Kodėl?

O mano kasdienybe, tai asaru pakalne. Vyras grista ir verkiame apsikabine. Verkiame pries miega. Baisu....... Aplankau savo angeliuka ir noriu tiketi, kad jis ant manes nepyksta. Kad visa isnesiota nestuma jam nepadariau kazko blogo.
Tikiuosi, kad jo siela dar sugris. ........Gaila, kad taip netiketai mano angelas aplanke ir isejo......Negaliu su tuo susitaikyti. Tiesiog negaliu, kaip mylinti mama.........

Pries menesi su vyru tapome angeliuko tevais. Tai skausmas ir isgyvenimas, kurio nepalinkeciau net baisiausiam pasaulio priesui. Dar gyvas skausmas ir asaros upemis teka. Ir rekiu kodel?????? Uz ka?????!!!! Su vyru esame tikinti seima. Mylime vienas be galo be krasto. Nieko mums netrukdavo. Turime nuostabius darbus, draugus, seima. Viska ko tik gali tureti ir troksti jauna pora. Pries menesi gyvenau, kaip pasakoje. Laukimu kada gims musu maziukas? Niekaip negalejau patiketi, kad man taip gyvenime sekasi. Buvau pilna optimizmo, gyvenimu besidziaugianti, labai domejausi parapsichologija. Nes norejau i daug atsakymu sau atsakyti. O dabar matau, kad tai beprasmiska. Nes tikrai zinau, kad ne zmonijos protui suvokti kodel atima Auksciausiasis is motinu kudikelius.
Negaliu suprasti kodel mums toks isbandymas. Juk laukeme labai labai. Stengiausi labai prisiziureti, sveikai maitintis, lankiau specialius nesciuju kursus, mokykla. Buvome atsakingi besilaukiantys teveliai. Visi sakydavo, kad 100 proc. bus viskas gerai. Juk gyvenate, kaip karalaiciai. Is tiesu taip ir buvo. Daug pavydo.
Isauso baisiausia mano gyvenime diena
Prasidejo saremiai. Ir vyras su nekantrumu mane veze i gimdykla. Gydytojas pamates, kad saremiai patikrino ekoschopu. Niekada nepamirsiu jo veido israiskos. Sako: man nepatinka Jusu kudikis. Jo sirdute sustojusi. Jis nebegyvas.
Man koma...Rekiu, negaliu patiketi. Juk vakar buvau pas gydytoja. Plake sirdute. Sake, kad viskas idealu. Kad bereikalo nerimauju. Laukti dabar reikia tik saremiu. Nes kiekviena minute grese gimdymas.
Gyd. pasimetes, iskviete savo kolegas. Jie pamate irgi apstulbo..
Kadangi buvo vakaras mane pagulde su vyru i palata. Sake lauksime ryto!!!! Tada skatinamieji ir gimdymas.. Net neisivaizduojate kokia naktis buvo. Reikejo laukti para.. Ta nakti miriau. Jeigu nebutu vyro salia turbut buciau mirusi fiziskai...
Isauso rytas, skatinamuju doze ir po 16 val. pagimdziau negyva kudiki. Neisgirdau savo angelelio pasisveikinimo, verksmo. Buvau soke. Ligonineje visi taip pat.
Viskas buvo kudikeliui supirkta, visas kraitelis...gal net per daug.
Bet nebuciau pagalvojusi, kad su vyru pirksime karsteli. Ziauru.
Kudikeli istyrus nerasta jokiu nukripymu. Viskas idealu. Tiesiog apsivijo virkstele. Nesuprantu, kaip medikai nepastebejo. Juk ekoschopu ziurejo pries savaite, kaip ivyko nelaime. Bet nieko jau nepakeisi.
Jauciuosi be jausmu. Tik didelis, nepakeliamas skausmas, kuris yra tik zodis neapibudinantis kas dedasi sieloje is tiesu........................

Klaudi Ja, siurpas perejo per mane, skaitant tavo istorija. Pati galeciau parasyti identiska istorija, isgyvenau ta pati, tik mirties aplinkybes kitos. Bet irgi klausiau saves "kodel" ir atsakyma radau tik viena - per daug pavydo aplink mane, per daug laimes turejau.

Tikiuosi mamytes prieme mane i savo rata, nes jau nebezinau kur paguodos rast...(Galvojau, kad esu balna varna. Tokiu mazai...o pasirodo...) Vyro gaila, nes jau nusibodo ji nervuoti. Labai jau pergyvena (kartais net atrodo, kad labiau nei as), drauges visos is vis nesupranta, kaip gyva dar vaikstau, tevai taip graudina, kad paziurejus i juos verkt pradedu tik pazvelgus i juos, uosviai soke, sesuo laimingai augina maziuka.Zodziu.... Parasiau cia nieko nesitikedama, bet keleta Jusu ats. mane truputeli nuramino, kad net keista. Gal todel, kad esate irgi angeliuku mamytes....

