Pries menesi su vyru tapome angeliuko tevais. Tai skausmas ir isgyvenimas, kurio nepalinkeciau net baisiausiam pasaulio priesui. Dar gyvas skausmas ir asaros upemis teka. Ir rekiu kodel?????? Uz ka?????!!!! Su vyru esame tikinti seima. Mylime vienas be galo be krasto. Nieko mums netrukdavo. Turime nuostabius darbus, draugus, seima. Viska ko tik gali tureti ir troksti jauna pora. Pries menesi gyvenau, kaip pasakoje. Laukimu kada gims musu maziukas? Niekaip negalejau patiketi, kad man taip gyvenime sekasi. Buvau pilna optimizmo, gyvenimu besidziaugianti, labai domejausi parapsichologija. Nes norejau i daug atsakymu sau atsakyti. O dabar matau, kad tai beprasmiska. Nes tikrai zinau, kad ne zmonijos protui suvokti kodel atima Auksciausiasis is motinu kudikelius.
Negaliu suprasti kodel mums toks isbandymas. Juk laukeme labai labai. Stengiausi labai prisiziureti, sveikai maitintis, lankiau specialius nesciuju kursus, mokykla. Buvome atsakingi besilaukiantys teveliai. Visi sakydavo, kad 100 proc. bus viskas gerai. Juk gyvenate, kaip karalaiciai. Is tiesu taip ir buvo. Daug pavydo.
Isauso baisiausia mano gyvenime diena
Prasidejo saremiai. Ir vyras su nekantrumu mane veze i gimdykla. Gydytojas pamates, kad saremiai patikrino ekoschopu. Niekada nepamirsiu jo veido israiskos. Sako: man nepatinka Jusu kudikis. Jo sirdute sustojusi. Jis nebegyvas.
Man koma...Rekiu, negaliu patiketi. Juk vakar buvau pas gydytoja. Plake sirdute. Sake, kad viskas idealu. Kad bereikalo nerimauju. Laukti dabar reikia tik saremiu. Nes kiekviena minute grese gimdymas.
Gyd. pasimetes, iskviete savo kolegas. Jie pamate irgi apstulbo..
Kadangi buvo vakaras mane pagulde su vyru i palata. Sake lauksime ryto!!!! Tada skatinamieji ir gimdymas.. Net neisivaizduojate kokia naktis buvo. Reikejo laukti para.. Ta nakti miriau. Jeigu nebutu vyro salia turbut buciau mirusi fiziskai...
Isauso rytas, skatinamuju doze ir po 16 val. pagimdziau negyva kudiki. Neisgirdau savo angelelio pasisveikinimo, verksmo. Buvau soke. Ligonineje visi taip pat.
Viskas buvo kudikeliui supirkta, visas kraitelis...gal net per daug.
Bet nebuciau pagalvojusi, kad su vyru pirksime karsteli. Ziauru.
Kudikeli istyrus nerasta jokiu nukripymu. Viskas idealu. Tiesiog apsivijo virkstele. Nesuprantu, kaip medikai nepastebejo. Juk ekoschopu ziurejo pries savaite, kaip ivyko nelaime. Bet nieko jau nepakeisi.
Jauciuosi be jausmu. Tik didelis, nepakeliamas skausmas, kuris yra tik zodis neapibudinantis kas dedasi sieloje is tiesu........................
Įsivaizduoju, koks beribis džiaugsmas Tavo namuose.
. Sunku suvokt kodel turi iskeliaut tokie mazuciai kudikeliai, uz ka tiek skausmo tevams? Kodel atima is tu kurie laukia? Pamenu po savo nelaimes negalejau suvokt, kodel tiems kurie deda visas pastangas del ateinanciu mazyliu, atsitinka tokios nelaimes? matydavau prie kliniku kaip besilaukiancios jau paskutines dienas skaiciujancios dar lauke ruko, o po keliu dienu ziurek jau isvaziuoja laimingos svytincios su kudikeliais ant ranku...Daug kalusimu kyla ir dar daug iskils ir tau ir man, ir visoms angeliuku mamoms....Sunku jums dabar labai, viskas dar per daug skaudu. Aisku laikui begant skausmas darysis kitoks, bus dienu kai atrodys jautiesi geriau, bet bus ir dar labai juodu dienu. Bus visko, svarbiausia dabar jums neuzsidaryti, o laikytis vienas kito.
.
), trikstanti super optimizmu, gyvenima mylinti, Dieva tikinti (labai labai), mylinti vyra ir prasau..... Maniau, kad pavydas...nes tiek vyru gerbeju pavydziu, moteru trokstanciu mano vyro. Bet visa, tai apgaule. Nes niekas netikejo mano gerumu, nuosirdumu. Gal skurdzios sielos. Galvojo: bepigu jai: (ju nuomone) grazuole, turtinga, turi mylinti vyra. Kokia gali buti gera. Is tiesu galvoja tik apie materializma. Baisu!!!!!!!!
