo 34cm, pagal skirtingus saltinius ji yra normali, paribine arba per trumpa-zodziu kaip nori taip galvok. Is tiesu vaikai gimsta su trumpom virkstelem sako kad trumpiausias ilgis naturaliam gimdymui yra apie 30-32 cm., jei jos neapsisuka ir neuzsiverzia. To nenumatysi, labai gaila, bet taip yra. Su kitu nestumu tave seks kitaip. Mano sofija butu gimusi jei ji nebutu apsisukusi, nes kai apsisuko iki placentos liko tik 7 cm, o ja dar ir vaakumu bande traukti . Is tiesu kai yra trumpa virkstele rizika vaiko mirciai dar negimus yra didele tarp 38-40 savaites, bet beda tame, kad virksteles ilgio echoskopiskai ismatuoti neimanoma, galima itarti, kad ji labai ilga, nes daug kilpu, bet del trumpos sunku, nebent ji patologiskai trumpa, bet tada ir be virksteles patologijos yra apsigimimu. Ir dar echoskopija seseliu mokslas, ir kiekviena akis skirtingai mato, todel jie ir gincijasi dabar tavo atveju, viens uz kita protingesnis nori buti. Nu mano atveju visi tylejo kaip peles po sluota, bet isvada galutine padare savo naudai...nors as manau jei teisingai butu ivertine situacija ar bent kam nors butu sovusi mintis, kad ne mano stangos nepakankamos, o gal but virkste apsisukusi tai siandien gal but supuociau savo metu pupa .
tau dar viskas labai umioje fazeje, bet aisku reikia susiimti, o verksi tikriausiai ir po metu ir po desimt, tik reciau. As jauciu taip nesumelavus kokius90% dienu nuo sofijos gimimo iki dabar praverkiau, tiesiog dabar aplinkiniai net neitartu, kad turiu tokia sirdgela, ismoksti juoktis, gyventi pilnaverti socialini gyvenima, dirbi, planuoji ateiti, bet sirdis jau nebe ta jos dalia visiems laikams iskeliavo su angelu...
Laikykis ir tu
Papildyta:


cia as itariu, kad mano smegenys pradeda bloka pries Sofijos metines, nes vaikstau visa pasitempusi ir kalbu logiskai, siaip ir man buna visokiu minciu ir as ilgai kankinau save mintimi, kad jauciau kaip uzsisuko virkste, tiksliau pasamone dave tokia minti pries isvaziuojant i ligonine, todel kosmaruose vis bandydavau ja atsukti. Kai pasidare nebepakeliama nusprendziau, kad gana. Jei yra aukstesne jega kuri sureguliuoja gimimo ir mirties srautus tai nera prasmes save zudyti mintimis , kad mes galejom kazka pakeisti, nujausti, sustabdyti. jei jos nera tai nera tada ir tokio dalyko kaip nuojauta, taigi lkadangi nei viena is musu cia rasanciu nebuvo tikslingai nusiteikusios pries vaiko gimima, visos mes ju norejom ir stengemes elgtis kuo teisingiau per nestuma, tai todel nereikia saves ir kankinti grauzatimi, kad nepadarem visko, kad juos isgelbetume, nes padarem viska ka galejom padaryti toje situacijoje, o igyta patirtis kita karta vers daryti tai ko nezinojom pries nelaime, bet visko nenumatysi...

Uzjauciu, mamytes... Bice ir Klaudi Ja. Ir visos kitos... Laikykites... Del saves, del vyru... del kitu vaikuciu... kurie tikiu ir linkiu ateis pas jus ir paguos jusu sirdeles ...

Aciu tau Mux. Tai kosmaras, kuri tikiuosi pergyventi....Svarbiausia ir baisiausia, kad tokiu, kaip as daug!!!!