Pries menesi su vyru tapome angeliuko tevais. Tai skausmas ir isgyvenimas, kurio nepalinkeciau net baisiausiam pasaulio priesui. Dar gyvas skausmas ir asaros upemis teka. Ir rekiu kodel?????? Uz ka?????!!!! Su vyru esame tikinti seima. Mylime vienas be galo be krasto. Nieko mums netrukdavo. Turime nuostabius darbus, draugus, seima. Viska ko tik gali tureti ir troksti jauna pora. Pries menesi gyvenau, kaip pasakoje. Laukimu kada gims musu maziukas? Niekaip negalejau patiketi, kad man taip gyvenime sekasi. Buvau pilna optimizmo, gyvenimu besidziaugianti, labai domejausi parapsichologija. Nes norejau i daug atsakymu sau atsakyti. O dabar matau, kad tai beprasmiska. Nes tikrai zinau, kad ne zmonijos protui suvokti kodel atima Auksciausiasis is motinu kudikelius.
Negaliu suprasti kodel mums toks isbandymas. Juk laukeme labai labai. Stengiausi labai prisiziureti, sveikai maitintis, lankiau specialius nesciuju kursus, mokykla. Buvome atsakingi besilaukiantys teveliai. Visi sakydavo, kad 100 proc. bus viskas gerai. Juk gyvenate, kaip karalaiciai. Is tiesu taip ir buvo. Daug pavydo.
Isauso baisiausia mano gyvenime diena
Prasidejo saremiai. Ir vyras su nekantrumu mane veze i gimdykla. Gydytojas pamates, kad saremiai patikrino ekoschopu. Niekada nepamirsiu jo veido israiskos. Sako: man nepatinka Jusu kudikis. Jo sirdute sustojusi. Jis nebegyvas.
Man koma...Rekiu, negaliu patiketi. Juk vakar buvau pas gydytoja. Plake sirdute. Sake, kad viskas idealu. Kad bereikalo nerimauju. Laukti dabar reikia tik saremiu. Nes kiekviena minute grese gimdymas.
Gyd. pasimetes, iskviete savo kolegas. Jie pamate irgi apstulbo..
Kadangi buvo vakaras mane pagulde su vyru i palata. Sake lauksime ryto!!!! Tada skatinamieji ir gimdymas.. Net neisivaizduojate kokia naktis buvo. Reikejo laukti para.. Ta nakti miriau. Jeigu nebutu vyro salia turbut buciau mirusi fiziskai...
Isauso rytas, skatinamuju doze ir po 16 val. pagimdziau negyva kudiki. Neisgirdau savo angelelio pasisveikinimo, verksmo. Buvau soke. Ligonineje visi taip pat.
Viskas buvo kudikeliui supirkta, visas kraitelis...gal net per daug.
Bet nebuciau pagalvojusi, kad su vyru pirksime karsteli. Ziauru.
Kudikeli istyrus nerasta jokiu nukripymu. Viskas idealu. Tiesiog apsivijo virkstele. Nesuprantu, kaip medikai nepastebejo. Juk ekoschopu ziurejo pries savaite, kaip ivyko nelaime. Bet nieko jau nepakeisi.
Jauciuosi be jausmu. Tik didelis, nepakeliamas skausmas, kuris yra tik zodis neapibudinantis kas dedasi sieloje is tiesu........................

Baisu, labai uzjauciu tave. Labai labai. Nes isgyvename labai panasu skausma..Mano Gabriukas buvo apsivyjes virkstele. Tyrimus jau gavome, bet jie neguodzia. Visi parametrai idealus. Bet....Viena gydytoja uzsimine, kad keista vaikas gal net daugiau kaip men. taip pilvelyje gyveno. Apsivyjes virkstele net pora kartu aplink savo kuneli ir kojyte. O gyvas buvo net iki gimdymo termino pabaigos. Deja teko gimdyti negyva.
Laikykis......

Viena gydytoja uzsimine, kad keista vaikas gal net daugiau kaip men. taip pilvelyje gyveno. Apsivyjes virkstele net pora kartu aplink savo kuneli ir kojyte. O gyvas buvo net iki gimdymo termino pabaigos. Deja teko gimdyti negyva.
Laikykis......

maniskis virkstele apsivyniojo priespaskutine diena... sestadieni o sekmadieni mire...
man kartais visa tai atrodo sapnas... atrodo pabusiir bus viskas ciki... tik va deja realybe kitokia...
Laikykis ir tu...

Buk gerute laikykis. Zinoma skausmas visu -  skirtingas, bet tu turi jau suneli. Bent viena dziuagsmeli (vyro neiskaitau ) del kurio turi buti stipri. O as palaidojau pirma angeleli. Labai sunku palaidoti savo pirmagimi ir vel pradeti gyvenima is naujo. Pirmas lauktas startas ir prazutingas. Kaip bus toliau nezinia.. Paskaitinejau foruma, tai dar baisiau pasidare, nes yra mamyciu palaidojusiu pirmagimius ir ateinancius angelelius. Ziauru.